Pomidorų ligos ir kaip jų išvengti

 (8)
Niekas nenuginčys, kad savame darže užauginti pomidorai yra kur kas geresnio skonio bei kvapo nei parduotuvėje pirkti, tačiau reikia pabrėžti, kad šie augalai reikalauja nemažai dėmesio. Tam, kad galėtumėte džiaugtis gausiu pomidorų derliumi, pravartu žinoti kokiomis ligomis šie augalai dažniausiai serga ir kaip jų išvengti.
© Shutterstock

Bakterinės ligos

Bakterinės ligos yra sunkiai diagnozuojamos, kadangi jos turi daugybę simptomų, kurie yra panašūs vieni į kitus. Dažniausios bakterinės ligos: bakterinis vėžys bei bakterinė dėmėtligė. Iškarto reikia paminėti tai, kad gydymas yra efektyvus tik augalui esant jaunam, kol pačių simptomų dar nėra matyti. Tad pastebėjus, jog sodinukas susirgo, deja, jį teks sunaikinti, o gydyti reiks pačią dirvą (po dirvožemio gydymo du metus nepatartina sodinti pomidorų į tą pačią vietą). Bakterinės ligos dažniausiai atkeliauja su užkrėstomis sėklomis, todėl vienintelis būdas apsisaugoti – naudoti sveikų augalų sėklas; renkantis sodinukus atkreipti dėmesį ar jie yra nepažeisti.

Bakterinis vėžys – reta liga, tačiau be galo pavojinga, nes ji sunaikina visą derlių. Pagrindiniai simptomai yra šie: lapų vytimas, raitymasis ir nurudavimas. Vėliau simptomai gali pasirodyti ir ant paties vaisiaus (dėmės su dvigubu rėmeliu). Liga yra greitai plintanti, tad susirgusius augalus reikia kuo skubiau pašalinti.

Bakterinė dėmėtligė. Ligos simptomai: tamsios, iškilusiu viduriu dėmės ant lapų ir stiebo; ant vaisių taip pat gali atsirasti tamsūs, maži taškeliai. Apsaugai augalus galima purkšti 0,3 koncentracijos vario oksichloridu, kuris stiprina augalą bei apriboja bakterijų aktyvumą.

Virusinės ligos

Virusinių ligų sukėlėjai atkeliauja su užkrėstomis sėklomis, tad norint apsaugoti derlių nuo virusinių ligų, reikia sėti tik sveikas sėklas. Dažniausios virusinės ligos: mozaika ir dryžligė. Virusinė liga nuo vieno augalo kitam yra perduodama labai greitai ir lengvai: prižiūrint pomidorus arba per vabzdžius. Apsaugai galima pasigaminti nugriebto pieno ir vandens tirpalą (santykiu 1:10) ir pomidorus juo purkšti tris kartus: prieš pikavimą, prieš sodinant į lauką ir praėjus 5-7 dienoms po pasodinimo.

Mozaika. Mozaiką sukelia bulvių X virusas. Simptomai: lapai, ypač viršutiniai, tampa margi (jie numarginami žalios ir gelsvos spalvos ploteliais); lapų forma deformuojasi (atsiranda kreivi, nelygūs pa­kraščiai).

Dryžligė. Dryžligę sukelia tabako mozaikos virusas, agurkų mozaikos virusas arba bulvių X virusas. Ligos simptomai: patamsėjusios lapų gyslos; ant lapų susidaro tamsios, nekrozinės, netaisyk­lingos dėmės; stiebai išmarginami rudais, pailgais dryžiais; vai­siai taip pat gali būti išmarginti rudomis dėmėmis.

Grybinės ligos

Grybinės ligos – dažniausiai pasitaikančios pomidorų ligos. Tokias ligas galima atpažinti iš dėmių arba daigo vytimo. Užsikrėtusias augalo dalis būtina pašalinti ir sunaikinti. Užkirsti grybinėms ligoms kelią galima prevencinėmis priemonėmis: lašine laistymo sistemą ar kita ne per daug šlapia laistymo sistema (labai svarbi yra ne per didelė drėgmė) bei gera ventiliacija. Ligai užpuolus, teks naudoti fungicidus.

Fitoftorozė. Šios ligos sukėlėjas yra bulvinė fitoftora. Simptomai: lapų kraštuose pasirodančios ir plintančios tamsiai žalios arba juodos dėmės (tokios pat gali atsirasti ir ant vaisių). Dėmės gali būti įvai­raus dydžio, neryškiais pakraščiais, kietos konsistencijos. Norint pomidorus apsaugoti nuo fitoftorozės, jų nereikėtų sodinti netoli bulvių lau­ko, o pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams ant bulvių, pomidorus reikia purkšti fungicidais.

Šviesmargė. Ligos sukėlėjas yra pomidorinė septorija. Simptomai: šviesios dėmes tamsiais kraštais, viduje būna juodų taškelių. Vėliau pažeistas lapas pagelsta ir nukrenta. Šia liga paprastai užsikrečia lauke augantys pomidorai. Tai yra gan atsparus grybas, jis gydomas fungicidais.

