„Dabar miškuose gausu baravykų, jau pradeda dygti ir šilbaravykiai, vėliau augs žaliuokės – jų bus tol, kol augimo nesustabdys sniegas ir šalnos. Taigi sezonas dar nusimato pakankamai ilgas, jei tik orai leis. Svarbiausia, kad būtų lietaus, nes grybui reikalingas vanduo. Kitu atveju jų kotai tempiasi į viršų kirmija“, – sako grybautojų komandos „Krembliai“ direktorius V. Daugudis.
„Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė pataria miške neeksperimentuoti ir rinkti tik tuos grybus, kuriuos tikrai žinote ir pažįstate. „Yra žmonių, kurie renka retesnius, mažiau pažįstamus grybus, tikėdamiesi pasigaminti labiau gurmaniškų patiekalų. Visgi tokius grybus lengva supainioti su nuodingais. Todėl geriausia rinkti tuos grybus, kuriuos gerai žinote. Pavyzdžiui, lengviausiai atpažįstami yra baravykai, voveraitės, raudonikiai“, – sako ji.
Grybautojai su kibirais ir peiliais kelia siaubą
Susiruošus grybauti, V. Daugudis visų pirma pataria tiksliai žinoti, į kokį mišką vyksite ir pasidomėti orais – pagal tai galėsite pasirinkti tinkamą apavą ir aprangą. Ji neturėtų būti pernelyg stora, kad nevaržytų judesių ir nesukaistumėte bevaikščiodami. Taip pat svarbu neužmiršti purškiklio nuo uodų ir erkių bei, žinoma, pintinės.
Ar tinka kibiras arba maišas? „Grybo jokiu būdu negalima dėti į plastikinę talpą, geriausiai tam tinka medinė pintinė. Pirmiausia, iš jos išbyra šiukšlės. Taip pat, jei šilta, kibire grybai šunta, iš jų pradeda lįsti kirmėlės, kurios puola kitus grybus“, – paaiškina grybautojas.
Žinoma, grybus geriausia rinkti tik sveikus. Jei imate ir apkirmijusius, juos geriau dėti atskirai ar bent atskirti prieš važiuojant namo, kad kirmėlės neišragautų sveikųjų.
Dar viena dažna grybautojų klaida – naudojamas peilis. Anot V. Daugudžio, rudens gėrybių pjauti nevalia, grybai yra tik raunami. „Atsargiai įkišus pirštą, grybas labai gražiai išsirauna. Jį ištraukus, samanoje ar žemėje likusią skylutę reikia užspausti pirštu, kad grybiena nedžiūtų ir jos nepultų kenkėjai, – sako pašnekovas. – Grybą nupjovus, jo kotas toliau auga, pradeda kirmyti, pūti ir nupūdo grybieną.“
Grybų užteks visiems
Patyręs grybautojas pataria miške būti vos prašvitus – ne tik dėl mažesnės konkurencijos, bet ir dėl to, kad grybai auga visą parą. Žinoma, naktį jie auga lėčiau, bet naktys ilgos, be to, atidrėkus samanoms jie lengviau pro jas išlenda.
Ir net jei miške jau sutinkate kitų grybautojų, tai dar nereiškia, kad grybų nerasite. „Nėra tokio grybautojo, kuris išrinktų visus grybus. Jie paliekami – aš pats grįžtu tuo pačiu takeliu, kur jau ėjau, grybavau, ir pats nustembu, kaip aš galėjau praleisti tokį didelį grybą“, – šypteli V. Daugudis.
Valyti ir apdoroti grybus derėtų kuo greičiau, geriausia – vos grįžus iš miško, kadangi jau kitą dieną galite rasti tik kirmėlių puotos likučius.
Šaldyti, džiovinti, marinuoti ar valgyti iš karto?
Pasak „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovės B. Baratinskaitės, grybų perteklių visada galima sumaniai panaudoti.
„Anksčiau buvo populiaru grybus marinuoti, tam yra daugybė įvairiausių receptų. Tiesa, tai atima daugiau laiko, be to, marinuojant grybus pasikeičia jų skonis, kvapas. Todėl vis daugiau žmonių grybus užšaldo – tam tinka tiek žali, tiek apvirti grybai. Dar viena alternatyva – grybus džiovinti. Tam skirtos specialios daržovių džiovyklės, o džiovinti grybai puikiai tinka pagardinti sriuboms ir kitiems patiekalams“, – vardija B. Baratinskaitė.
