Svarbiausi sprendimai prieš pradedant statyti namą

Anksčiau statyba vykdavo labai paprastai ir primityviai – dažniausiai ant pamatų, sumūrytų iš akmenų, surištų kalkių skiediniu ar moliu. Šiandien, atsiradus naujoms medžiagoms ir darbų technologijoms, pamatai renčiami daug tvirtesni, patikimesni.

Pirmasis žingsnis – grunto tyrimas

Pamatais vadinama pastato požeminė konstrukcija, kurios pagrindinė funkcija – perimti visas pastato apkrovas ir perduoti jas pagrindui, t. y. gruntui, ant kurio pastatas stovi.
Pagrindų būna natūralių ir dirbtinių. Natūralus – tai neliestas ir nesuardytos struktūros gruntas. Dirbtinis pagrindas – tai gruntas, kurio dalis pakeista kitu, tinkamesniu, arba esamo grunto savybės pagerintos įvairiais grunto stiprinimo būdais.

Taigi rengiantis pamatų statybai, pirmasis žingsnis – išsiaiškinti grunto sudėtį. Tai gali atlikti geologiniais tyrimais užsiimančios įmonės. 

Nuo grunto tvirtumo, nuo to, ar būsimas pastatas išdygs ant smėlio, molio ar žvyro, nuo gruntinių vandenų gylio ir daugelio kitų sąlygų priklausys ne tik pasirenkamas pamatų tipas, bet ir jų medžiagos, montavimo kaina. Taip pat grunto tvirtumas parodo, kokio gylio turės būti būsimi namo pamatai. 

Geriausias laikas pamatams įrengti yra nuo gegužės vidurio iki rugsėjo pabaigos. Darbų reikėtų vengti ankstyvą pavasarį ir vėlyvą rudenį. Balandžio mėnesį baigia tirpti žemės įšalas ir gruntas būna itin šlapias, o spalio mėnesį paprastai pakyla gruntinis vanduo.

Gręžtiniai arba juostiniai pamatai

Statant individualius namus dažniausiai renkamasi iš dviejų tipų pamatų – gręžtinių arba juostinių. Dar yra stulpiniai pamatai, kurie dažniausiai įrengiami esant aukštam gruntiniui vandeniui bei pamatų plokštė, kuri liejama po visu pastato pagrindu. 

Jeigu geologiniai tyrimai parodo, kad laikantysis gruntas yra pakankamai aukštai, galima rinktis juostinius (sekliuosius) pamatus.

Juostinių pamatų gylis turi siekti tvirtą vienalytį gruntą, tai yra kasama iki neįšąlančios nepajudėjusios grunto zonos.

Jei tyrimų metu paaiškėja, kad planuojamoje statybų vietoje laikantysis gruntas yra gana žemai arba kad būsimas pastatas iškils drėgnoje ir molingoje vietoje, verčiau rinktis gręžtinius pamatus.
Juostiniai pamatai pasižymi tuo, kad yra įrengiami į iškastą pamatų duobę įleidžiant plokštes arba blokelius, kraštus tarp pamato ir duobės krašto užpilant gruntu bei jį sutankinant. 

Gręžtiniai pamatai įrengiami specialiai jiems išgręžtose duobėse, taip nesuardant grunto ir nesukuriant ertmės tarp pamato ir duobės krašto.

Juostiniai pamatai – monolitiniai ar surenkamieji?

Juostiniai pamatai gali būti dviejų tipų – monolitiniai arba surenkami iš betoninių blokelių. Kurį variantą pasirinkti, derėtų spręsti gerai išanalizavus tiek gruntą, tiek namo apkrovas. Jei karkasinio namo apkrovoms užteks betoninių blokų, tai sunkesnio pastato pamatams reikėtų rinktis monolitines plokštes. Tiesa, monolitinių pamatų įrengimas pareikalaus daugiau laiko bei išlaidų, nei surenkamųjų. 

Kad ir kurį juostinių pamatų variantą pasirinktumėte, būtina atkreipti dėmesį, kad jų įrengimas sujudina gruntą, todėl baigus darbus jį būtinai turėtų sutvirtinti, sutankinti.

Gręžtiniai pamatai populiarėja 

Įrengiant gręžtinius pamatus, grunte suformuojamos tam tikro skersmens duobės, į kurias įkalami, įsriegiami arba įbetonuojami poliai, taip pasiekiant net ir giliai esantį tvirto grunto sluoksnį. Viršuje jie sutvirtinami rostverku – jungiamąja sija. 

Rostverkas – polinio pamato viršutinė dalis, į kurią remiasi statinys. Rostverkas jungia polius į vieną konstrukciją, paskirsto statinio apkrovą poliams, sulygina jų slūgimą. 

Gręžtiniai pamatai pakankamai tvirti ir ekonomiški, tačiau – kaip ir visuose namo statybos etapuose – būtina įsitikinti, kad pamatų įrengimo darbus atlieka specialistai. Jei gręžtinių pamatų gylis parinktas neteisingai ir jie nesiremia į tvirtą grunto sluoksnį, vėliau tai sukels pastato judėjimus bei sienų skilimus.

Pamatų rizikos faktoriai 

Jeigu statomo namo vietoje gruntas visuomet yra drėgnas, neišdžiūstantis, galimas grunto vaikščiojimas – kėlimas. Šio reiškinio esmė ta, kad gruntas (pvz., molis, priemolis, miško gruntai) per vasarą ir rudenį sukaupia didelį drėgmės kiekį, kuris žiemos metu, esant minusinei temperatūrai, virsta į ledą. Vandens apimtis tokiu atveju padidėja 9 proc. Gruntas ima kilti, stumti su didžiule jėga, kartais siekiančia 10–15 tonų į kv. m.

Jeigu pamatai neatlaikys šių išbandymų, rezultatas tikrai nedžiugins. Didelė tikimybė, kad iš išorės persikreips langai ir durys, trūkinės sienos, o patalpų viduje atsiras drėgmė, pelėsis, kris tinkas. O pavasarį kartu su atšilimu gruntai suminkštėja, pamatai sėda. Ir jeigu nesiimsite specialių priemonių, tai net ir masyvūs pamatai neapsaugos jūsų namo nuo šalčio kėlimo jėgų.

Kitas labai svarbus pamatų gamybos momentas – įrengti kokybišką hidroizoliaciją. Hidroizoliacinis sluoksnis paprastai įrengiamas iš vandeniui nelaidžių mastikų (tepamų) arba polietileninių bituminių membranų (klijuojamų). Hidroizoliacija skirta pamatams nuo vandens apsaugoti, tačiau tuo pat metu yra lengvai pažeidžiama, nes gali neatlaikyti grubaus mechaninio peršalusio grunto spaudimo. 

Dėl atsirandančios filtracijos (o požeminiai vandenys gana agresyvūs) betonas neišvengiamai ims koroduoti. Dėl to gali atsirasti atvirų įtrūkių, medžiagos struktūros pokyčių, deformacijų ir statinys gali atsidurti avarinėje būklėje.

Pats populiariausias pamatų hidroizoliacijos metodas – elastingos šaltos bituminės mastikos. Jų nereikia kaitinti, nes yra parduodamos paruoštos naudoti konsistencijos, dengiamos iš išorės. Jų sudėtyje esantis kaučiukas ir stiklo pluoštas suteikia išdžiūvusiai dangai lankstumo, ilgaamžiškumo ir stiprumo. Elastinga hidroizoliacinė medžiaga tepama tik iš išorės. Dirbant su šiomis medžiagomis apdorojamas paviršius turi būti sausas.

Geri pamatai – būsimo namo stabilumo garantas, todėl į jų įrengimą būtina žiūrėti labai atsakingai. Negana tinkamai pasirinkti individualaus namo pamatų tipą – tam, kad pamatai galėtų sėkmingai atlaikyti temperatūrų svyravimus, drėgmę, skirtingas apkrovas, svarbu ir tinkamas jų apšiltinimas, aplinkinio grunto drenažas bei profesionalus darbų atlikimas.


Statyk nuotr.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis