Klivija – kambarinė gėlė, kuri puoš jūsų namus ne vieną dešimtmetį

(1)

Klivija – nuostabaus grožio kambarinė gėlė, kuri pradeda skleisti žiedus kaip tik šiuo metų laiku – žiemos pabaigoje arba pavasario pradžioje. Pasaulyje randamos 6 klivijų rūšys ir jos visos yra kilusios iš Pietų Afrikos. Į Europą pirmosios klivijos atkeliavo dar XIX-ame amžiuje, o Lietuvoje kaip kambariniai augalai dažniausiai auginamos raudonoji (Clivia miniata) ir kilnioji klivijos (Clivia nobilis).

Klivija priklauso amarilinių šeimai kaip ir mūsų mėgstama meilenė, anksčiau vadinta amariliu. Tad šios gėlės daug kuo panašios ne tik pagal išvaizdą, bet ir pagal priežiūrą. Klivijos turi tamsiai žalius, storus, ilgus ir siekiančius iki 0,5 m ilgio lapus, kurie išsidėstę vienas priešais kitą lyg vėduoklė. Šaknys būna storos, mėsingos ir gausios, tad tuo augalas skiriasi nuo meilenės, turinčios stambų svogūną. Klivijos žiedai tarsi varpeliai ir iš tolo šviečia ryškiai oranžine spalva, kuri gali būti įvairiausių atspalvių – nuo raudonos iki geltonos. Žiedų gali būti kelios dešimtys, tad žydintis augalas panašus į oranžinį skėtį, nes žiedus klivijos sukrauna ant aukšto žiedynstiebio.


Klivija gali žydėti gan ilgai, iki keletos savaičių, priklausomai nuo aplinkos sąlygų ir augalo amžiaus. Nužydėjusį žiedyną reikėtų nukirpti, kad augalas nebrandintų sėklų ir pailsėtų.


Klivijos nemėgsta per daug šlapios žemės, žydėjimo metu dirva turėtų būti drėgnoka, bet ne šlapia, o nužydėjusį augalą reikėtų laistyti labai minimaliai, žemės paviršius turėtų visiškai išdžiūti.


Shutterstock nuotr.


Nužydėjusiam augalui reikia duoti ramybę – mažai laistyti ir nebetręšti, laikyti šviesioje ir vėsioje vietoje. Paprastai auksinė taisyklė būna tokia: kuo vėsiau laikome augalą, tuo mažiau jį reikia laistyti. Nužydėjusį augalą vasarą galima išnešti į lauką su visu vazonu arba persodinti į gėlyną, tik reikia nepamiršti, kad šalčiui klivija visiškai neatspari, prieš šalnas reikėtų įnešti į vidų. Be to, ši gėlė nelabai mėgsta tiesioginių saulės spindulių, todėl tai idealus kambarinis augalas tamsokiems kambariams.


Jei nuspręsite auginti kliviją, neužmirškite kelių pagrindinių taisyklių. Pirmoji: tam, kad augalas suformuotų žiedynus ir gražiai žydėtų, jam būtinas ramybės periodas. Tad nuo rudens pradžios laistoma po mažiau ir vis rečiau, o po paliejimo stovintis vanduo nepaliekamas lėkštutėje po augalo vazonu. Reikia leisti išdžiūti vazono grunto paviršiui, bet visa žemė neturėtų būti perdžiūvusi, kaip mėgsta kaktusai. Idealiausias variantas – kai viršutinė žemės pusė vazone būna išdžiūvusi, o apatinė – ne, nors žinoma, tai nėra lengva nustatyti.


Shutterstock nuotr.


Antra taisyklė ta, kad ramybės periodu augalas turėtų ilsėti +10-15 laipsnių temperatūroje. Gyvenant šildomuose butuose yra sunku išlaikyti tokias sąlygas, tad jei tik įmanoma perneškite vazoną į vėsiausią kambarį kuo arčiau vėsios palangės (tik kaip jau minėta, neturi šviesti tiesioginiai saulės spinduliai).


Trečias svarbus dalykas auginant kliviją, kad kai žiemos pabaigoje arba pavasarį iš lapų skrotelės pradeda stiebtis žiedynstiebis, reikia pradėti vėl reguliariai laistyti (bet neperlaistyti !) ir tręšti. Jei bus nesilaikoma šių 3 pagrindinių taisyklių ir augalas bus perlaistomas, perdžiovinamas ir per šiltai laikomas poilsio metu, tai gali ir visai nežydėti, o tik leisti naujus lapus.


Ryškūs klivijų žiedynai panašūs į ugninius kamuolius.
Ryškūs klivijų žiedynai panašūs į ugninius kamuolius.
Asmeninio albumo nuotr.


Kai augalo šaknys pradeda lįsti pro skylutę vazono apačioje, tai ženklas, kad gėlę reikia persodinti. Tinkamiausias substratas – purus ir derlingas. Persodinant reikėtų stengtis nepažeisti storų šaknų ir išlaikyti nesubyrėjusį senų žemių gumulą, nes augalas nemėgsta persodinimo, dažnai būna, kad po persodinimo kitais metais nebežydi. Tad jei nėra būtino reikalo ir augalas „nesprogdina“ šaknimis vazono, tai geriau neskubėti persodinti. Žinoma, persodinti reikėtų tada, kai jau augalas būna nužydėjęs, idealiausias tam laikas – pavasaris.


Klivijų lapai sodriai žali, ilgi ir stori.
Klivijų lapai sodriai žali, ilgi ir stori.
Asmeninio albumo nuotr.


Klivijas geriausia dauginti „vaikučiais“, t.y. kai šalia motininio augalo išdygsta mažos atžalėlės. Kai jos šiek tiek paauga, gan lengvai atsiskiria nuo „mamytės“, ypač kai ši persodinama į naują vazoną. Selekcininkai yra sukūrę įvairių klivijų veislių ir hibridų, besiskiriančių žiedyno spalvomis, dydžiu ar forma. Tad pabandykite auginti šią Afrikos gražuolę, kuri puoš jūsų namus ne vieną dešimtmetį.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis