Pomidorų ligos ir kaip jų išvengti

 (8)
Niekas nenuginčys, kad savame darže užauginti pomidorai yra kur kas geresnio skonio bei kvapo nei parduotuvėje pirkti, tačiau reikia pabrėžti, kad šie augalai reikalauja nemažai dėmesio. Tam, kad galėtumėte džiaugtis gausiu pomidorų derliumi, pravartu žinoti kokiomis ligomis šie augalai dažniausiai serga ir kaip jų išvengti.
© Shutterstock

Bakterinės ligos

Bakterinės ligos yra sunkiai diagnozuojamos, kadangi jos turi daugybę simptomų, kurie yra panašūs vieni į kitus. Dažniausios bakterinės ligos: bakterinis vėžys bei bakterinė dėmėtligė. Iškarto reikia paminėti tai, kad gydymas yra efektyvus tik augalui esant jaunam, kol pačių simptomų dar nėra matyti. Tad pastebėjus, jog sodinukas susirgo, deja, jį teks sunaikinti, o gydyti reiks pačią dirvą (po dirvožemio gydymo du metus nepatartina sodinti pomidorų į tą pačią vietą). Bakterinės ligos dažniausiai atkeliauja su užkrėstomis sėklomis, todėl vienintelis būdas apsisaugoti – naudoti sveikų augalų sėklas; renkantis sodinukus atkreipti dėmesį ar jie yra nepažeisti.

Bakterinis vėžys – reta liga, tačiau be galo pavojinga, nes ji sunaikina visą derlių. Pagrindiniai simptomai yra šie: lapų vytimas, raitymasis ir nurudavimas. Vėliau simptomai gali pasirodyti ir ant paties vaisiaus (dėmės su dvigubu rėmeliu). Liga yra greitai plintanti, tad susirgusius augalus reikia kuo skubiau pašalinti.

Bakterinė dėmėtligė. Ligos simptomai: tamsios, iškilusiu viduriu dėmės ant lapų ir stiebo; ant vaisių taip pat gali atsirasti tamsūs, maži taškeliai. Apsaugai augalus galima purkšti 0,3 koncentracijos vario oksichloridu, kuris stiprina augalą bei apriboja bakterijų aktyvumą.

Virusinės ligos

Virusinių ligų sukėlėjai atkeliauja su užkrėstomis sėklomis, tad norint apsaugoti derlių nuo virusinių ligų, reikia sėti tik sveikas sėklas. Dažniausios virusinės ligos: mozaika ir dryžligė. Virusinė liga nuo vieno augalo kitam yra perduodama labai greitai ir lengvai: prižiūrint pomidorus arba per vabzdžius. Apsaugai galima pasigaminti nugriebto pieno ir vandens tirpalą (santykiu 1:10) ir pomidorus juo purkšti tris kartus: prieš pikavimą, prieš sodinant į lauką ir praėjus 5-7 dienoms po pasodinimo.

Mozaika. Mozaiką sukelia bulvių X virusas. Simptomai: lapai, ypač viršutiniai, tampa margi (jie numarginami žalios ir gelsvos spalvos ploteliais); lapų forma deformuojasi (atsiranda kreivi, nelygūs pa­kraščiai).

Dryžligė. Dryžligę sukelia tabako mozaikos virusas, agurkų mozaikos virusas arba bulvių X virusas. Ligos simptomai: patamsėjusios lapų gyslos; ant lapų susidaro tamsios, nekrozinės, netaisyk­lingos dėmės; stiebai išmarginami rudais, pailgais dryžiais; vai­siai taip pat gali būti išmarginti rudomis dėmėmis.

Grybinės ligos

Grybinės ligos – dažniausiai pasitaikančios pomidorų ligos. Tokias ligas galima atpažinti iš dėmių arba daigo vytimo. Užsikrėtusias augalo dalis būtina pašalinti ir sunaikinti. Užkirsti grybinėms ligoms kelią galima prevencinėmis priemonėmis: lašine laistymo sistemą ar kita ne per daug šlapia laistymo sistema (labai svarbi yra ne per didelė drėgmė) bei gera ventiliacija. Ligai užpuolus, teks naudoti fungicidus.

