Jų tarpe yra net ne vienas, kuriuos Lietuvoje uždrausta sodinti, nes paskelbti invaziniai, skriaudžia savaiminę mūsų krašto augmeniją. Jų gebėjimas prisitaikyti prie nepalankių sąlygų ir atkaklumas lėmė, kad jie pas mus nepageidaujami. Tai platanalapis klevas, raudonasis ąžuolas, raukšlėtalapis erškėtis, varpinė medlieva, vėlyvoji ieva, šluotinis sausakrūmis ar baltažiedė robinija, dar vadinama akacija. Tad apie šiuos augalus ir nekalbėsime, o pristatysime labiau žinomų augalų dešimtuką, kurie gali augti sausose vietose. Pradžioje – apie medžius, tinkančius didesnėms erdvėms, nes jie gali užaugti tikrai nemaži.

Iš savaiminių mūsų krašto medžių būtų galima išskirti PAPRASTĄJĄ PUŠĮ (Pinus sylvestris). Tai augalas, kuris prisitaiko prie įvairiausių sąlygų. Ar esate kada buvę pelkėje? Juk ten paprastai žliugsi vanduo ir prastas derlingumas, bet paprastosios pušys auga, kad ir mažos, kreivos, bet vis tiek auga. Šiaip šios pušys geriausiai jaučiasi smėlingose ir lengvose dirvose. Įprastai 10-ies metų amžiaus jos bus apie 5 m aukščio, o brandaus amžiaus sieks virš 30 m. Pušys ilgaamžės, pragyvens mus ir mūsų vaikus, tad sodindami jas, parinkite tinkamą vietą plėstis. Kad ir nereiklios, bet šiek tiek norų turi ir jos – geriausiai jaučiasi saulėtose ir atvirose vietose. Panaši į paprastąją taip pat nereikli yra ir juodoji pušis (P.nigra), kilusi iš piečiau nei Lietuva esančių kraštų. Ji auga kiek lėčiau už paprastąją, o spygliai tankesni ir sodresni.

Iš pušų genties labai tinkama sausoms vietoms dar yra KALNINĖ PUŠIS (P. mugo). Ji pušų tarpe tarsi „mažylė“, auga lėtai ir krūmo formos, po daug metų pasiekia tik 3–5 m aukštį. Įpratusios prie nederlingų ir smėlingų vietų bei ieškodamos vandens, kalninės pušys leidžia gilias ir tvirtas šaknis, kartais net iki 20 m ilgio, tad dėl šios priežasties jos dažnai sodinamos tam, kad sutvirtintų slenkančius šlaitus, kaip pvz., Kuršių Nerijoje. Selekcininkai yra sukūrę daug kalninės pušies veislių, kai kurios iš jų gali būti itin miniatiūrinės, nesiekiančios nė 0,5 metro, tad jeigu ieškote gėlynui, alpinariumui ar kapavietei mažo ir pakantaus sausrai krūmelio, tai kalninės pušelės – labai tinkamas pasirinkimas.

Jeigu kalbant apie mūsų krašto spygliuočius, tai PAPRASTASIS KADAGYS (Juniperus communis) atsparumu sausrai nei kiek nenusileidžia pušiai. Juk Dzūkijos nederlinguose smėlio miškeliuose gerai jaučiasi ne tik pušys, bet ir kadagiai. Šie krūmai irgi mėgsta ne tik sausas ar nederlingas, bet ir saulėtesnes vietas. Auga gan lėtai ir užauga apie 5–7 m aukščio, nors gali būti ir didesni, kaip pvz., Kadagių slėnyje Arlaviškėse. Kadagio yra daug rūšių ir beveik visos jos atsparios sausrai. Jeigu jums reikia žemo ar šliaužiančio kadagio – rinkitės iš gulsčiojo (J. horizontalis), tarpinio (J. x pfitzariana) ar šliaužiančiojo (J. procumbens). Jų yra didelė formų ir spalvų įvairovė: žaliais, geltonais, sidabriškais ar net margais spygliais. Neužmirškite, kad paprastieji kadagiai valo orą, jų uogos naudojamos kaip prieskoniai, o iš šakelių galima susirišti verbą arba vantą.

Iš atsparių sausrai spygliuočių dar būtų galima paminėti DYGIĄJĄ EGLĘ (Picea pungens), kurią dažniausiai vadiname „sidabrine eglute“. Ji, kaip ir paprastoji pušis užaugs nemažu medžiu, tad nesodinkite jos arti namo ar tako, nes vėliau vargsite, o šaknys iškilnos trinkeles. Mūsiškė paprastoji eglė sausose vietose augs sunkiai, nes ji labiau mėgsta drėgmę.

Iš savaiminių mūsų krašto lapuočių medžių, kurie gali augti sausose vietose, išskirčiau DREBULĘ (Populus tremula). Tiesa, ji labiau mėgsta drėgnesnes ir saulėtesnes vietas, bet jei nėra geriau, tai ir daliniame pavėsyje bei sausroje visai neblogai jaučiasi. Tai medis didesnėms erdvėms, nes užauga nemažo stoto, iki 20–25 m aukščio. Turi ir trūkumų (žmogaus požiūriu) – mėgsta leisti šaknines atžalas, taip plisdama aplinkui. Ieškantys kompaktiškesnių drebulių gali rinktis iš keleto veislių. Pavyzdžiui, 'Erecta' medeliai būna su aukšta ir siaura laja, o 'Pendula' – svyrantys.

Apie PAPRASTĄJĮ ĄŽUOLĄ (Quercus robur) daugelis mano, kad tai derlingų vietų medis. Iš tiesų ir taip, ir ne. Jeigu ąžuolas augs derlingoje dirvoje, tai užaugs medžiu galiūnu, kokį mes ir įsivaizduojame, na, o jeigu nederlingoje – tai nepasieks didelio ūgio, bet vis tiek užaugs. Jau daug metų stebiu kaip vienoje Marijampolės rajono pamiškėje, kur vyrauja smėlinga dirva pamažu įsikuria ąžuolai. Giles į dirvą užkasa paukščiai (dažniausiai kėkštai), slėpdami maisto atsargas, šios skuba sudygti ir nesiskųsdamos auga smėlyje. Auga gerokai lėčiau už gerose sąlygose esančius ąžuolus, bet už tai jie žymiai atsparesni nederlingai ir sausai aplinkai.

Taip pat ir PAPRASTASIS KLEVAS (Acer platanoides), galbūt irgi norėtų šiltnamio sąlygų, t. y., augti derlingoje ir drėgnoje dirvoje, bet jeigu sėklų loterijoje jam tenka sudygti ne svajonių aplinkoje, tai tiesiog prisitaiko ir auga toliau. Sausose vietose taip pat galima sodinti ir kitus, nelietuviškos kilmės klevus, kurie dažniausiai auga kaip aukšti krūmai. Tai trakinis (A. campestre) bei totorinis (A. tataricum) klevai. Šie klevai rudenį kaip ir mūsiškis nusidažo puošniomis ryškiomis spalvomis.

Iš Lietuvoje savaime augančių krūmų sausas vietas pakenčia PAPRASTASIS SAUSMEDIS (Lonicera xylosteum), juk neveltui pavadinime yra žodis „sausas“. Jis gali augti ne tik sausose, bet ir pavėsingose vietose. Tik reikia neužmiršti, kad šio krūmo uogos yra ne tik spalvingos, bet ir kiek nuodingos, tad nesodinkite ten, kur kas nors gali susigundyti jas paragauti – vaikai ar naminiai gyvūnai.

Dar būtų galima paminėti šiuos medžius ir krūmus, kurie gali augti sausose vietose. Tai savaiminiai: paprastasis raugerškis, baltalksnis, raudonoji sedula, šilinis viržis, paprastoji kriaušė, dygioji slyva, paprastasis erškėtis, paprastoji gervuogė, gebenė lipikė, gulsčiasis karklas, dygioji šunobelė. Iš nemūsiškų sumedėjusių augalų, pakenčiančių sausringas vietas būtų šie: dygliuotasis šaltalankis, paprastasis ligustras, tunbergo raugerškis, rūgštusis žagrenis, plaukuotoji robinija, geltonžiedė sedula (jos skanūs vaisiai), europinis pūkenis, sodinis putinas, sidabrinė liepa, putinalapis pūslenis, visos žilakrūmių ir šilkmedžių rūšys bei daugelis kitų.