Gudobelės žiedai ir vaisiai: rūšių įvairovė ir panaudojimas

Kad gudobelių vaisius galima valgyti, ne naujiena. Skaniausi dideli velniosios gudobelės vaisiai. Bet valgomi ir visų kitų gudobelių obuoliukai. Jie ypač naudingi sergantiems širdies ligomis. Apie gudobelių vertingas savybes savo patirtimi dalinasi farmakognostė, provizorė, garsi Lietuvoje žolininkė, ūkininkė, Mažeikių rajone Viekšnių seniūnijoje Gyvolių kaime gyvenanti Jadvyga Balvočiūtė.
Gudobelės žiedai ir vaisiai: rūšių įvairovė ir panaudojimas
© Shutterstock nuotr.

Rūšių įvairovė

Gudobelė (Crataegus L.) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos obelinių (Maloideae) pošeimio, gudobelių (Crataegus L.) gentis. Gentyje yra apie 200 rūšių. Lietuvoje auga 4 savaiminės rūšys: šlaitinė gudobelė (C. calycina Peterm.), miškinė gudobelė (C. rhipidophylla Gand.), vienapiestė gudobelė (C. monogyna Jacq.), glotnioji, buvo grauželinė (C. laevigata (Poir.) DC., syn. C. oxyacantha) ir 23 introdukuotos.

Augalas su kieta mediena ir tvirtais dygliais – gera apsigynimo priemonė. Tai medžiai ar gana aukšti krūmai su akstimis – pakitusiais, dygliais virtusiais ūgliais. Žiedai 1–2 cm skersmens, dažniausiai balti, susitelkę skydiškuose žiedynuose ūglių galuose. Dauguma gudobelių žydi gegužės pabaigoje – birželio mėnesį. Vaisiai – raudoni, oranžiniai, geltoni obuolėliai, su sausu miltingu arba sultingu minkštimu ir 1-5 kauliukais. Sunoksta rugsėjo mėn.

Gausiai žydi ir dera atvirose, saulėtose vietose. Gudobelės geriausiai auga derlinguose, sunkokuose, kalkinguose priemoliuose, bet pakenčia ir kitokias dirvas. Šalčiams dauguma rūšių pakankamai atsparios, bet kartais pažeidžiamos ligų ir kenkėjų. Dažnai auginamos sodybose, parkuose kaip dekoratyviniai krūmai, taip pat tinka ir vaistinei žaliavai.

Vienapiestė gudobelė (Crataegus monogyna Jacq.) – vienapiestė gudobelė – daugiametis 4-8 m aukščio dygliuotas medis arba krūmas. Lapai pražanginiai, su prielapiais, atvirkščiai kiaušiniški, plunksniškai suskaldyti, stambiai dantyti. Žiedai balti, susitelkę po 10-18 į skėčio pavidalo žiedynus. Žydi gegužės-birželio mėn., vaisiai prinoksta rugsėjo mėn. Vaisius – raudonas obuolėlis su kauliuku.

Švelnioji gudobelė (Crataegus mollis (Torr. et A. Gray) buvusi kanadinė) – iki 5-10 m aukščio medis plačia laja, negausiais 3–4 cm ilgio dygliais, didokais plačiai kiaušiniškais negiliai skiautėtais lapais. Žiedai apie 2,5 cm skersmens. Vaisiai 2–2,5 cm skersmens, pailgi, skaisčiai raudoni, valgomi.

Glotnioji gudobelė (Crataegus laevigata (Poir.) DC.) Lietuvoje auga savaime. Tai aukštas krūmas arba 4-6 m aukščio medis. Lapai kiaušiniški, viršūnėje negiliai skiautėti. Žiedai, susitelkę po keliolika, balti arba rausvo atspalvio. Vaisiai raudoni, 1–1,3 cm ilgio.

Taškuotoji gudobelė (Crataegus punctata Jacq.) išauga iki 6–10 m aukščio, jos laja rutuliška. Lapai plačiai kiaušiniški, stambiai dantyti arba šiek tiek skiautėti. Žiedai balti, apie 2 cm skersmens. Vaisiai stambūs, pailgi, skonis panašus į obuolių.

Pošvelnė gudobelė (Crataegus submollis Sarg.) – 5-8 m m aukščio medis arba aukštas krūmas. Lapai kiaušiniški, dantyti, negiliai skiautėti, pilkai plaukuoti. Žiedai 2 cm skersmens, su dešimčia kuokelių, susitelkę gausiažiedžiuose plaukuotuose žiedynuose. Vaisiai apie 1 cm skersmens, pailgi, raudoni.

Vaisių vertė ir gydomosios savybės

Lietuvoje vaistinei žaliavai naudojami gudobelių žiedai, vaisiai ir lapai. Labiausiai vertinami pradėję skleistis žiedynai ir vaisiai. Žiedynai skinami giedrą dieną, augalui pradėjus žydėti, gegužės – birželio mėn. Žaliavoje gali būti iki 20 proc. lapų. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 35-40 ºC temperatūroje. Išdžiūvę yra silpno specifinio kvapo, kartoko skonio. Žieduose yra flavonoidų (hiperozidas, kvercetinas, vitebsinas), fenolkarboninių rūgščių, rauginių medžiagų, saponinų, nedaug eterinio aliejaus.

Subrendę vaisiai renkami rugsėjo – spalio mėnesiais. Vaisių skydeliai skinami ar kerpami su sekatoriais, saugantis dyglių. Džiovinama džiovykloje 50-60 ºC temperatūroje. Išdžiovinus nuo vaisių atskiriami vaiskočiai ir stiebeliai. Džiovinti vaisiai raukšlėti, tamsiai raudoni, silpno kvapo, sutraukiančio skonio. Vaistinė žaliava tinkama vartoti 2 metus.

Vaisiuose yra 2-5 proc. flavonoidų (hiperozidas), rauginių medžiagų, organinių rūgščių, apie 10 proc. sacharidų, pektinų, karotinoidų, riebalinio aliejaus, saponinų.

Visi šių augalų preparatai gerina kraujo apytaką širdies ir smegenų kraujagyslėse, stiprina širdies raumenį ir sumažina jo susitraukimų skaičių (pulsą), šiek tiek mažina kraujospūdį, normalizuoja ritmą, padeda nuo nemigos, ramina. Kadangi gudobelių ekstraktai mažina cholesterolio kiekį, juos naudinga vartoti aterosklerozės profilaktikai ir gydymui. Tinka naudoti kam padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Gudobelių vaisių ekstraktai įeina į širdies darbą gerinančių vaistų (sirupai, tabletės), įeina į „Širdies lašų“, įvairių vaistažolių mišinių sudėtį. Labai svarbu, kad šie preparatai netoksiški, todėl terapinėmis dozėmis juos galima vartoti ilgesnį laiką. Įvairių užpilų bei trauktinių galite pasigaminti ir namuose.

„Močiutės arbata“ iš gudobelės vaisių. Šaukštą gudobelių vaisių užplikyti termose puse litro verdančio vandens ir laikyti 10-12 val. Užpilą galima pagardinti medumi ir gerti ryte arba vakare, pusvalandį prieš valgį. Ši arbata ramina, stabdo gimdos kraujavimą klimakso laikotarpiu, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Kad arbata būtų malonaus skonio ir dar vertingesnė galima pridėti po šaukštą šermukšnių arba erškėtuogių vaisių.

Tinktūra. 1 valg. šaukštas smulkintų gudobelių vaisių ar žiedų užpilamas stikline 40-70 laipsnių degtinės ir paliekama tamsioje vietoje 2 savaitėms. Tinktūra nukošiama. Geriama po 20-30 lašų (šaukštą) 2-3 kartus per dieną prieš valgį.

Gudobelės virtuvėje. Šeimininkės žino, kokios gudobelių uogos ypač skanios po pirmųjų šalnų, todėl jos noriai vartojamos žiemą. Šviežios konservuojamos sirupu (1 l - 0,3-0,4 kg cukraus). Iš džiovintų vaisių ruošiamos uogienės, drebučiai, vitamininė arbata. Puokštė gudobelių šakelių ir niūriausią žiemos dieną praskaidrins jūsų nuotaiką.

Galima pasigaminti ir sirupo. Gudobelių vaisius apvirkite šlakelyje vandens, nukoškite, kad atsiskirtų kauliukai, įberkite cukraus ir turėsite skanaus, maistingo ir vaistingo sirupo.

Gudobelių žiedus ir vaisius galima rinkti sodybose, miškuose, šlaituose ir kitose vietose. Nerinkti nuo augalų, augančių šalia kelio ar geležinkelio.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Puošnūs žiedai vietoj spyglių – kalėdinis kaktusas ir jo auginimas

Kalėdinis kaktusas (Kalėdinis plokštenis, džiunglių kaktusas, bot. Schlumbergera bridgessii) savo sudėtingą lotynišką pavadinimą gavo XIX a. prancūzų kaktusų kolekcionieriaus Frédérico Schlumbergerio dėka – jo vardu pavadinta visa šešių rūšių kaktusų giminės gentis. Šis augalas labiau žinomas Kalėdinio kaktuso pavadinimu. Jis tikrai suteikia atokvėpį nuo pilkai baltų žiemos tonų, nes per šventes pradžiugina mus puošniais rožiniais, oranžiniais ar baltais žiedais. Vis dėlto tam, kad galėtume džiaugtis šia dovana, reikės šiek tiek pasistengti ir pasirūpinti augalo poreikiais. Surinkome įdomiausius faktus apie šį kaktusą.

Kalėdinė žvaigždė – kaip rūpintis puošniąja puansetija (2)

Kai parduotuvėse atsiranda puansetijos, iškart tampa akivaizdu, kad Kalėdos ne už kalnų. Puošnialapis augalas yra neatsiejama šio prieššventinio laikotarpio dalis, beveik kaip Advento vainikas. Papasakosime, kaip reikia rūpintis šiuo augalu, kad jis kuo ilgiau išsilaikytų puošnus ir spalvingas patalpoje.

Augalas, kuris naudingas ir sveikatai, ir grožiui (4)

Už lango žiema, sniegas, šaltis... Taip ir norisi susisupti šiltai ir gurkšnojant žolelių arbatą, stebėti už lango krentančias snaiges ir laukti švenčių. O ar kada nors teko gerti apynių arbatą? Kad šis augalas naudojamas alaus gamybai, daugelis girdėję, bet tai, kad juo nuo seno buvo gydomasi, tai mažai kas žino. Tad šį kartą – apie naudingąsias apynio savybes ir ar galima jį užsiauginti savo kieme.

Nepamainomas kambarinių augalų trąšų receptas (7)

Kambarinius augalus periodiškai reikia patręšti, ypač vegetacijos ir žydėjimo laikotarpiu. Mielės sužadins net tingiausią augalą – nuo šių trąšų vazoninės gėlės ims klestėti ir apsipils žiedais.

10 augalų, kurie pritraukia laimę (4)

Įprasta naudoti augalus kaip dekoratyvinį elementą namuose ar biure. Jie suteikia šviežumo ir leidžia jaustis arčiau gamtos. Nepaisant to, kad augalai gali būti geru namų dekoro elementu, yra daugybė jų, kurie atlieka dar vieną funkciją – gerina teigiamos energijos srautą. Juk, sutikite, neįmanoma būti laimingam ir patenkintam gyvenimu, jei jus supa neigiama aplinka.

Auksiniai patarimai, kaip auginti anturius

Mūsų auginami anturiai yra kilę iš drėgnų pusiaujo miškų Pietų Amerikoje, todėl svarbiausia – atkurti jiems gamtines sąlygas, blausią šviesą, drėgną rūgščią dirvą, stabilią temperatūrą, gausiai laistyti.

Tai, ko dar nežinojote apie topinambus (10)

Sodo darbai jau nudirbti, derlius nuimtas, lepesni augalai apdangstyti nuo šalčių. Kam sodininkavimas yra sielos atgaiva, tie tikrai nemano, kad tokiu metų laiku ateina nykios ir liūdnos dienos. Juk dabar galima nuveikti tai, ko pavasarį ir vasarą paprastai nespėjame: galime paskaityti knygą apie augalų auginimo ypatybes, gurkšnojant arbatą iš užsiaugintų žolelių, galima ieškoti informacijos internete ar planuotis būsimo sezono darbus. Ir netgi vėlyvą rudenį ar žiemą nuimti šviežią derlių, nes pas mus auga ne tiek ir mažai augalų, kurių šaknys ar vaisiai renkami tokiu metu. Vienas iš jų – topinambas arba saulėgrąžinė bulvė. Pats tinkamiausias laikas kasti šios daržovės šaknims yra tada, kai baigiasi jo vegetacija. Tad, jeigu auginate topinambus – čiupkite kastuvą, o jeigu dar nepažįstate šio augalo – tai pats metas susipažinti.

5 lietuvių mėgstamiausios kambarinės gėlės (13)

Kambarinės gėlės - būtina namų puošmena, kuri taip pat gydo bei valo orą. Be kokių gėlių lietuviai neįsivaizduoja savo gyvenimo - šiame straipsnyje.

Aplinka, kurioje karaliauja hortenzijos (23)

Kraštovaizdžio dizainerės Jurgos Olisevičienės sukurta aplinka gyvenamajame sklype įspūdingiausiai atrodo antroje vasaros pusėje – kai sužydi šluotelinės hortenzijos, kai jų šakos linksta nuo elegantiškų, puošnių, subtiliais rausvais atspalviais kerinčių žiedų. Jų daug, labai daug – želdynuose auga apie tris dešimtis šluotelinių hortenzijų krūmų.

PRIEŠ ir PO: pasišiaušęs sodelis 12 arų sklype Vilniuje (27)

Prieš trejetą metų šalia Vilniaus, Gineitiškėse, esančiame 12 arų sklype buvo tik veja ir šiek tiek augalų ant šlaito – daugiausia įvairių visžalių spygliuočių. Stigo čia gėlių, o svarbiausia – jaukumo. Kraštovaizdžio dizainerė Asta Grabauskienė sodą sukūrė iš naujo: suplanavo jo struktūrą, atskyrė funkcines zonas, nutiesė takus, pasodino želdynus.

Kaip nepasiklysti besirenkant chrizantemas (7)

Chrizantemos – nuostabios rudens palydovės, galinčios kiekvieno širdį sušildyti gausiu ir ilgu žydėjimu, plačia spalvų gama bei įvairiausiomis žiedų formomis. Dabar grožio mylėtojai mielai perka vazonėliuose išaugintas chrizantemas, vis dažniau pagalvoja, kad vasaros pabaigoje ar net vėlų rudenį šiais gražiais, ryškiaspalviais augalais galima papuošti balkoną, terasą, laiptelius prie namo. Kokios atspariausios šalnoms, kokios gražiausios vienos ar drauge su kitais augalais kompozicijose, kokios tinkamos aplinkai puošti, o kokios labiau tinkamos kapavietėms puošti teiraujamės chrizantemų augintojų Daumanto ir Manto Karpavičių iš Ražiškių (Garliavos sen., Kauno r).

Lietuviškas ar japoniškas klevas – kaip išsirinkti ir kada sodinti (2)

Klevas yra vienas gražiausių medžių – lietuvių tautosakos apdainuotas, rytiečių žynių ir išminčių įvertintas, daugelyje kiemų, kiemelių ir parkų augantis. Jei apie klevą savo sklype galvojate ir jūs, verta pasidomėti šiais medžiais plačiau.

10 geriausių augalų, jeigu gyvenate bute (11)

Neturite nuosavo žemės lopinėlio? Kambariai bute blankiai apšviesti? Visiems šiems augalams tai nekels jokių problemų.

Kambarinių gėlių paruošimas žiemai

Kaip tinkamai paruošti kambarinius augalus žiemos poilsio laikotarpiui? Reikia prisiminti, kad pagrindiniai veiksniai, kuriems mes galime daryti įtaką, - apšvietimas, temperatūra, laistymas.

Dažnai randami miške, bet retai valgomi grybai (+RECEPTAI) (35)

Lietuvių tauta mėgsta rinkti ir valgyti grybus, nes grybai skanūs, maistingi, juose yra vitaminų ir mineralų, jie turi gydančių savybių. Deja, iš kelių šimtų mūsų krašte valgomų grybų rūšių maistui renkamos tik kelios arba geriausiu atveju keliolika rūšių, nes žmonės nepažįsta daugelio labai skanių grybų. Tad šį rudenį, kai mums gerai pažįstamų grybų – baravykų, voveraičių ar lepšių rinkimo sezonas buvo gan trumpas, norime supažindinti su keliais dažnai augančiais ir mažai pažįstamais, bet valgomais grybais, kad paįvairintumėte meniu, ir kad grybautojo krepšelis rečiau būtų tuščias.