Daug įdomių ir netikėtų sprendimų galima pasisemti net nevykstant kažkur į tolimas šalis, o aplankant Botanikos sodus. Botanikos sodų funkcijos – tai ne vien sudėtingi moksliniai tyrimai, bet ir naujų, mūsų krašte dar neaugintų augalų kolekcionavimas bei jų pratinimas prie lietuviško klimato sąlygų, pritaikymas viešuose bei privačiuose želdynuose. Botanikos sodai – tai tarsi idėjų inkubatoriai, kaip kurti puošnius, įdomius ir atsparius želdynus. Šiais laikais Botanikos sodai siūlo ne tik pažintines veiklas, susijusias su augalais, bet ir įvairią rekreacinę veiklą gamtos apsuptyje. Tad belaukdami ateinančio pavasario, pasidairykime po Lietuvos Botanikos sodus, kurių yra keturi: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. Kiekvienas iš jų augina įdomias ir išskirtines augalų kolekcijas, pagal kurių pavyzdžius daug idėjų galima pritaikyti ir savo kieme. Kas mėnesį pristatysime po vieną Lietuvos Botanikos, o šį kartą – apie Vilniaus universiteto Botanikos sodą Kairėnuose.
Šis sodas – pats didžiausias pagal dydį ir augalų kiekį ne tik Lietuvoje, bet ir Rytų bei Vidurio Europoje, užimantis beveik 200 ha plotą ir puoselėjantis daugiau nei 10 000 pavadinimų augalų, tiek vietinės floros, tiek svetimžemių. Sodas pastaraisiais metais išgyvena tikrą pakilimą, nes tapo vieta, pritraukiančia besidominčius augalais bei įvairia kultūrine veikla – koncertais, meno parodomis, Vilniaus ir visos Lietuvos žmones, norinčius turiningai praleisti laiką gamtoje.
Prieš kelis metus šiame sode atidarytas unikalus ir vienas ekologiškiausių statinių mūsų šalyje –pastatas-augalas, kuriame įsikūrusi administracija. Ant šio pastato stogo ir lauko sienų žaliuoja gausybė augalų, o visą reikalingą energiją – elektrą bei šildymą jam tiekia gamta: saulės kolektoriai bei geotermika. Šio pastato apžvalgos aikštelė atvira lankytojams, tad besidomintiems vertikaliu bei stogo apželdinimu ir norintiems patiems kurti tausojančią aplinką verta čia apsilankyti, kad praktiškai pamatytų tokių idėjų įgyvendinimo būdus. Žaliojo pastato kolonos apželdintos paprastomis mūsų pievų žolėmis, o stogas – augalais, kurie atsparūs nepalankioms aplinkos sąlygoms: šalčiui, karščiui, sausrai, prastam dirvos derlingumui ir jo trūkumui. Šie augalai džiugina nuo ankstyvo pavasario iki žiemos, prisitaikydami prie smarkiai svyruojančių tokių sąlygų, kokia buvo praėjusių metų kaitri vasara ar ir šiųmetinė nelepinanti žiema. Ypač atsparūs augalai, augantys ant kolonų, nes jie tikrąja prasme kybo ore.
Gražiausias laikas Vilniaus Botanikos sode, be abejo, būna nuo pavasario iki rudens, kai viskas žaliuoja ir žydi. Pavasarį akį traukia ankstyvųjų svogūninių gėlių kilimai – krokų, snieguolių, hiacintų bei kitos, mažiau žinomos gėlės. Kiek vėliau subanguoja spalvinga tulpių, narcizų ar lelijų jūros. O juk svogūnines gėles galima auginti bet kuriame sode, net ir neturint žemės lopinėlio – balkone ar vazone ant palangės. Jos pirmosios paskelbia pavasario atėjimą, džiugindamos ne tik akis, bet ir sielą, skelbdamos gamtos atgimimą ir suteikdamos aplinkai ryškių spalvų. Tad Vilniaus Botanikos sode galima išmokti, kaip sumaniai derinant įvairias svogūninių gėlių grupes, sukurti įspūdingą ir ilgai žydintį gėlyną.
Gegužės mėnesį Vilniaus Botanikos sode pražysta gausybė augalų, iš kurių labiausiai norėtųsi išskirti magnolijas. Šie medžiai ir krūmai žydi nuostabaus grožio įspūdingais žiedais, kurių forma evoliucijos eigoje nepakito milijonus metų net nuo dinozaurų laikų, tad žvelgiant į magnolijos žiedą galima matyti gyvą augalų istoriją. Sode magnolijų auga nemaža kolekcija, o sodo specialistai visiems norintiems patars, kaip auginti ir prižiūrėti šiuos augalus, kad jie džiugintų savame sode.
Vasarą pirmu smuiku Botanikos sode griežia gėlynai. Vienmetės ir daugiametės gėlės, kiliminiai augalai mažiems sodeliams ir smilginės žolės didelės erdvėms, įvairiausių dydžių ir spalvų žiedai, užburiantys bijūnai ir kvapniosios rožės, tradicinės lietuviškų darželių gėlės ir naujos selekcininkų sukurtos veislės – visa tai ir dar daugiau galima pamatyti sode vasarą. Gėlių mylėtojai gali ne tik gėrėtis šia įvairove, bet ir atrasti savo kiemo želdynui tinkančius įvairius augalų derinius, kuriuos galima pritaikyti individualiam sklypui: pavėsiui arba saulėkaitai, smėlingam arba molingam dirvožemiui, drėgnai arba sausringai vietai, šlaitui arba lygumai.
Valstybės dienos proga liepos pradžioje Botanikos sode vyksta pačių gražiausių vasaros gėlių paroda, tad tie, kurie neturi laiko ir galimybių apvaikščioti gausių sodo gėlynų, gali pasigėrėti žiedų įvairove vienoje vietoje. Šioje parodoje pristatomos ir Lietuvos gėlių selekcininkų sukurtos naujovės, mūsų šalį garsinančios lietuviškos gėlių veislės, skatinančios ir privačius gėlynus dažniau puošti lietuvių išvestomis gėlėmis.
Rudenį sodą nuspalvina ir puošia rudeninės gėlės: astrai, saulainės, chrizantemos, įvairūs smilginiai augalai bei ugniaspalviai medžių lapai. Tai pat rudenį Vilniaus Botanikos sode vyksta Žemės meno parodos, kurioes įvairių sričių menininkai kuria lauko kūrinius. Šie unikalūs darbai kuriami iš gamtoje randamų medžiagų: šakų, šieno, gėlių, akmenų ar samanų ir eksponuojami įvairiose gamtos erdvėse: medžiuose, vandenyje, ore ar žemėje. Jeigu įprastai menininkai nemėgsta, jeigu juos kas nors kopijuoja, tai šiuo atveju kiekvienas norintis gali pasisemti idėjų ir išbandyti savo rankomis tokius ekologiškus kūrinius savo kieme, tausodamas aplinką ir kurdamas sodybos puošmenas iš "nieko".
Vilniaus Botanikos sode galima rasti ne tik peno akims, bet ir gomuriui. Vasarą ir rudenį čia vyksta degustacinės ekskursijos, kurių metu galima susipažinti su gausiomis serbentų, agrastų, valgomųjų sausmedžių, šilauogių, vynuogių, spanguolių bei kitomis sodinėmis kultūromis. Tad sode naudingos patirties gali pasisemti ir tie, kurie augina ar planuoja auginti šiuos augalus asmeninėms ar komercinėms reikmėms.
Tiesiog būtina paminėti ir VU Botanikos sode esantį Japonišką sodą, kuris yra tikrai nemažas, sukurtas padedant japonų želdynų specialistams. Šiame sode galima rasti įvairių idėjų, kaip savo kieme kurti rytietiškų akcentų turintį sodą. Mažuosius japoniško sodo lankytojus džiugina tvenkinys, kuriame plaukioja auksiniai Koi karpiai, smagiai čiurlenantis kriokliukas ir tiltelis bei šlaite esantis jaukus arbatos namelis. Vėlyvą pavasarį šalia japoniško sodo esantis rododendrynas užpildo visą erdvę spalvingų žiedų jūra. Tai dar vienas puikus pavyzdys, kaip iš vienos rūšies augalų (šiuo atveju rododendrų) galima sukurti visais metų laikais puošnias kompozicijas. Be to, iš japonų kultūros galima pasimokyti ir tai, kaip sodu jie gėrisi bet kuriuo metų laiku, net ir žiemą, kai gamta apmirusi ir viską dengia sniegas.
Vilniaus Botanikos sodas turi padalinį Vingio parke, kuris didžiuojasi autentiška istorine vieta ir išlikusiais senovinių dvaro rūmų fragmentais, darniai susiliejančiais su galingais medžiais. Balandžio pabaigoje šiame sode vyksta sakurų (dekoratyvinių vyšnių) žydėjimo šventė, nes čia auga jų gausi kolekcija. Gegužės mėnesį galima gėrėtis viena didžiausia Lietuvoje tulpių kolekcija ir jų žydėjimo fiesta. Na, o Žolinės metu kviečiami visi, kam rūpi naudingieji ir vaistiniai augalai bei tie, kurie nori išmokti, kaip panaudoti augalų naudingąsias savybes, nes sistematikos skyriuje jų auga didžiulė kolekcija, o Vingio skyriaus specialistės dosniai dalinasi sukauptomis žiniomis.
Tad visais metų laikais Vilniaus universiteto Botanikos sodas gali pasiūlyti įvairovę savo svečiams, turintiems įvairių poreikių: norintiems pažinti gamtą ir augalus, išmokti kažko naujo ir įdomaus, suprasti aplinką, ieškantiems pramogų šurmulio ar tiesiog norintiems medituoti gamtoje.