Fitoftorozė. Šios ligos sukėlėjas yra bulvinė fitoftora. Simptomai: lapų kraštuose pasirodančios ir plintančios tamsiai žalios arba juodos dėmės (tokios pat gali atsirasti ir ant vaisių). Dėmės gali būti įvai­raus dydžio, neryškiais pakraščiais, kietos konsistencijos. Norint pomidorus apsaugoti nuo fitoftorozės, jų nereikėtų sodinti netoli bulvių lau­ko, o pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams ant bulvių, pomidorus reikia purkšti fungicidais.

Šviesmargė. Ligos sukėlėjas yra pomidorinė septorija. Simptomai: šviesios dėmes tamsiais kraštais, viduje būna juodų taškelių. Vėliau pažeistas lapas pagelsta ir nukrenta. Šia liga paprastai užsikrečia lauke augantys pomidorai. Tai yra gan atsparus grybas, jis gydomas fungicidais.

Lapų sausligė. Ligos sukėlėjas yra bulvinis sausgrybis. Simptomai: smulkios, rudos spalvos dėmės, kurios didėdamos susilieja viena su kita. Vaisiai šia liga užsikrečia per mechaninius su­žalojimus. Kovai su lapų sauslige yra naudojami fungicidai.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

Pavojingieji Sosnovskio barščiai, kaip juos naikinti (30)

Sosnovskio barščiai (lot. Heracleum sosnowskyi) – gražūs, bet labai pavojingi augalai. Šios sparčiai plintančios, invazinės piktžolės daro žalą ne tik išstumdamos vietines augmenijos rūšis, bet ir dėl visose savo dalyse kaupiamo labai stipraus alergeno (furanokumarino) yra pavojingos žmogaus sveikatai. Tad kaip naikinti šias grėsmingas piktžoles?

Šliužai: kaip kontroliuoti jų kiekį savo sode? (44)

Šliužai – drėgmę ir tankią augmeniją mėgstantys pilvakojai moliuskai, kuriems drėgni, lietingi orai yra itin palankūs. Gausus šių kenkėjų būrys darže gali pridaryti nemažai žalos jame augantiems kopūstams, salotoms, burokėliams bei kitoms daržovėms. Pristatome kelis būdus, kaip kontroliuoti šliužų kiekį savo sode.

Pomidorų ligos ir kaip jų išvengti (8)

Niekas nenuginčys, kad savame darže užauginti pomidorai yra kur kas geresnio skonio bei kvapo nei parduotuvėje pirkti, tačiau reikia pabrėžti, kad šie augalai reikalauja nemažai dėmesio. Tam, kad galėtumėte džiaugtis gausiu pomidorų derliumi, pravartu žinoti kokiomis ligomis šie augalai dažniausiai serga ir kaip jų išvengti.

Šiltnamio įsibrovėliai – baltasparniai: kaip su jais kovoti? (17)

Baltasparniai – vos pastebi, bet labai įkyrūs šiltnamio kenkėjai, kuriais atsikratyti nėra itin lengvas uždavinys. Būdami visai nedideli, dėl savo vislumo, jie gali augalams padaryti nemažai žalos. Pristatome kelis būdus, kurie padės atsikratyti šiais šiltnamio įsibrovėliais.

Kokių priemonių imtis, kad komposto dėžė neskleistų blogo kvapo? (3)

Kompostas – puiki priemonė dirvos struktūrai gerinti bei padėti jai atgauti gyvybines jėgas. Tačiau netinkamai paruoštas ir blogai prižiūrimas kompostas gali pradėti skleisti nemalonų kvapą ir prikviesti nepageidaujamus svečius (kirmėles, laukines peles, žiurkes, mašalus). Tad kokių priemonių imtis, kad komposto dėžė neskleistų blogo kvapo?

Kaip gelbėti augalus nuo amarų? (60)

Amarai – vienas dažniausių soduose bei daržuose aptinkamų kenkėjų. Tai nedideli, itin vislūs, kolonijomis gyvenantys vabzdžiai, kurie daro žalą tiek sodo augalams, tiek darže augančioms daržovėms. Tad kaip gelbėti augalus nuo šių užpuolikų?

Ekspertų patarimai, į ką atsižvelgti renkantis vejapjovę

Žalia, sveika, tvarkingai nupjauta veja yra tikras individualaus namo ar sodybos savininko pasididžiavimas. Atėjus šiltai, lietingai vasarai prasideda intensyvus vejapjovių naudojimo metas. Šių vejos pjovimo prietaisų pasirinkimas šiandieninėje rinkoje iš tiesų nemažas, tad paklausėme ekspertų, į ką atsižvelgti renkantis vejapjovę savo kiemui.

Mulčiavimas: kodėl verta naudoti mulčią savo darže? (7)

Mulčiavimas – agrotechnikos būdas, kai dirvos paviršiaus yra padengiamas įvairiomis organinėmis medžiagomis. Šiuo būdu bandoma atkartoti natūraliai gamtoje, miško ar pievos nuokritų sluoksnyje, vykstančius procesus. Tokiame nuokritų sluoksnyje gyvena begalė įvairiausių mikroorganizmų, kurie atlieka negyvos organikos skaidymą ir tokiu būdu teikia maisto medžiagas augalams. Tad kokios yra mulčio rūšys bei funkcijos?

Pjuvenų ir drožlių panaudojimas mulčiavimui ir substratams (2)

Pjuvenos gali būti vertingos daržininko pagalbininkės. Būtina sąlyga – medienos pjuvenos bei drožlės turi būti natūralios. Fenolio klijų, lakų, dervų turinčios sintetinės statybinės medžiagos: OSB plokštės, fanera, MPP atliekos visiškai netinka.

Kokie faktoriai nulemia komposto kokybę? (1)

Kompostavimas – labai efektyvus piktžolių, augalų pertekliaus ir maisto likučių utilizavimo būdas. Perpuvęs kompostas vėliau panaudojamas kaip vertinga trąša. Namų ūkyje gaminamo komposto kokybė priklauso nuo tam tikrų faktorių.

3 būdai, kaip įveikti dirvinį asiūklį (23)

Žemėje išaugęs kaip piktžolė – dirvinis asiūklis yra tikras daržininkų galvos skausmas, nes jo naikinimas yra itin sudėtinga užduotis. Šis žolinis augalas pievas paverčia menkavertėmis ir dažnai yra kenksmingomis gyvuliams. Pristatome 3 būdus, kuriuos galima pasitelkti kovojant su šiuo piktu augalu.

Grambuolių lervos darže: kaip jas įveikti? (38)

Paprastasis grambuolys, dar žinomas kaip karkvabalis, yra vienas iš daugelio sodo, daržo, miško kenkėjų. Daržui pats vabzdys nėra itin pavojingas, nemalonumus ir nuostolius kelia grambuolių lervos, dėl savo ilgo vystymosi ciklo bei neapsakomo ėdrumo. Tad kaip kovoti su šiais gyviais?

Ką verta žinoti, jei pradedate kompostuoti (3)

Kompostavimas – žaliųjų, biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas ekologišku būdu, kuriuo ne tik galima pasigaminti organiškų trąšų savo daržui, bet ir taip prisidėti prie aplinkos apsaugos. Norintiems užsiimti šia veikla, pateikiame kelis pagrindinius kompostavimo aspektus, kuriuos verta žinoti prieš pradedant.

Šiltnamis su polikarbonatine danga: pliusai bei minusai (41)

Šiltnamio danga yra ypatingai svarbi jo dalis, kuri daro tiesioginę įtaką šiltnamyje augantiems augalams. Ji lemia tokius šiai sodo konstrukcijai svarbius procesus, kaip: šviesos patekimą, apsaugą nuo UV spindulių, oro laidumą, šilumos sulaikymą ir t.t.. Polikarbonatinė šiltnamio danga, dėl savo atsparumo ir ilgaamžiškumo, yra populiarus pasirinkimas. Kviečiame plačiau susipažinti su šia danga.

Kurmiai – kaip juos atbaidyti? (86)

Ant žalios pievelės atsiradę švieži kurmiarausiai yra gerai pažįstamas ir itin nemalonus vaizdas individualaus namo ar sodybos savininkams. Kurmis – nelaukiamas daržų, gėlynų ir pievų svečias, kuriuo atsikratyti yra gan sudėtinga. Tad kokių priemonių reikėtų imtis, kovojant su šiuo nemaloniu įnamiu?