Būdai, kaip apsaugoti žirnius nuo kirmijimo

Turbūt daugeliui lietuvių žirniai primena nerūpestingą vaikystę pas močiutę kaime. Tačiau tik retas žino, kad šis skanumynas yra nepaprastai naudingas baltymų šaltinis. Be to, agronominiu požiūriu, žirnis – vienas iš geriausių natūralių dirvos kokybės gerintojų. Apie žirnių auginimą sutiko papasakoti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo žemdirbystės instituto javų selekcijos skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja Kristina Razbadauskienė, ilgus metus dirbanti žirnių selekcijos ir sėklininkystės srityje.

Žirniai yra šparaginė daržovė, tad gali būti valgomi su visa ankštimi ir sėklomis. Būna ir tik gliaudomųjų žirnių, kurių plėvelė kieta. Pagal brendimo laiką žirniai skirstomi į ankstyvuosius, kurių pirmasis derlius būna po 45-60 dienų, vidutinio ankstyvumo (60-70 dienų) ir vėlyvuosius (80-90 dienų).


Žirniai skirstomi ir pagal aukštį: žemi iki 60 cm, vidutinio aukščio 60-80 cm ir aukšti 0,8-2,5 metro.


Ankstyva sėja apsaugo nuo kenkėjų


Žirnius sėti geriausia vos atšilus dirvai, pačioje pavasario pradžioje. Šiam daržo augalui reikia labai daug drėgmės, jis turi išbrinkti ir sudygti. Sėklas šaltuoju metu galima pridengti agro plėvele. Žirniams reikia parinkti derlingą ir saulėtą žemės plotą.


Tiesa, gruntas žirniams pradedamas ruošti jau rudenį. Dirvą reikia suarti, o anksti pavasarį – išdirbti kultivatoriumi. Prieš sėjant žirnius, dirvą reikėtų patręšti tam specialiai skirtomis trąšomis. Jeigu nėra galimybės pasidaryti dirvožemio tyrimą, K. Razbadauskienė pataria ilgai nesvarstyti ir tręšti ankštiniams augalams skirtomis kompleksinėmis trąšomis.


Be to, kuo anksčiau žirniai pasėti, tuo mažesnė tikimybė, kad juos puls kenkėjai. Pagrindinis žirnių kirmijimo kaltininkas – vaisėdis. Nuo jo geriausia apsiginti anksti sėjant augalą, iki vaisėdžiams pasirodant jis jau bus spėjęs sustiprėti. Tačiau jeigu sodinamos vėlyvosios žirnių rūšys, nuo kenkėjų apsaugos pelenai, tabakas arba sausi ugniažolių milteliai.


Ravėjimas – būtinas


Tačiau kovojant su judančiais kenkėjais, svarbu nepamiršti ir apsaugos nuo galimų ligų. Reikia stengtis žirnio nesėti į piktžolėtą dirvą. Bene geriausias vaistas nuo nepageidaujamų ligų ir kenkėjų yra dažnas ravėjimas. Tačiau rudenį žirnius galima profilaktiškai išpurkšti glifosatais, jie išnaikina varpučius.


Žirnį specialistė įvardija kaip labai gerą augalą dirvai. Po jo labai gerai sėti ir sodinti visas kitas kultūras. Žirniai pagerina dirvą, nes joje kaupia azotą. Tačiau patiems žirniams sėjomaina būtina, kitaip juos gali apnykti kenkėjai. Į tą pačią vietą žirnis turėtų sugrįžti po 4-5 metų.


Žirnis sėjamas 4-5 cm gylyje. Daigai pasirodo po 10- 14 dienų. Jiems išaugus iki 10 cm aukščio, reikėtų ūglius paremti pagaliukais. Daržo žirniai turi labai silpnus stiebus ir neretai išgriūna arba pradeda vešėti tarp kitų augalų.


Žirnių nauda sveikatai


Ši daržovė turi daug natūralių baltymų. Jie vertingi ir dėl maistinių savybių. Dažnai rekomenduojami besilaikantiems dietos. Liaudies medicinoje žirnių virkščių arba sėklų nuoviras vartojamas kaip šlapimą varanti priemonė gydant inkstų akmenligę. Žirnių miltų kompresai minkština šunvotes.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis