13 arų sklypas mieste: asmeninę erdvę saugo augalai

Šalia Vilniaus Antežeriuose esantis 13 arų sklypas yra ant šlaito, tačiau suformuotas jis vienoje plokštumoje, be terasų. Priekinėje dalyje neišvengta stataus pakilimo, o už sklypo esantys kaimyniniai namai išsišovę gerokai aukščiau ir matomi pernelyg įkyriai. Sklypo apželdinimo projektą kūrusiai kraštovaizdžio dizainerei Jurgai Olisevičienei teko pasukti galvą: ne tik aplinka turėjo būti estetiška ir jauki, bet ir vaizdas už tvoros nebadyti akių.

Vidinis namo kiemas apželdintas prieš trejetą–ketvertą metų. Jis yra daug žemiau nei aplinkiniai namai, todėl reikėjo sprendimo, kuris pakoreguotų matomą vaizdą. Šiam tikslui pasiekti prie tvoros sodinti dideli medžiai. Todėl visos pušys, be estetinės, atlieka ir praktišką funkciją – dengia už tvoros esančius stulpus, kaimyninių namų langus ar akiai nepatrauklius sandėliukus. Spygliuočiai čia labiausiai tiko todėl, kad ir žiemą jie išlieka saugia priedanga.
Kad už tvoros augančios didelės pušys pernelyg neišsiskirtų, kraštovaizdžio dizainerė kieme pasodino juodųjų pušų – jos vizualiai sušvelnina aukštų medžių siluetus. Labai įspūdingai atrodo ir paprastoji pušis 'Watereri' – jos laja tanki, krūminė, o spalvinę želdyno paletę pagyvina melsvi spygliai.

A. Narmonto nuotr.

Pagrindiniai medžiai buvo sodinti dideli – siekiantys 2–3 metrus, todėl greitai sulaukta norimo efekto. Pasak Jurgos, ji visada sodina didelius augalus – nors jie brangesni, bet prigyja tikrai be problemų, ir nereikia metų metais laukti, kol užaugs. Želdynų apačiai pridengti ir sušvelninti sklype pasodintos žemesnės kalninės pušys.

A. Narmonto nuotr.
A. Narmonto nuotr.

Sode nėra didelės augalų įvairovės – pasirinkti tokie, kurie dera prie sklypo ir namo ypatumų. Augalai susodinti pasikartojančiomis švelnių linijų bangomis – neįpareigojančiomis ir lengvomis. Kraštovaizdžio dizainerė nesižavi stačiakampėmis linijomis ir vengia aštrių perėjimų – juk augalai gyvi, šakas į visas puses augina, jiems nenurodysi tvarkos laikytis...

Kurdama želdynus kraštovaizdžio dizainerė „spaudė“ augalus kuo arčiau sklypo pakraščių, kad kieme būtų daugiau erdvės. Palei tvorą susodinti augalų masyvai, o veja palikti švari.

A. Narmonto nuotr.

Svyrančios persinių alyvų šakelės, lengvi ažūriniai žiedynai labai grakštūs, iš toliau atrodo tarsi lengvas rūkas, o ir aromatas jų gaivus, kitoks nei paprastųjų alyvų. Jurga pasakoja, kad apie persines alyvas pirmą kartą sužinojo dalyvaudama Užutrakio dvaro parko renovacijos projekte. Taigi tai nėra naujas augalas Lietuvoje, tik sunykus dvarų kultūrai ir šios alyvos ilgam pradingo...

Nors žiemą spygliuočiai nepakeičiami, vien jie atrodytų nuobodžiai, spalvų paletė būtų tokia monotoniška. Tad ją pagyvina dekoratyvūs lapuočiai. Neseniai želdyne baltai nužydėjo lanksvos, dabar atėjo eilė alyvoms. Čia auga ne tik paprastosios alyvos, bet ir persinės – labai dekoratyvios, įdomios, mūsų soduose dar retai pasitaikančios. Vidurvasarį sužydės šluotelinės hortenzijos – jų žiedų spalvos bus labai įvairios, nuo balsvos iki tamsiai vyšninės. Banguojančioje augalų linijoje įkomponuotas pūslenis, jis atkartoja raudoną pastatų spalvą. Tunbergo raugerškis 'Maria' – ryškesnis nei daugelis kitų, švyti skaisčiai geltona spalva. Želdyno struktūrą pagyvina ir kukmedžių „kolonos“ – tiesa, jie čia sunkokai auga, o ir žiemomis apšąla. Visus kitus augalus kraštovaizdžio dizainerė parinko tokius, kurių priežiūra nėra sudėtinga, net žiemą jų dengti nereikia.

A. Narmonto nuotr.

Iki pagrindinio kiemo pakraščio nusitęsusi augalų juosta gražiai įrėmina lauko terasą.

A. Narmonto nuotr.

Sode Jurga derino labai griežtus ir laisvus augalus: spygliuočiai suteikia tvirtumo bei stabilumo, lapuočiai sušvelnina želdynų struktūrą. Žinoma, ne visi augalai gali būti taip griežtai skirstomi, pavyzdžiui, raugerškis yra gana tvirtas augalas – ypač raudonos spalvos. O geltonos atrodo šiek tiek „lengvesnis“.

A. Narmonto nuotr.

Vieta palei tvorą apželdinta vos prieš porą dienų (išskyrus didesnes pušis – jos sodintos seniau). Ritmiškai kartojasi lanksvos, sužydinčios pavasarį, ir šluotelinės hortenzijos, kurių grožis atsiskleis antroje vasaros pusėje. Tai, kad čia pasodinti ir pagrindiniame kieme augantys augalai, padeda išsaugoti stilistinę vienovę.
Želdynui čia teko ir dar vienas, gana neįprasta vaidmuo. Kadangi už tvoros yra gatvė, girdėdamas ten vedžiojamus kaimynų šunis, šeimininkų šuo nuolat lakstydavo šiame kampe ir jį niokojo – augalai dabar neleis jam taip išdykauti.

Nuo įėjimo į namą atsiveria žaismingas vaizdas, jį sukuria ne tik augalai, bet ir vingiuojantys takai. Čia auga eglaitės, žemaūgiai rododendrai, šiemet tarp jų dar pasodinta azalijų, apsipylusių nedideliais žiedeliais: mūsų sąlygomis jos neužaugs didesnės nei 70 cm aukščio, labiau plėsis į šonus. Įspūdingai atrodo kraštovaizdžio dizainerės mėgstamas itin žemas ir tankus gulsčiasis kadagys 'Nana' – jis tarsi atkartoja žolę, uždengia didelę dalį žemės paviršiaus, suteikia želdynui minkštumo, o ir su akmenimis labai dera. Pasak Jurgos, šis kadagys nėra labai lepus, būna, kad žiemą sniegas aplaužo, bet apkarpytas vėl suželia. Lepiausi šiame želdyne yra kukmedžiai.

A. Narmonto nuotr.
A. Narmonto nuotr.

Rododendrams nepatinka vienatvė – juos reikia sodinti grupėmis, o į kompaniją dera ir jų giminaitės azalijos, taip pat mėgstančios rūgščią žemę.

A. Narmonto nuotr.

Minimalistinis miesto daržas – ir estetiškas, ir teikiantis naudos bei malonumo.

A. Narmonto nuotr.

Kad ir iš kurios pusės žiūrėtum, želdynas priešais namą atrodo dekoratyvus ir vis kitoks.
A. Narmonto nuotr.

Akmenys – tai akcentai, už kurių žvilgsnis užsikabina ir stabteli pasigrožėti.

Nuo vartų iki namo kyla status šlaitas, todėl žolė ant jo želia gana sunkiai, o ir augalus reikėjo rinkti labai atsakingai, kad būtų ir dekoratyvūs, ir prisitaikantys prie sudėtingo reljefo. Kaip paaiškina Jurga, pasirinktos nelepios augalų rūšys, kurios sutvirtina šlaitą, atlaiko žiemos negandas. Čia šalia laiptų pasodintos kalninės pušys, raugerškiai, toliau yra ir keletas kadagių. Pasodinta ir kukmedžių, laikui bėgant turėtų dar labiau išryškėti jų „kolonos“. Svarbi ant šlaito susodintų augalų paskirtis – suvaldyti ir tarsi „sutirpdyti“ masyvų aukštai iškylantį namo siluetą. Akmenys taip pat ne tik derinti prie augalų kompozicijų, bet ir sutvirtina šlaitą.

A. Narmonto nuotr.

Vienoks vaizdas atsiveria vos įėjus į kiemą, iš apačios, visai kitoks žvelgiant nuo šlaito viršaus pro namo langus. Raudona laiptų ir namo spalva atkartojama ir augalų spalvinėje gamoje.
A. Narmonto nuotr.

3 praktiški sprendimai, kuriuos verta nusižiūrėti

X Kraštovaizdžio dizainerė paaiškina, kad medžius ji sodina arti tvoros, o jei kaimynams tai kelia nepasitenkinimą, iš jų pusės šakos švariai nugenimos.

X Veja nuo želdynų neatskirta plastikiniais apvadais, kad būtų patogesnė priežiūra, žolę pjauti paprasčiau. Veją suvaldyti ir atkirsti nuo augalų pakanka du kartus per metus – ir riba atrodo tvarkingai. Privalumas dar ir toks, kad paaugusius krūmelius galima labai paprastai „pastumti“ į priekį tiek, kiek reikia. Ir lėšos taip sutaupomos – skaldos reikia tik iš pradžių, vėliau suvešėję augalai patys pridengia žemę.

A. Narmonto nuotr.

X Tankiai sužėlusiems augalams reikia minimalios priežiūros, pakanka nugenėti kartą per metus ar šiaip sulaukus įkvėpimo, nes laisvai svyrančios šakelės, švelnūs lapeliai – pavyzdžiui, lanksvų, turi natūralaus žavesio.

Projekto autorė – kraštovaizdžio dizainerė Jurga Olisevičienė (UAB „Grožio idėja“).

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis