Gudobelės žiedai ir vaisiai: rūšių įvairovė ir panaudojimas

Kad gudobelių vaisius galima valgyti, ne naujiena. Skaniausi dideli velniosios gudobelės vaisiai. Bet valgomi ir visų kitų gudobelių obuoliukai. Jie ypač naudingi sergantiems širdies ligomis. Apie gudobelių vertingas savybes savo patirtimi dalinasi farmakognostė, provizorė, garsi Lietuvoje žolininkė, ūkininkė, Mažeikių rajone Viekšnių seniūnijoje Gyvolių kaime gyvenanti Jadvyga Balvočiūtė.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Rūšių įvairovė

Gudobelė (Crataegus L.) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos obelinių (Maloideae) pošeimio, gudobelių (Crataegus L.) gentis. Gentyje yra apie 200 rūšių. Lietuvoje auga 4 savaiminės rūšys: šlaitinė gudobelė (C. calycina Peterm.), miškinė gudobelė (C. rhipidophylla Gand.), vienapiestė gudobelė (C. monogyna Jacq.), glotnioji, buvo grauželinė (C. laevigata (Poir.) DC., syn. C. oxyacantha) ir 23 introdukuotos.

Augalas su kieta mediena ir tvirtais dygliais – gera apsigynimo priemonė. Tai medžiai ar gana aukšti krūmai su akstimis – pakitusiais, dygliais virtusiais ūgliais. Žiedai 1–2 cm skersmens, dažniausiai balti, susitelkę skydiškuose žiedynuose ūglių galuose. Dauguma gudobelių žydi gegužės pabaigoje – birželio mėnesį. Vaisiai – raudoni, oranžiniai, geltoni obuolėliai, su sausu miltingu arba sultingu minkštimu ir 1-5 kauliukais. Sunoksta rugsėjo mėn.

Gausiai žydi ir dera atvirose, saulėtose vietose. Gudobelės geriausiai auga derlinguose, sunkokuose, kalkinguose priemoliuose, bet pakenčia ir kitokias dirvas. Šalčiams dauguma rūšių pakankamai atsparios, bet kartais pažeidžiamos ligų ir kenkėjų. Dažnai auginamos sodybose, parkuose kaip dekoratyviniai krūmai, taip pat tinka ir vaistinei žaliavai.

Vienapiestė gudobelė (Crataegus monogyna Jacq.) – vienapiestė gudobelė – daugiametis 4-8 m aukščio dygliuotas medis arba krūmas. Lapai pražanginiai, su prielapiais, atvirkščiai kiaušiniški, plunksniškai suskaldyti, stambiai dantyti. Žiedai balti, susitelkę po 10-18 į skėčio pavidalo žiedynus. Žydi gegužės-birželio mėn., vaisiai prinoksta rugsėjo mėn. Vaisius – raudonas obuolėlis su kauliuku.

Švelnioji gudobelė (Crataegus mollis (Torr. et A. Gray) buvusi kanadinė) – iki 5-10 m aukščio medis plačia laja, negausiais 3–4 cm ilgio dygliais, didokais plačiai kiaušiniškais negiliai skiautėtais lapais. Žiedai apie 2,5 cm skersmens. Vaisiai 2–2,5 cm skersmens, pailgi, skaisčiai raudoni, valgomi.

Glotnioji gudobelė (Crataegus laevigata (Poir.) DC.) Lietuvoje auga savaime. Tai aukštas krūmas arba 4-6 m aukščio medis. Lapai kiaušiniški, viršūnėje negiliai skiautėti. Žiedai, susitelkę po keliolika, balti arba rausvo atspalvio. Vaisiai raudoni, 1–1,3 cm ilgio.

Taškuotoji gudobelė (Crataegus punctata Jacq.) išauga iki 6–10 m aukščio, jos laja rutuliška. Lapai plačiai kiaušiniški, stambiai dantyti arba šiek tiek skiautėti. Žiedai balti, apie 2 cm skersmens. Vaisiai stambūs, pailgi, skonis panašus į obuolių.

Pošvelnė gudobelė (Crataegus submollis Sarg.) – 5-8 m m aukščio medis arba aukštas krūmas. Lapai kiaušiniški, dantyti, negiliai skiautėti, pilkai plaukuoti. Žiedai 2 cm skersmens, su dešimčia kuokelių, susitelkę gausiažiedžiuose plaukuotuose žiedynuose. Vaisiai apie 1 cm skersmens, pailgi, raudoni.

Vaisių vertė ir gydomosios savybės

Lietuvoje vaistinei žaliavai naudojami gudobelių žiedai, vaisiai ir lapai. Labiausiai vertinami pradėję skleistis žiedynai ir vaisiai. Žiedynai skinami giedrą dieną, augalui pradėjus žydėti, gegužės – birželio mėn. Žaliavoje gali būti iki 20 proc. lapų. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 35-40 ºC temperatūroje. Išdžiūvę yra silpno specifinio kvapo, kartoko skonio. Žieduose yra flavonoidų (hiperozidas, kvercetinas, vitebsinas), fenolkarboninių rūgščių, rauginių medžiagų, saponinų, nedaug eterinio aliejaus.

Subrendę vaisiai renkami rugsėjo – spalio mėnesiais. Vaisių skydeliai skinami ar kerpami su sekatoriais, saugantis dyglių. Džiovinama džiovykloje 50-60 ºC temperatūroje. Išdžiovinus nuo vaisių atskiriami vaiskočiai ir stiebeliai. Džiovinti vaisiai raukšlėti, tamsiai raudoni, silpno kvapo, sutraukiančio skonio. Vaistinė žaliava tinkama vartoti 2 metus.

Vaisiuose yra 2-5 proc. flavonoidų (hiperozidas), rauginių medžiagų, organinių rūgščių, apie 10 proc. sacharidų, pektinų, karotinoidų, riebalinio aliejaus, saponinų.

Visi šių augalų preparatai gerina kraujo apytaką širdies ir smegenų kraujagyslėse, stiprina širdies raumenį ir sumažina jo susitraukimų skaičių (pulsą), šiek tiek mažina kraujospūdį, normalizuoja ritmą, padeda nuo nemigos, ramina. Kadangi gudobelių ekstraktai mažina cholesterolio kiekį, juos naudinga vartoti aterosklerozės profilaktikai ir gydymui. Tinka naudoti kam padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Gudobelių vaisių ekstraktai įeina į širdies darbą gerinančių vaistų (sirupai, tabletės), įeina į „Širdies lašų“, įvairių vaistažolių mišinių sudėtį. Labai svarbu, kad šie preparatai netoksiški, todėl terapinėmis dozėmis juos galima vartoti ilgesnį laiką. Įvairių užpilų bei trauktinių galite pasigaminti ir namuose.

„Močiutės arbata“ iš gudobelės vaisių. Šaukštą gudobelių vaisių užplikyti termose puse litro verdančio vandens ir laikyti 10-12 val. Užpilą galima pagardinti medumi ir gerti ryte arba vakare, pusvalandį prieš valgį. Ši arbata ramina, stabdo gimdos kraujavimą klimakso laikotarpiu, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Kad arbata būtų malonaus skonio ir dar vertingesnė galima pridėti po šaukštą šermukšnių arba erškėtuogių vaisių.

Tinktūra. 1 valg. šaukštas smulkintų gudobelių vaisių ar žiedų užpilamas stikline 40-70 laipsnių degtinės ir paliekama tamsioje vietoje 2 savaitėms. Tinktūra nukošiama. Geriama po 20-30 lašų (šaukštą) 2-3 kartus per dieną prieš valgį.

Gudobelės virtuvėje. Šeimininkės žino, kokios gudobelių uogos ypač skanios po pirmųjų šalnų, todėl jos noriai vartojamos žiemą. Šviežios konservuojamos sirupu (1 l - 0,3-0,4 kg cukraus). Iš džiovintų vaisių ruošiamos uogienės, drebučiai, vitamininė arbata. Puokštė gudobelių šakelių ir niūriausią žiemos dieną praskaidrins jūsų nuotaiką.

Galima pasigaminti ir sirupo. Gudobelių vaisius apvirkite šlakelyje vandens, nukoškite, kad atsiskirtų kauliukai, įberkite cukraus ir turėsite skanaus, maistingo ir vaistingo sirupo.

Gudobelių žiedus ir vaisius galima rinkti sodybose, miškuose, šlaituose ir kitose vietose. Nerinkti nuo augalų, augančių šalia kelio ar geležinkelio.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Gėlės skynimui: patikrintos įdomios veislės iš augintojos lūpų

Lysvė, kurioje auginamos gėlės skynimui – dar neįprastas dalykas Lietuvoje. Tokia mada toli gražu ne nauja – ši idėja nuo seno populiari Anglijoje bei kitose Europos šalyse. Šiuo metu natūraliai atrodančios puokštės yra „ant bangos“, tad kodėl gi nepaskirti vienos lysvės būtent šiam tikslui.

Kaip sukurti nuostabią poilsio oazę: patarimai auginantiems gėles balkone

Kai už lango vilioja žaluma ir čiulba paukščiai, vis labiau norisi būti gamtoje, tad daugelis lietuvių, negalinčių gyventi be žemės lietimo, keliauja į sodybas arba į kolektyvinius sodus. O ką daryti tiems, kurie neturintys nuosavo žemės sklypelio? Jie gali susikurti žalią oazę balkone !

Sodo takelio medžiagos: grožio ir funkcionalumo paieškos

Sodo takelis gyvenamoje aplinkoje yra svarbus tiek iš praktinės, tiek iš estetinės pusės. Jo funkcinė paskirtis – palengvinti priėjimą prie gėlynų, alpinariumų, pavėsinių ir t.t. Vizualiai jis gražiai paskirsto erdvę į atskiras zonas ir suteikia jai papildomos faktūros. Tinkamas takelio medžiagų pasirinkimas – vienas iš būdų sukurti harmoningai atrodantį sklypo vaizdą.

Augalai, kurie sklypą puošia ištisus metus

Gražiai apželdintas individualaus namo ar sodybos kiemas yra tikra atgaiva tiek akims, tiek sielai. Tačiau dauguma dekoratyvinių augalų reikalauja nemažai priežiūros, todėl išskirtinai atrodančiu gėlynu gali džiaugtis tikrai ne kiekvienas. Neturintiems daug laiko ir norintiems džiaugtis visais metų laikais žaviai atrodančia aplinka, pateikiame keletą augalų, kurie žaliuoja visais metų laikais, pavyzdžių.

Serenčių nauda, kurią verta prisiminti

Šias gėlytes daugelis tikrai pažįstate, tik daug kas geriau jas žino ne serenčio, o gvazdikėlio ar tagetės vardu. Serenčiai labai dažnai sodinami visuomeniniuose gėlynuose – miestų ir miestelių aikštėse, parkuose, tad po tokio masinio (ir dažniai nevykusio) „tiražavimo“ daugeliui gėlių mylėtojų serentis asocijuojasi kaip atsibodusi ir neįdomi gėlė. Bet tik nedaugelis žino, kad serentis yra labai naudingas augalas tiek sode, tiek virtuvėje, o viešuose gėlynuose dažniausiai sodinamas skurdus ir „išėjęs iš mados“ pasirinkimas, o juk jų yra daug įdomesnių ir puošnesnių.

Augalai, kuriuos dera auginti šalia rožių

Kuriant augalų derinius svarbu atrasti tokius, kurie drauge atrodytų gražiai ir padėtų vienas kitam išryškinti geriausias savo savybes. Verta atsižvelgti į tokius aspektus, kaip reikalingos augimo sąlygos, spalva, tekstūra, forma ir t.t. Rožės – išskirtinio grožio augalai, tad kartais yra sunku sugalvoti, ką auginti kartu su jomis. Pateikiame keletą galimų variantų.

Žaismingais žiedais išsiskiriantis augalas, tinkantis pusiau pavėsingoms vietoms

Jeigu ieškote žydinčio augalo, kuris galėtų vizualiai sušildyti pusiau pavėsyje esančią vieta, puikūnas yra tinkamas pasirinkimas. Šis ryškiais žiedais žydintis augalas žaviai atrodo balkonuose, vietose esančiose po medžiais bei prie vandens telkinių. Tad ką turėtumėte žinoti apie šį augalą?

Alpinariumo puoselėjimas: kokius augalus jame auginti

Alpinariumas – akmenų sodo rūšis, kurioje, be akmenų, itin svarbią vietą užima augalai. Kadangi tokiame sode augimo terpė yra ganėtinai specifinė, gėles bei krūmus jam reikia parinkti atsakingai, kruopščiai juos derinant. Šiame tekste pateiksime keletą tokių augalų pavyzdžių.

Įdomybės apie sakurų žydėjimą (1)

Šiemet sakuros pradeda žydėti gerokai anksčiau nei pernai, nes šįkart pavasaris ankstyvesnis. Be to, pernai daugelyje Lietuvos vietovių sakurų žiedus nušaldė pavasarinės šalnos, tad daug kur žydėjimo stebuklas ir neįvyko. Tad skubėkite džiaugtis jomis šiomis dienomis, nes jų žydėjimas gan trumpas, paprastai trunkantis ne ilgiau kelias savaites, o kartais tetrunka ir vieną savaitę, ypač jei pasitaiko šaltos ir vėjuotos dienos.

Žydintys augalai, kurie yra tinkami auginti po medžiais

Ne kiekviename individualiame sklype yra pakankamai atvirų, pilnai apšviestų plotų, kad tilptų ir šiltnamis, ir daržovių lysvės, ir gėlių darželis. Medžių paunksmė tinkama vieta poilsio kampeliui (suoliukui ar pavėsinei), bet ne įnoringų augalų auginimui. Tačiau sodininkai, kurie visgi nori išnaudoti šį plotą, turi galimybę rinktis iš pavėsį mėgstančių augalų.