Pomidorų ligos ir kaip jų išvengti

 (8)
Niekas nenuginčys, kad savame darže užauginti pomidorai yra kur kas geresnio skonio bei kvapo nei parduotuvėje pirkti, tačiau reikia pabrėžti, kad šie augalai reikalauja nemažai dėmesio. Tam, kad galėtumėte džiaugtis gausiu pomidorų derliumi, pravartu žinoti kokiomis ligomis šie augalai dažniausiai serga ir kaip jų išvengti.
© Shutterstock

Bakterinės ligos

Bakterinės ligos yra sunkiai diagnozuojamos, kadangi jos turi daugybę simptomų, kurie yra panašūs vieni į kitus. Dažniausios bakterinės ligos: bakterinis vėžys bei bakterinė dėmėtligė. Iškarto reikia paminėti tai, kad gydymas yra efektyvus tik augalui esant jaunam, kol pačių simptomų dar nėra matyti. Tad pastebėjus, jog sodinukas susirgo, deja, jį teks sunaikinti, o gydyti reiks pačią dirvą (po dirvožemio gydymo du metus nepatartina sodinti pomidorų į tą pačią vietą). Bakterinės ligos dažniausiai atkeliauja su užkrėstomis sėklomis, todėl vienintelis būdas apsisaugoti – naudoti sveikų augalų sėklas; renkantis sodinukus atkreipti dėmesį ar jie yra nepažeisti.

Bakterinis vėžys – reta liga, tačiau be galo pavojinga, nes ji sunaikina visą derlių. Pagrindiniai simptomai yra šie: lapų vytimas, raitymasis ir nurudavimas. Vėliau simptomai gali pasirodyti ir ant paties vaisiaus (dėmės su dvigubu rėmeliu). Liga yra greitai plintanti, tad susirgusius augalus reikia kuo skubiau pašalinti.

Bakterinė dėmėtligė. Ligos simptomai: tamsios, iškilusiu viduriu dėmės ant lapų ir stiebo; ant vaisių taip pat gali atsirasti tamsūs, maži taškeliai. Apsaugai augalus galima purkšti 0,3 koncentracijos vario oksichloridu, kuris stiprina augalą bei apriboja bakterijų aktyvumą.

Virusinės ligos

Virusinių ligų sukėlėjai atkeliauja su užkrėstomis sėklomis, tad norint apsaugoti derlių nuo virusinių ligų, reikia sėti tik sveikas sėklas. Dažniausios virusinės ligos: mozaika ir dryžligė. Virusinė liga nuo vieno augalo kitam yra perduodama labai greitai ir lengvai: prižiūrint pomidorus arba per vabzdžius. Apsaugai galima pasigaminti nugriebto pieno ir vandens tirpalą (santykiu 1:10) ir pomidorus juo purkšti tris kartus: prieš pikavimą, prieš sodinant į lauką ir praėjus 5-7 dienoms po pasodinimo.

Mozaika. Mozaiką sukelia bulvių X virusas. Simptomai: lapai, ypač viršutiniai, tampa margi (jie numarginami žalios ir gelsvos spalvos ploteliais); lapų forma deformuojasi (atsiranda kreivi, nelygūs pa­kraščiai).

Dryžligė. Dryžligę sukelia tabako mozaikos virusas, agurkų mozaikos virusas arba bulvių X virusas. Ligos simptomai: patamsėjusios lapų gyslos; ant lapų susidaro tamsios, nekrozinės, netaisyk­lingos dėmės; stiebai išmarginami rudais, pailgais dryžiais; vai­siai taip pat gali būti išmarginti rudomis dėmėmis.

Grybinės ligos

Grybinės ligos – dažniausiai pasitaikančios pomidorų ligos. Tokias ligas galima atpažinti iš dėmių arba daigo vytimo. Užsikrėtusias augalo dalis būtina pašalinti ir sunaikinti. Užkirsti grybinėms ligoms kelią galima prevencinėmis priemonėmis: lašine laistymo sistemą ar kita ne per daug šlapia laistymo sistema (labai svarbi yra ne per didelė drėgmė) bei gera ventiliacija. Ligai užpuolus, teks naudoti fungicidus.

Fitoftorozė. Šios ligos sukėlėjas yra bulvinė fitoftora. Simptomai: lapų kraštuose pasirodančios ir plintančios tamsiai žalios arba juodos dėmės (tokios pat gali atsirasti ir ant vaisių). Dėmės gali būti įvai­raus dydžio, neryškiais pakraščiais, kietos konsistencijos. Norint pomidorus apsaugoti nuo fitoftorozės, jų nereikėtų sodinti netoli bulvių lau­ko, o pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams ant bulvių, pomidorus reikia purkšti fungicidais.

Šviesmargė. Ligos sukėlėjas yra pomidorinė septorija. Simptomai: šviesios dėmes tamsiais kraštais, viduje būna juodų taškelių. Vėliau pažeistas lapas pagelsta ir nukrenta. Šia liga paprastai užsikrečia lauke augantys pomidorai. Tai yra gan atsparus grybas, jis gydomas fungicidais.

Lapų sausligė. Ligos sukėlėjas yra bulvinis sausgrybis. Simptomai: smulkios, rudos spalvos dėmės, kurios didėdamos susilieja viena su kita. Vaisiai šia liga užsikrečia per mechaninius su­žalojimus. Kovai su lapų sauslige yra naudojami fungicidai.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

Grikiai: kodėl jų lukštai yra itin tinkami mulčiavimui?

Mulčiavimas, procesas kurio metu dirvos paviršiaus yra padengimas įvairiomis organinėmis medžiagomis, šiandien darosi vis populiaresnis. Daržininkystėje ir sodininkystėje mulčiavimui gali būti naudojamos įvairiausios organinės atliekos iš aplinkos: apvytinta nupjauta žolė, šiaudai, lapai, pjuvenos. Toks mulčias dirvą apsauga nuo temperatūros svyravimų, kenkėjų ir yra subalansuotas augalų mitybos šaltinis. Šioje publikacijoje plačiau aptarsime kiek netikėtą mulčią – grikių lukštus.

Kaip paruošti šiltnamį kitam sezonui? (2)

Rudens pradžia – pats geriausias metų laikas galvoti apie šiltnamį. Tiems, kurie jo neturi, tai metas suskubti, jį įsigyti ir paruošti pavasario sezonui iš anksto, o jei jūsų kieme ar sodyboje jau puikuojasi šiltnamis – tai yra metas jam atsidėkoti už šiųmetinį derlių paruošiant jį kitam sezonui. Pasiteiravome ekspertų, kaip reikia pasirūpinti šiltnamiu nuėmus derlių.

Kompostavimo ypatybės vėstant orams

Kompostavimas – ekologiškas būdas pasigaminti trąšų savo daržui bei sodui, tvarkant žaliąsias atliekas, kurių rudenį susikaupia tikrai nemažai: įvairūs augmenijos likučiai, supuvę sodo vaisiai, nukritę lapai, nukarpytos šakos ir kitos biologiškai skaidžios atliekos. Kompostavimo procesui yra reikalinga šiluma, todėl šaltuoju sezonu šis procesas sulėtėja. Tačiau yra būdų, kuriuos pasitelkus, šilumą komposto krūvoje galima išlaikyti ilgiau.

Rugsėjo mėnesio darbai darže bei sode

Atkeliavęs ruduo atneša įvairius pokyčius tiek į gamtos, tiek į žmogaus gyvenimą. Kalbant apie daržininkystę bei sodininkystę, ruduo paprastai reiškia, kad vienus darbus keičia kiti nemažiau svarbūs darbai. Tad kokie yra pagrindiniai rugsėjo darbai darže bei sode?

7 komponentai, kurių negalima mesti į komposto krūvą (4)

Kompostavimas – nuostabus procesas: jis padeda sumažinti atliekų kiekį šiukšlių konteineriuose, o mūsų sodai ir daržai gauna naudingų medžiagų.

Kokias daržoves galima sodinti rudenį?

Iki rudens liko vos kelios dienos, bet tai nereiškia, kad šiais metais nieko nebegalite pasodinti savo darže. Ruduo yra tinkamas metas šalčiams atsparių augalų sodinimui. Rugsėjis ir net spalio pradžia Lietuvoje yra pakankamai šilti, kad augalai spėtų įsišaknyti. Beje, kai kurių augalų sodinimas po vasaros įšilusioje dirvoje gali būti netgi veiksmingesnis nei pavasarį, kai dirva dar yra nespėjusi įšilti. Tad ką galima sodinti rudenį?

Dirvožemio priežiūra nuėmus derlių

Atėjus rudeniui, nuėmus pagrindinį derlių ir džiaugiantis jo vaisiais, pagaliau galima atsikvėpti nuo nuolatinių darbų darže ir šiltnamyje. Kita vertus, jeigu norite džiaugtis gausiu ir kokybišku derliumi kitais metais, reikia dar visai neaptingti ir neužmiršti pasirūpinti dirvožemiu.

10 būdų, kaip panaudoti maistinės sodos miltelius darže bei buityje

Sodos miltelių pritaikymo būdų buityje yra iš tiesų nemažai, pristatome 10 būdų, kaip juos panaudoti namuose bei darže.

5 didžiausios mulčiavimo klaidos (3)

Mulčiavimas yra agrotechnikos būdas, kuriuo darže ar sode yra bandoma atkartoti natūraliai miško paklotėje vykstančius procesus. Mulčiavimo metu dirvožemio paviršius yra padengiamas įvairiomis organinėmis medžiagomis, kurios maitina bei apsaugo dirvą. Kad šis agrotechnikos būdas būtų veiksmingas, reikia vengti dažnai pasitaikančių mulčiavimo klaidų.

Svarbūs rudens pradžios darbai darže

Įžengus į paskutinįjį vasaros mėnesį, norom nenorom kyla mintys apie artėjantį rudenį. Rudens pradžia daržininkams yra itin intensyvus metas: derliaus nurinkimą seka dirvožemio tvarkymas, taip pat kai kurių kultūrų sėjimas prieš žiemą. Šioje publikacijoje plačiau aptarsime darbus, kuriuos darže reikėtų nuveikti rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje.