Gudobelės žiedai ir vaisiai: rūšių įvairovė ir panaudojimas

Kad gudobelių vaisius galima valgyti, ne naujiena. Skaniausi dideli velniosios gudobelės vaisiai. Bet valgomi ir visų kitų gudobelių obuoliukai. Jie ypač naudingi sergantiems širdies ligomis. Apie gudobelių vertingas savybes savo patirtimi dalinasi farmakognostė, provizorė, garsi Lietuvoje žolininkė, ūkininkė, Mažeikių rajone Viekšnių seniūnijoje Gyvolių kaime gyvenanti Jadvyga Balvočiūtė.
Gudobelės žiedai ir vaisiai: rūšių įvairovė ir panaudojimas
© Shutterstock nuotr.

Rūšių įvairovė

Gudobelė (Crataegus L.) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos obelinių (Maloideae) pošeimio, gudobelių (Crataegus L.) gentis. Gentyje yra apie 200 rūšių. Lietuvoje auga 4 savaiminės rūšys: šlaitinė gudobelė (C. calycina Peterm.), miškinė gudobelė (C. rhipidophylla Gand.), vienapiestė gudobelė (C. monogyna Jacq.), glotnioji, buvo grauželinė (C. laevigata (Poir.) DC., syn. C. oxyacantha) ir 23 introdukuotos.

Augalas su kieta mediena ir tvirtais dygliais – gera apsigynimo priemonė. Tai medžiai ar gana aukšti krūmai su akstimis – pakitusiais, dygliais virtusiais ūgliais. Žiedai 1–2 cm skersmens, dažniausiai balti, susitelkę skydiškuose žiedynuose ūglių galuose. Dauguma gudobelių žydi gegužės pabaigoje – birželio mėnesį. Vaisiai – raudoni, oranžiniai, geltoni obuolėliai, su sausu miltingu arba sultingu minkštimu ir 1-5 kauliukais. Sunoksta rugsėjo mėn.

Gausiai žydi ir dera atvirose, saulėtose vietose. Gudobelės geriausiai auga derlinguose, sunkokuose, kalkinguose priemoliuose, bet pakenčia ir kitokias dirvas. Šalčiams dauguma rūšių pakankamai atsparios, bet kartais pažeidžiamos ligų ir kenkėjų. Dažnai auginamos sodybose, parkuose kaip dekoratyviniai krūmai, taip pat tinka ir vaistinei žaliavai.

Vienapiestė gudobelė (Crataegus monogyna Jacq.) – vienapiestė gudobelė – daugiametis 4-8 m aukščio dygliuotas medis arba krūmas. Lapai pražanginiai, su prielapiais, atvirkščiai kiaušiniški, plunksniškai suskaldyti, stambiai dantyti. Žiedai balti, susitelkę po 10-18 į skėčio pavidalo žiedynus. Žydi gegužės-birželio mėn., vaisiai prinoksta rugsėjo mėn. Vaisius – raudonas obuolėlis su kauliuku.

Švelnioji gudobelė (Crataegus mollis (Torr. et A. Gray) buvusi kanadinė) – iki 5-10 m aukščio medis plačia laja, negausiais 3–4 cm ilgio dygliais, didokais plačiai kiaušiniškais negiliai skiautėtais lapais. Žiedai apie 2,5 cm skersmens. Vaisiai 2–2,5 cm skersmens, pailgi, skaisčiai raudoni, valgomi.

Glotnioji gudobelė (Crataegus laevigata (Poir.) DC.) Lietuvoje auga savaime. Tai aukštas krūmas arba 4-6 m aukščio medis. Lapai kiaušiniški, viršūnėje negiliai skiautėti. Žiedai, susitelkę po keliolika, balti arba rausvo atspalvio. Vaisiai raudoni, 1–1,3 cm ilgio.

Taškuotoji gudobelė (Crataegus punctata Jacq.) išauga iki 6–10 m aukščio, jos laja rutuliška. Lapai plačiai kiaušiniški, stambiai dantyti arba šiek tiek skiautėti. Žiedai balti, apie 2 cm skersmens. Vaisiai stambūs, pailgi, skonis panašus į obuolių.

Pošvelnė gudobelė (Crataegus submollis Sarg.) – 5-8 m m aukščio medis arba aukštas krūmas. Lapai kiaušiniški, dantyti, negiliai skiautėti, pilkai plaukuoti. Žiedai 2 cm skersmens, su dešimčia kuokelių, susitelkę gausiažiedžiuose plaukuotuose žiedynuose. Vaisiai apie 1 cm skersmens, pailgi, raudoni.

Vaisių vertė ir gydomosios savybės

Lietuvoje vaistinei žaliavai naudojami gudobelių žiedai, vaisiai ir lapai. Labiausiai vertinami pradėję skleistis žiedynai ir vaisiai. Žiedynai skinami giedrą dieną, augalui pradėjus žydėti, gegužės – birželio mėn. Žaliavoje gali būti iki 20 proc. lapų. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 35-40 ºC temperatūroje. Išdžiūvę yra silpno specifinio kvapo, kartoko skonio. Žieduose yra flavonoidų (hiperozidas, kvercetinas, vitebsinas), fenolkarboninių rūgščių, rauginių medžiagų, saponinų, nedaug eterinio aliejaus.

Subrendę vaisiai renkami rugsėjo – spalio mėnesiais. Vaisių skydeliai skinami ar kerpami su sekatoriais, saugantis dyglių. Džiovinama džiovykloje 50-60 ºC temperatūroje. Išdžiovinus nuo vaisių atskiriami vaiskočiai ir stiebeliai. Džiovinti vaisiai raukšlėti, tamsiai raudoni, silpno kvapo, sutraukiančio skonio. Vaistinė žaliava tinkama vartoti 2 metus.

Vaisiuose yra 2-5 proc. flavonoidų (hiperozidas), rauginių medžiagų, organinių rūgščių, apie 10 proc. sacharidų, pektinų, karotinoidų, riebalinio aliejaus, saponinų.

Visi šių augalų preparatai gerina kraujo apytaką širdies ir smegenų kraujagyslėse, stiprina širdies raumenį ir sumažina jo susitraukimų skaičių (pulsą), šiek tiek mažina kraujospūdį, normalizuoja ritmą, padeda nuo nemigos, ramina. Kadangi gudobelių ekstraktai mažina cholesterolio kiekį, juos naudinga vartoti aterosklerozės profilaktikai ir gydymui. Tinka naudoti kam padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Gudobelių vaisių ekstraktai įeina į širdies darbą gerinančių vaistų (sirupai, tabletės), įeina į „Širdies lašų“, įvairių vaistažolių mišinių sudėtį. Labai svarbu, kad šie preparatai netoksiški, todėl terapinėmis dozėmis juos galima vartoti ilgesnį laiką. Įvairių užpilų bei trauktinių galite pasigaminti ir namuose.

„Močiutės arbata“ iš gudobelės vaisių. Šaukštą gudobelių vaisių užplikyti termose puse litro verdančio vandens ir laikyti 10-12 val. Užpilą galima pagardinti medumi ir gerti ryte arba vakare, pusvalandį prieš valgį. Ši arbata ramina, stabdo gimdos kraujavimą klimakso laikotarpiu, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Kad arbata būtų malonaus skonio ir dar vertingesnė galima pridėti po šaukštą šermukšnių arba erškėtuogių vaisių.

Tinktūra. 1 valg. šaukštas smulkintų gudobelių vaisių ar žiedų užpilamas stikline 40-70 laipsnių degtinės ir paliekama tamsioje vietoje 2 savaitėms. Tinktūra nukošiama. Geriama po 20-30 lašų (šaukštą) 2-3 kartus per dieną prieš valgį.

Gudobelės virtuvėje. Šeimininkės žino, kokios gudobelių uogos ypač skanios po pirmųjų šalnų, todėl jos noriai vartojamos žiemą. Šviežios konservuojamos sirupu (1 l - 0,3-0,4 kg cukraus). Iš džiovintų vaisių ruošiamos uogienės, drebučiai, vitamininė arbata. Puokštė gudobelių šakelių ir niūriausią žiemos dieną praskaidrins jūsų nuotaiką.

Galima pasigaminti ir sirupo. Gudobelių vaisius apvirkite šlakelyje vandens, nukoškite, kad atsiskirtų kauliukai, įberkite cukraus ir turėsite skanaus, maistingo ir vaistingo sirupo.

Gudobelių žiedus ir vaisius galima rinkti sodybose, miškuose, šlaituose ir kitose vietose. Nerinkti nuo augalų, augančių šalia kelio ar geležinkelio.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Kaip prižiūrėti kaktusą, kad jis imtų žydėti (7)

Kaktusai jau savaime yra vertingi kambariniai augalai, o kai pražysta, dar ir puošia namus. Deja, šie augalai nežydi ištisus metus, ir retai kam pavyksta taip prižiūrėti savo kaktusą, kad jis reguliariai pasipuoštų žiedais. Išsiaiškinkime, kodėl kaktusai nežydi, ir ko reikėtų imtis, kad jie pražystų.

Kaip persodinti vieną populiariausių orchidėjų – falenopsį

Kai orchidėja falenopsis nužydi ir jam pasidaro mažai vietos vazonėlyje, augalui reikia naujo indo. Įsidėmėkite – indas turi būti perregimas, kad galėtumėte matyti gėlės šaknis. Tačiau svarbiausia – pats persodinimo procesas.

Kaip pakeisti interjerą pasitelkiant vijoklinius augalus

Kambariniai augalai tuo ir žavūs, kad jie keičiasi ir keičia mūsų namus. Greičiausio rezultato sulauksime augindami vijoklines ar svyrančias gėles. Jos stebins pokyčiais, kuriuos galėsime stebėti įkomponavę vazonus matomiausiose vietose.

4 idėjos, kurios jūsų balkoną pavers svajonių oaze

Triukšmingo miesto apsuptyje norisi kažkur pabėgti ir atsipalaiduoti. Puodelis kavos nuosavoje gėlių oazėje viduryje miesto skamba neįtikėtinai? Be reikalo. Tai įmanoma čia pat – jūsų balkone, tereikia pasinaudoti keliais patarimais.

Ciklamenas: auginimas ir priežiūra namų sąlygomis

Gėlių parduotuvėje išvydus ciklameną, sunku susilaikyti jo neįsigijus. Bet namie šis augalas dažnai nuvilia: labai greit praranda savo patrauklumą, išsiskleidę žiedai vysta ir nyksta, lapai gelsta. Taip nutinka dėl neteisingos priežiūros.

Hiacinto sodinimas, auginimas ir priežiūra

Tai augalas neaukštu stiebeliu, ant kurio tankiai apkibę nedideli ir kvapnūs žiedeliai, primenantys varpelius. Hiacinto žiedai, tai neabejotinas ženklas, kad pavasaris pagaliau jau pasibeldė į duris. Savo kukliomis formomis, žaviomis spalvomis ir tyru kvapnumu kviečiantis atidaryti langus ir įsileisti pavasarinės saulės spinduliukus ir vis šiltesnius vėjo gūselius!

Augalas, kuris džiugina stambiais ir puošniais žiedais (4)

Kambarinių augalų įvairovė yra didžiulė ir gėlių parduotuvėse nuolat pasirodo vis naujesnių ir įdomesnių gėlių rūšių bei veislių. Bet dažnai neužmirštamos ir įprastinės, nuo seno auginamos gėlės, nes tai laiko išbandyti augalai, kartais net paveldimi iš kartos į kartą. Vieni iš tokių yra kinrožės, mėgstami ir dažnai pas mus auginami kambariniai augalai. Tad ir šiais laikais kinrožė vis dar yra vienas iš mėgstamiausių kambario puošmenų. Anksčiau kinrožę pagal jos botaninį vardą vadindavo hibisku, todėl šį pavadinimą galima išgirsti dažnai ir dabar.

Dekoratyvinė kambario puošmena: ilgakotis singonis ir jo priežiūra (4)

Žalialapių augalų asortimentas toks platus, kad juos rinktis galima ne tik dėl to, kad jie kambaryje sukuria palankų mikroklimatą, bet ir pagal estetinius poreikius. Jei manote, kad jūsų interjere trūksta vešlaus žalialapio svyrančio augalo, rinkitės ilgakotį singonį (Syngonium podophyllum).

Krūmai ir gėlės, kuriais priviliosite drugius ir bites

Žiema jau persirito į antrąją pusę, pavasaris nebe už kalnų, tad vis dažniau mintyse planuojamės pavasario darbus ir kokius naujus augalus sėsime bei sodinsime, kas žydės gėlynuose ir sode. Jeigu norite santarvės su gamta bei didesnės bioįvairovės savo kieme – pasisodinkite augalų, kuriuos mėgsta drugeliai, bitės, kamanės ir kiti nektaro ieškantys vabzdžiai. Tad pristatome penkis krūmus ir gėles, kurie yra ne tik medingi (t.y. turintys medaus), bet ir papuoš jūsų kiemą.

Naudinga: kaip panaudoti kavos tirščius sodininkystėje (34)

Nesvarbu, ar kasdien sau pasiruošiate po puodelį kavos, ar pastebėjote, kad vietos kavinukė pradėjo išmesti maišus panaudotos kavos, jums gali būti įdomu sužinoti apie šio gėrimo tirščių kompostavimą. Gal kavos tirščiai gali pasitarnauti kaip trąšos? Kavos tirščiai sode padės ar pakenks? Viską, ką reikia žinoti apie kavos tirščius ir sodininkystę, skaitykite šiame straipsnyje.

Įdomu: pirmoji pražydusi kosmose gėlė, kuri gali tapti ir jūsų sodo puošmena (1)

Tarptautinėje kosminėje stotyje prieš metus pražydo ryškiai oranžinė gvaizdūnė. Tai buvo pirmas augalas, sukrovęs žiedus kosmose. Gvaizdūnių, kurios yra valgomos, auginimas yra ilgalaikio NASA projekto „Veggie“ dalis. Projekto tikslas – maistui skirtų augalų auginimas kosmose, planuojant ilgalaikes kosmines misijas į Marsą.

Augalas, kuris pasaldins gyvenimą (11)

Tai, kad cukrus ir įvairūs saldikliai kenkia sveikatai, žino kiekvienas, tačiau ne kiekvienas yra girdėjęs apie augalą, kuris gali puikiai pakeisti cukrų. Tai – stevija.

Kaip prižiūrėti elegantiškąją kambarinę sanpauliją? (11)

Sanpaulija (lot. Saintpaulia), liaudyje dar vadinama Afrikos žibuokle – kambarinis augalas, kuris namuose dažniausiai atsiranda būtent rudenį ir žiemą, kai norisi žiedų ir spalvų. Kad puošnioji gėlė ilgai džiugintų akį, pateikiame patarimus, kaip teisingai ją prižiūrėti.

Sužinokite, kokios ligos puola falenopsį ir kaip su jomis kovoti (1)

„Falenopsis užmezgė žiedus, bet jie ėmė byrėti. Ant augalo pasirodė baltos dėmės. Kas tai?“ – klausia skaitytojai.

Kambarinė eglutė – aukštoji araukarija

Kalėdinės šventės baigėsi, bet norime prisiminti vieną įdomią „eglutę“. Tik šįkart kalbėsime ne apie kalėdinę eglę, o apie augalą, kurį dažnai vadiname kambarine eglute. Pasaulyje araukarijų auga gana daug rūšių, bet mes labiau žinome dvi – tai čilinę (Araucaria araucana), kurią sunkiai, bet galima auginti lauke bei aukštąją (A.heterophylla). Apie pirmąją dar rašysime kiek vėliau, nes tai tikrai įspūdingas augalas ir vertas dėmesio, o šį kartą patarsime, kaip auginti antrąją.