Pietų Afrikos pasididžiavimas - ant jūsų palangės

Storalapiai (Crassula), priklausantys Crassulaceae šeimai, yra viena iš 3 didžiausių sukulentų grupių. Jų yra virš 300 rūšių. Storalapiai žavi ne žiedų grožiu, kurie, nors ir kvapnūs, būna smulkūs, susitelkę į tankius žiedynus ir dekoratyvūs tik žydėjimo metu, bet savo stiebų ir lapų spalvomis bei formomis. Tai sausringų vietų augalai, kaupiantys vandens atsargas lapuose. Storalapiai auga pietų Afrikoje (net trys ketvirtadaliai), Madagaskare, Tasmanijoje, Australijoje ir Naujoje Zelandijoje. Jie auga dykumoje ar ant sausų akmenuotų šlaitų.

Storalapiai žinomi jau 300 metų ir Europą pasiekė vadinamojo Kapo periodo metu (XVIII a. pab. – XIX a. pr.), kada didžioji dalis egzotinių augalų atkeliaudavo iš Pietų Afrikos Respublikos Kapo provincijos. Didžiausio populiarumo dėl efektingų raudonų žiedynų tuo metu sulaukė Crassula coccinea ir Crassula perfoliata.

Dauguma rūšių žemaūgės ir labai įvairios išvaizdos. Tai gali būti medeliai (Crassula arborescens ir ypač Crassula ovata), krūmai (Crassula lactea), vienmetės ar daugiametės žolės (Crassula vaginata, Crassula alba). Stiebų ir šakelių forma, kaip atsakas į drėgmės trūkumą, įgavo įvairias formas. Tai dalinai spiralinės Crassula orbicularis rozetės ar kvadratinės Crassula capitella ar Crassula montana rozetės. Labai tankiai suaugę lapeliai apsaugo augalą nuo drėgmės išgaravimo. Taip suaugusius lapelius turi dauguma rūšių (Crassula pyramidalis ir Crassula deceptor). Drėgmę taip pat saugo lapelių paviršius, kuris būna švelniai plaukuotas kaip aksomas arba vaškinis. Lapų spalvos taip pat varijuoja: nuo pilkai žalsvų iki rausvų, bordo ar brozninių atspalvių.

Auginti storalapius yra nesudėtinga, tik reikia žinoti, kada būna jų augimo pikas ir, jam praėjus, augalą atnaujinti. Daugelis rūšių gyvena palyginti neilgai, o kai kurios sunyksta po žydėjimo. Tačiau nereikia to baimintis, kadangi tik nedaugelis sukulentų dauginasi taip lengvai kaip storalapiai. Bet kuri augalo dalis gali būti įšaknydinta: tiek lapas, tiek šakelė, tiek stiebo dalis. Tad nuo padovanoto lapelio gali prasidėti ir Jūsų kolekcija.

Jeigu nusprendėte įsigyti storalapį, būtinai atkreipkite dėmesį į jo lapelius: jie turi būti stori, mėsingi, tvirti. Žemė turi būti laidi vandeniui, o vazone būtinas geras drenažas. Jei kaupiasi vanduo, pūva šaknys. Storalapiams tinka kaktusų ir sukulentų žemės mišiniai. Jei sodinsite į universalią žemę, nepamirškite įmaišyti 15-20 % smėlio. Pavasarį, jei vazonas jau prisipildęs šaknų, storalapiai persodinami į neaukštus molinius indus. Po persodinimo laistykite praėjus keletui dienų. Pradžioje augalui pakaks drėgmės iš žemės.

Storalapiai laistomi tada, kai visiškai išdžiūsta dirvožemis. Nepasiduokite pagundai kas keletą dienų pilti po truputį vandens. Nuo drėgmės pertekliaus gali supūti augalo šaknys. Jei taip atsitinka, kotelį reikia sutrumpinti iki sveikų audinių, padžiovinti ir po savaitės persodinti į durpių ir smėlio mišinį. Daugelis rūšių pakartotinai išleidžia šaknis.

Laistant geriausia vazonėlį su storalapiu keletui valandų įstatyti į lėkštelę su vandeniu ir augalo šaknys pasiims reikiamą jo kiekį. Kitą kartą laistykite tada, kai žemė vazone visiškai išdžiūsta. Tai gali būti po 1-2 savaičių. Jei dirva paviršiuje sausa, dar nereiškia, kad ir apačioje ji išdžiūvusi. Todėl, nors ir labai gražiai atrodo ant žemės paviršiaus užbertas akmenukų ar žvyro sluoksnis, pradedantiems augintojams, kol neįgudę, geriau to vengti. Juk per paviršinį sluoksnį nesimato, ar dirvožemis visiškai išdžiūvęs. Nuo spalio iki vasario pabaigos būna mažai šviesos, tad augalai būna ramybės būsenoje ir laistomi minimaliai. Per šį laikotarpį mažų augalų geriau visiškai nelaistyti, o suaugusius galima 2-3 kartus trumpam įstatyti į indą su vandeniu. To turėtų pakakti, kad augalai nenumestų lapų.

Kitas svarbus dalykas yra šviesa. Storalapiams tinka pietinės palangės. Tada augalų lapeliai auga glaudžiai, nuo saulės įgyja įvairius atspalvius.

Vasarą storalapiai gali augti lauke. Bet pirmąsias dvi savaites reikia saugoti nuo saulės nudegimo. Geriau augalus pratinti prie lauko sąlygų apsiniaukusiomis dienomis arba laikyti daliniame šešėlyje.
Ideali temperatūra storalapiams pavasarį – vasarą 20-25°С. Rudenį ir žiemą rekomenduojama iki 10-15°С. Pavasarį ir vasarą kas dvi savaites galima tręšti kompleksinėmis trąšomis kambariniams augalams.
Pagrindinės ligos – šaknies ir stiebo puvinys. Storalapius rekomenduojama laistyti sisteminiais insekticidais. Taip galima apsaugoti nuo daugelio kenkėjų.

Storalapiai yra naudojami medicinoje. Pavyzdžiui Crassula tetragona stabdo viduriavimą, kiti storalapiai gydo nuospaudas, gerklės ir akių uždegimus, galvos skausmą, veikia raminančiai sergant dizinterija ir epilepsija.

Kalbant apie augalų išsaugojimą, reikia pasakyti, kad didžiausią pavojų kelia ne augalų kolekcionieriai, o urbanizacija. Tai dėl jos apie 1950 m. Tamboerskloof ir kalvose aplink Keiptauną išnyko Crassula tetragona. 1999 metų duomenimis 17 storalapių rūšių buvo siūloma įrašyti į Raudonąją knygą. Visgi storalapių importui ir eksportui iki šiandien neįvesti apribojimai, nors kitiems sukulentams tai jau taikoma.

Pasigrožėti storalapiais, pasikonsultuoti su patyrusiais augintojais ir kolekcionieriais galite parodoje „Žali horizontai“.

Parodos data: 2014 m. rugsėjo 26–28 d.
Parodos laikas:
penktadienis 10-20 val.
šeštadienis 10-20 val.
sekmadienis 10-17 val.
Parodos vieta: Raudondvario dvaro menų inkubatorius, Pilies takas 1, Raudondvaris, Kauno r.
Į parodą galite atvykti ir visuomeniniu transportu: autobusu Nr. 48 (Kauno pilis–Raudondvaris) ir priemiestiniais autobusais iš Kauno autobusų stoties Nr. 153, 154, 161, 167, 170. Išlipti stotelėje „Raudondvaris“ prie prekybos centro ir eiti tiesiai Instituto gatve iki Raudondvario dvaro.

Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija Be to, galite sekti visas mūsų naujienas socialiniame tinkle Facebook!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis