Bunda pirmieji kenkėjai

Po gilaus žiemos miego bunda erkės, uodai, skruzdėlės. Kai šie gyviai ima kelti pavojų žmogaus sveikatai ar daro žalą jo turtui, jie tampa kenkėjais. Kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ pataria, kokių prevencinių priemonių imtis, kad išvengtumėte uodų antpuolių, erkių įsisiurbimų ir po kambarį nebėgiotų skruzdėlės.
Skruzdėlės ant saldumyno
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Erkės tyko savo aukų

Erkių aktyvumas prasideda, kai dirvožemio temperatūra pakyla iki 5 laipsnių šilumos. Išalkę voragyviai prisikabina prie augalų stiebo ir laukia pro šalį einančio gyvūno. Erkės, pajutusios sklindančią šilumą, prakaito kvapą ar iškvepiamą anglies dvideginį, akimirksniu įsikabina į odą, drabužius ar gyvūno kailį.

„Lietuvoje nėra užregistruoto cheminio preparato (biocido), kuriuo būtų galima, nepažeidžiant įstatymų, naikinti erkes atvirose viešose ar privačiose žaliose zonose. Siekiant sumažinti erkių riziką, tik nutirpus sniegui rekomenduojama savo aplinkoje pašalinti pernykštę, sudžiuvusią žolinės augalijos dangą, kuri pavasario pirmoje pusėje tampa erkėms patogia vieta tykoti aukos. Taip pat reikia šalinti sodo susikaupusias augalines atliekas, sugrėbti senus lapus. Tokiose vietose būna erkių žiemojimo židiniai ir čia jos pasirodo pirmiausia. Sodybose, poilsiavietėse, prie namų būtina nuolat pjauti žolę, genėti krūmus. Einant pasivaikščioti į parkus, miškus, reikėtų tinkamai apsirengti, uždėti erkes atbaidančius antkaklius augintiniams“, – pataria kenkėjų kontrolės ekspertas Liutauras Grigaliūnas.

Skruzdėlės maisto ieško gyventojų būstuose

Pirmieji po žiemos nubudusias skruzdėles pastebi gyventojai, po kurių namais šių vabzdžių darbininkės dar vasarą ar rudenį įkūrė skruzdėlyną. Dažni atvejai, kai skruzdėlės patalpose pasirodo ir žiemos metu, kadangi gyvendamos po žmogaus būstu jos jau nebejaučia natūralios gamtos sezoniškumo. Tada tenka imtis cheminių priemonių.

„Dar neįšilus dirvožemiui gauname kvietimų naikinti skruzdėles. Tokiu metu jų lizdai dažniausiai būna arti pastatų – po pamatais, grindjuostėmis.Žiemą šie vabzdžiai būna neaktyvūs, tačiau sušilus orui, ima lįsti į paviršių ir intensyviai ieškoti maisto savo kolonijos motinėlei ir augančioms lervutėms. Kai skruzdėlių lizdas yra arti namų arba po namu, galima prevenciškai ropinėjimo vietose panaudoti skruzdėlėms skirtus jaukus. Žuvus kolonijos motinėlei, vėliau žūsta ir visa kolonija. Taip pat svarbu nepalikti skruzdėlėms pasiekiamo maisto likučių ir pasistengti namuose užsandarinti galimas skruzdėlių patekimo vietas“, – atkreipia dėmesį L. Grigaliūnas.

Uodai skrenda prie vandens telkinių

Pirmieji uodai pastebimi vos tik pradėjus tirpti sniegui. Pavasario pradžioje dažniausiai tai būna vadinamieji žieminiai uodai, kurie paprastam žmogui gali pasirodyti panašūs į mus puolančius kraujasiurbius. Žieminiai nepavojingi ir kartais skraido net žiemos metu per stipresnį atodrėkį. Tačiau orui šylant maitinimosi šaltinių ima ieškoti ir rūsiuose, įvairiose gamtoje ar pastatuose esančiose ertmėse peržiemojusios tikrųjų uodų kraujasiurbės patelės. Pasimaitinusios krauju jos skrenda prie anksčiausiai nuo ledo išsivadavusių ir šylančių stovinčių vandens telkinių, kur ir sudeda kiaušinėlius.

„Uodai veisiasi neišdžiuvusiose pievose, grioviuose, balose ir kituose greitai įšylančiuose vandens nedideliuose telkiniuose, todėl, norint apsisaugoti nuo pirmųjų uodų antpuolių gegužės mėnesį, pirmiausiai reikėtų pašalinti uodų veisyklą. Tam, kad gerokai sumažėtų kraujasiurbių, kartais pakanka nusausinti prie namų, sodybos ar sodo namelio esančias nereikalingas balas, pašalinti visus aplinkoje vandenį kaupiančius nereikalingus indus. Vienas iš efektyviausių uodų naikinimo būdų – lervų naikinimas biologiniais preparatais. Jie yra pilami į įvairius nedidelius vandens telkinius, kur ir veisiasi uodai“, – kalba ekspertas ir rekomenduoja laiku imtis prevencinių priemonių tam, kad būtų sumažintos rizikos.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Namui/butui

Kiek galima skalbyklėje laikyti drėgnus skalbinius ir ką daryti, jei jie suplėko

Skalbyklė yra viena didžiausių mūsų pagalbininkių namų ruošoje, tačiau mes prie šio prietaiso taip pripratę, kad, pasitaiko, tingime ją įjungti arba pamirštame laiku iš jos išimti drėgnus skalbinius.

Kaip prižiūrėti grikių pagalvę?

Grikių pagalvė yra vienas geriausių pasirinkimų sveikam miegui, tačiau ją naudojant kyla klausimas apie priežiūrą – ar tokią pagalvę galima skalbti? Jei negalima, tada kaip pašalinti dulkes ir nešvarumus?

Kaip panaikinti degėsių kvapą orkaitėje

Sultingo kepsnio gaminimas gali tapti tikru iššūkiu, nes atidarius orkaitę neretai juntamas ne maloniai nosį kutenantis kvapas, o pridegusių riebalų smarvė, kuri neišsivadėja net orkaitei atvėsus. Tam, kad kitą kartą naudojant orkaitę sausainiai neprisigertų degėsių kvapo, būtina imtis visų įmanomų priemonių, kad tas kvapas išnyktų.

Patarimai, kaip renkantis žemės sklypą išvengti esminių klaidų

Tai vienas svarbiausių sprendimų, kuriam ruošiantis būtina žinoti keletą esminių aspektų.

3 dalykai namuose, kuriuos susitvarkę įveiksite žiemos melancholiją

Žiemos šventės baigėsi, tačiau nepasiduokite žiemai be kovos. Štai keli būdai, kaip įveikti sezoninę depresiją, tvarkantis savo namuose.

Kokią medžiagą geriau pasirinkti sofai – audinį ar odą?

Daugumoje svetainių sofa yra centrinis, dėmesį sukoncentruojantis objektas. Šio baldo pirkimas yra tikrai nelengva užduotis, nes reikia apgalvotu daugybę niuansų: kainą, dizainą, spalvą, medžiagiškumą ir t.t. Šiame tekste pabandysime atsakyti į klausimą: kokią sofą geriau pasirinkti – su odiniu ar medžiaginiu apmušalu?

Šokiruojantis skirtumas: kiek laiko užimdavo namų tvarkymas praėjusio amžiaus viduryje ir dabar (1)

Visi žinome, kad namų šeimininkių gyvenimas praėjusio amžiaus viduryje buvo daug sunkesnis. Nebuvo nei skalbyklių, nei virtuvinių kombainų. Net šaldytuvai ir dulkių siurbliai buvo prabanga, kurią sau leisti galėjo ne kiekviena šeima.

Ką reikia žinoti apie kepimo sodą, kaip natūralų valiklį?

Kepimo soda – universali medžiaga, kurią buityje galima pritaikyti tikrai ne vien kepimui. Tai yra efektyvus „žalias“ valiklis, kuriuo galima pakeisti įvairiausias chemines valymo priemones. Tad ką turėtumėte žinoti apie kepimo sodą ir kaip ją galite panaudoti valymo darbams?

Drėgmė – tylusis žudikas namuose: pasekmės ir kaip su tuo kovoti

Ar žinote, kokio drėgnumo ore praleidžiate darbo dieną? O kokio drėgnumo oru kvėpuojate naktį? Jei atsakyti tenka neigiamai – gali būti, jog patys to net nežinodami rimtai kenkiate savo organizmui. Kokias pasekmes mūsų sveikatai turi per drėgnas ar per sausas patalpų oras bei kaip šią problemą spręsti dar prieš įsikeliant į naujus namus, atskleidžia sveikatos ir statybų ekspertai.

Buitinės technikos priežiūra: kaip išvengti gedimų?

Dauguma buitinės technikos turėtojų vis dar nėra linkę ja rūpintis ir profilaktiškai prižiūrėti. Dažniausiai vartotojai nemato tame prasmės, neturi laiko arba tiesiog tingi. Specialistai tvirtina, kad profilaktinė priežiūra prietaisams – būtina. Ji ne tik prailgina buitinės technikos veikimo laiką, bet ir užtikrina kokybę.