Praktiškas sprendimas
Visa veikla daug lengviau organizuojama, kai namo vidus ir kiemas yra viename lygyje: juk kiekvienos šeimininkės svajonė iš virtuvės patekti tiesiai į sodo terasą, kad gruntas būtų tame pačiame lygyje kaip ir kambario grindys, ir nereikėtų su šaltibarščių dubeniu vaikščioti laiptais aukštyn, žemyn...
Gamtos ritmu
Nedidelis 6 arų sklypas Vilniuje beveik visas skirtas pastatui, automobiliams parkuoti, kitai veiklai, tad įrengti jaukią terasą augalų apsupty vietos liko nedaug, ir ta pati – ant kalvos šlaito. Kadangi sklypas natūraliai susilieja su medžiais, augančiais už jo ribos, formuojant šlaito nuolydį architektė nenorėjo taikyti griežtų urbanizuotų sprendimų, įterpti geometrinių formų į miško kraštovaizdį. Taigi gruntą sulaikančioms ir reljefą išryškinančioms pakopoms pasirinkti dideli rieduliai – tokios atramos vizualiai lengvesnės ir jaukesnės, nei būtų sumūryta betono siena. Pasak architektės, griežta moderni siena čia būtų vulgarus sprendimas, nes gamtoje visos linijos yra plastiškos, tad kampai atrodytų dirbtinai. Iš riedulių suformuotos terasos ne tik susilieja su kalvos reljefu, bet ir panaikina šulinio įspūdį, suskaido šlaitą į kelis horizontalius, augalais apsodintus „sluoksnius“ – taip sukuriama į tolį nusitęsianti perspektyva.
Saikinga įvairovė
Šlaitą apželdinus skirtingų rūšių augalais, įvairiausių tekstūrų žaluma atrodo išraiškingai. Visžaliai spygliuočiai: kalnų pušelės, mėlyno ir žalsvo atspalvių kadagiai, elegantiškai dera su lapuočiais – akmenis apglėbusiomis gebenėmis, šliaužiančiaisiais kauleniais ir laipiojančiosiomis hortenzijomis, sukuriančiomis išraiškingą ornamentą. Pavasarį kauleniai, o vėliau laipiojančiosios hortenzijos apsipila baltais žiedais. Želdynams gyvybės suteikia ir kelių rūšių visžalės samanos, taip pat žydinčios pavasarį. Tokia subtiliai parinktų daugiamečių augalų įvairovė suteikia sodui dinamikos, o kad kuklaus dydžio sklype nesijaustų įtampos ir destrukcijos, čia gerai apgalvota spalvų gama, derinami tik įvairiausi žalsvi ir balti atspalviai: tulpės, narcizai, rododendrai taip pat žydi vien tik baltai ir keičia vieni kitus.
Spalvų poilsio zonai suteikia ir vienmetės žydinčios gėlės. Architektė pataria jas sodinti į išskirtinai didelius vazonus: miesto namo terasoje vešlūs mini gėlynai tampa išskirtiniu dekoratyviu akcentu. Kai vietos mažai, užtenka kelių efektingų vazonų, kad gražių žydinčių vasarinių augalų kompozicijos kurtų skirtingą nuotaiką ir džiugintų akį. Tai gali būti našlaitės, gal kanos ar levandos, gėles tinka derinti ir su prieskoniniais augalais. Tokiuose vazonuose galima ir patartina įrengti ir laistymo sistemą, kad kiekvieno augalo poreikiais būtų pasirūpinta atsižvelgiant į sezoną ir klimato ypatumus.Kad į terasą patektų kuo daugiau saulės šviesos, šalia jos architektė vengė įkomponuoti didelius želdynus ar aukštaūgius medžius. Poilsio zona apželdinta visžalėmis kalnų pušelėmis – jos gali būti formuojamos, neužgožia erdvės ir harmoningai dera su akmenimis.
Laisvai ir plastiškai sukomponuoti augalai subtiliai įsilieja į bendrą gamtos foną. Sklype ant šlaito išsaugotas kiekvienas senas medis, čia galima ir natūralia gamta gėrėtis, ir jaukiai jaustis uždaroje erdvėje – tai didelė vertybė gyvenant mieste.
Kiekvienos terasos privalumas yra jos privatumas. Kadangi tai miesto sodas, atitverianti sienutė, šalia kurios suprojektuota lauko virtuvė ir darbastalis, ne tik atskiria namą nuo kaimynų, bet ir saugo nuo lietaus bei vėjų. Projektuojant terasą iš anksto pasirūpinta ir elektra, ir vandentiekiu, kad šeimininkams būtų patogu tvarkytis lauko virtuvėje.
Sudėtingo reljefo apželdinimas
Kaip paaiškina architektė, kad šlaito priežiūra būtų kuo paprastesnė, jis uždengtas agroplėvele, ant šios užpilta akmenukų, nes čia neįmanoma su žoliapjove prasibrauti ir reikėtų daug vargti, kol tobulai aplinką sutvarkysi. Tad dideli akmenys sulaiko žemę, skalda suteikia tvarkingumo ir dekoratyvumo, o visžaliai augalai džiugina visais metų laikais ir nesukuria priežiūros problemų. „Itin geras sprendimas visose sudėtingo reljefo vietovėse yra kalnų pušys. Jos gali būti formuojamos, jų ūgį ir dydį nesudėtinga kontroliuoti genint. Yra įvairių kalnų pušų rūšių: ilgesniais ar trumpesniais spygliais, ne tik žalio, bet ir sidabrinio ar pilko atspalvių – selekcininkai daug nuveikė, kad šie augalai sode atrodytų žaismingai ir nenuobodžiai. Dar vienas pagarbos vertas augalas – kadagys, jis labai tinka šlaitui apželdinti, nes turi stiprią šaknų sistemą. Kadagiai gali būti šliaužiantieji, svyrantieji, skirtingų spalvų, tad visais metų laikais atrodo labai tapybiškai ir vis kitaip“, – pastebi Jurgita.
Gojaus efektas
Žemaūgiai spygliuočiai išryškina šlaito reljefą, o sklypo pakraštyje nuo kaimynų žvilgsnių terasą saugo tradicinės lietuvių taip mėgstamos aukštos tujos. Jurgita sako nemėgstanti, kai dideli medžiai – tujos, liepos ar pušys – susodinamos ištisinėmis eilėmis kaip išrikiuotos kolonos (nebent tai būtų alėja prie įvažiavimo į namą). Tačiau jei tai yra privati jauki kiemo erdvė, augalus geriau sodinti imituojant lietuvišką gojų, t. y. grupėmis po kelis – vienus aukštesnius, kitus žemesnius. Tokia kompozicija primena lietuvišką gamtą, atrodo natūraliai ir jaukiai.
Praktiškas sprendimas
Pasak architektės, ilgaamžiškumas yra labai svarbus kriterijus įrengiant terasą. Klinkerio plytų danga geriausiai tinka mūsų klimato zonoje, tad ji pasirinkta laiptams. Vis dėlto medinės terasos grindys mums, lietuviams, atrodo labai jaukiai, nes smagiau vaikščioti basiems. Medis asocijuojasi ir su namo vidumi, susieja eksterjerą ir interjerą, todėl terasoje paklotoms impregnuoto maumedžio grindims suformuotas betono pagrindas su teisingu nuolydžiu krituliams.
Akmenų sieną dengia šliaužiančiosios gebenės ir laipiojančiosios hortenzijos – gležna jų lapija vizualiai sušvelnina griežtą įspūdį.
Paprastas ir elegantiškas spalvinis sprendimas, itin tinkamas tamsesnei vietai šalia akmenų sienos – baltai žydinčios tulpės. Balta spalva stipriausiai atspindi šviesą, suteikia ramybės ir sukuria erdvės pojūtį.
Ne tik derindama augalus, bet ir projektuodama terasos bei sodo apšvietimą architektė taip pat rėmėsi lakoniškumo principu. Keliose sklypo vietose įkomponuoti prožektoriai tikslingai apšviečia akcentinius augalus: jazminą, forzitiją, senuosius klevus.Nuotraukos – Jurij Kolesnikov ir Andriaus Ufarto.