Lapų sausligė. Ligos sukėlėjas yra bulvinis sausgrybis. Simptomai: smulkios, rudos spalvos dėmės, kurios didėdamos susilieja viena su kita. Vaisiai šia liga užsikrečia per mechaninius su­žalojimus. Kovai su lapų sauslige yra naudojami fungicidai.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

Rudeninis dirvožemio perkasimas: kuo jis naudingas?

Rudeninis dirvos perkasimas yra naudingas agrotechnikos būdas, kuris ne tik pagerina dirvožemio savybes, bet ir padeda apsaugoti dirvą nuo piktžolių ir kenkėjų. Nors šis darbas paprastai nudirbamas spalio pradžioje, tie, kurie nespėjo to padaryti, dar gali tuo užsiimti, nes žemę perkasti galima ir vyraujant kiek vėsesniems, bet sausiems orams.

Kraštovaizdžio architektų patarimai, kaip planuoti naują daržą (1)

Rudeniui įpusėjus ir daržo darbams einant į pabaigą, patys nekantriausi daržininkai jau dabar ima galvoti apie kitų metų derliaus subtilybes. Ruduo yra tinkamas metas naujo daržo planavimui, tad paklausime kraštovaizdžio architektų, kaip tinkamai suplanuoti nelabai didelį daržą.

Išsami instrukcija, kaip sutvarkyti šiltnamį prieš žiemą

Baigėsi dar vienas puikus pomidorų ir agurkų sezonas šiltnamyje. Tam, kad derlius ir kitais metais būtų gausus, būtina gerai sutvarkyti šiltnamį ir paruošti jį žiemai. Štai pagrindiniai žingsniai.

Rudeninis dirvožemio kalkinimas: kuo tai naudinga? (1)

Kalkinimas yra procesas, kurio metu yra neutralizuojamas pernelyg rūgštus dirvožemis. Dirvoje su padidėjusiu rūgštingumu dauguma kultūriniu augalų negali normaliai augti, jie gelsta, derlius būna prastas. Ruduo yra geriausias metas dirvožemio kalkinimui, nes pasirinktos kalkinimo medžiagos per žiemą ištirpsta ir nusistovi, o pavasarį tokio nukalkinto dirvožemio pH yra tinkamas augalų sodinimui.

Žieminiai česnakai: kaip jų pasisodinti? (13)

Česnakai – itin vertinga daržovė, kuri savo sudėtyje turi nemažai eterinių aliejų. Eteriniai aliejai šiai daržovei suteikia ne tik stiprų kvapą, bet ir veikia kaip antiseptikai. Pirmoji spalio pusė yra geras metas žieminių česnakų sodinimui. Tad kaip jų pasisodinti?

Spalio mėnuo: kokius darbus reikia nudirbti darže?

Nuėmus didžiąją dalį derliaus, atrodytų, kad pagaliau darbų darže smarkiai sumažės, bet nereikia apsigauti. Spalis – rudens mėnuo, kurio metu laukia netrumpas darbų sąrašas.

Rudeninis derlius: kaip paruošti daržoves žiemai?

Rudens pradžia – derliaus nuėmimo metas, daržininkai šiuo metu pagaliau gali įvertinti visos vasaros sunkaus darbo vaisius. Geru daržovių derliumi bus galima džiaugtis ilgai, jei tinkamai paruošite daržoves žiemai. Tad kaip reikia laikyti populiariausias daržoves per žiemą?

Grikiai: kodėl jų lukštai yra itin tinkami mulčiavimui?

Mulčiavimas, procesas kurio metu dirvos paviršiaus yra padengimas įvairiomis organinėmis medžiagomis, šiandien darosi vis populiaresnis. Daržininkystėje ir sodininkystėje mulčiavimui gali būti naudojamos įvairiausios organinės atliekos iš aplinkos: apvytinta nupjauta žolė, šiaudai, lapai, pjuvenos. Toks mulčias dirvą apsauga nuo temperatūros svyravimų, kenkėjų ir yra subalansuotas augalų mitybos šaltinis. Šioje publikacijoje plačiau aptarsime kiek netikėtą mulčią – grikių lukštus.

Kaip paruošti šiltnamį kitam sezonui? (2)

Rudens pradžia – pats geriausias metų laikas galvoti apie šiltnamį. Tiems, kurie jo neturi, tai metas suskubti, jį įsigyti ir paruošti pavasario sezonui iš anksto, o jei jūsų kieme ar sodyboje jau puikuojasi šiltnamis – tai yra metas jam atsidėkoti už šiųmetinį derlių paruošiant jį kitam sezonui. Pasiteiravome ekspertų, kaip reikia pasirūpinti šiltnamiu nuėmus derlių.

Kompostavimo ypatybės vėstant orams

Kompostavimas – ekologiškas būdas pasigaminti trąšų savo daržui bei sodui, tvarkant žaliąsias atliekas, kurių rudenį susikaupia tikrai nemažai: įvairūs augmenijos likučiai, supuvę sodo vaisiai, nukritę lapai, nukarpytos šakos ir kitos biologiškai skaidžios atliekos. Kompostavimo procesui yra reikalinga šiluma, todėl šaltuoju sezonu šis procesas sulėtėja. Tačiau yra būdų, kuriuos pasitelkus, šilumą komposto krūvoje galima išlaikyti ilgiau.