Gudobelės žiedai ir vaisiai: rūšių įvairovė ir panaudojimas

Kad gudobelių vaisius galima valgyti, ne naujiena. Skaniausi dideli velniosios gudobelės vaisiai. Bet valgomi ir visų kitų gudobelių obuoliukai. Jie ypač naudingi sergantiems širdies ligomis. Apie gudobelių vertingas savybes savo patirtimi dalinasi farmakognostė, provizorė, garsi Lietuvoje žolininkė, ūkininkė, Mažeikių rajone Viekšnių seniūnijoje Gyvolių kaime gyvenanti Jadvyga Balvočiūtė.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Rūšių įvairovė

Gudobelė (Crataegus L.) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos obelinių (Maloideae) pošeimio, gudobelių (Crataegus L.) gentis. Gentyje yra apie 200 rūšių. Lietuvoje auga 4 savaiminės rūšys: šlaitinė gudobelė (C. calycina Peterm.), miškinė gudobelė (C. rhipidophylla Gand.), vienapiestė gudobelė (C. monogyna Jacq.), glotnioji, buvo grauželinė (C. laevigata (Poir.) DC., syn. C. oxyacantha) ir 23 introdukuotos.

Augalas su kieta mediena ir tvirtais dygliais – gera apsigynimo priemonė. Tai medžiai ar gana aukšti krūmai su akstimis – pakitusiais, dygliais virtusiais ūgliais. Žiedai 1–2 cm skersmens, dažniausiai balti, susitelkę skydiškuose žiedynuose ūglių galuose. Dauguma gudobelių žydi gegužės pabaigoje – birželio mėnesį. Vaisiai – raudoni, oranžiniai, geltoni obuolėliai, su sausu miltingu arba sultingu minkštimu ir 1-5 kauliukais. Sunoksta rugsėjo mėn.

Gausiai žydi ir dera atvirose, saulėtose vietose. Gudobelės geriausiai auga derlinguose, sunkokuose, kalkinguose priemoliuose, bet pakenčia ir kitokias dirvas. Šalčiams dauguma rūšių pakankamai atsparios, bet kartais pažeidžiamos ligų ir kenkėjų. Dažnai auginamos sodybose, parkuose kaip dekoratyviniai krūmai, taip pat tinka ir vaistinei žaliavai.

Vienapiestė gudobelė (Crataegus monogyna Jacq.) – vienapiestė gudobelė – daugiametis 4-8 m aukščio dygliuotas medis arba krūmas. Lapai pražanginiai, su prielapiais, atvirkščiai kiaušiniški, plunksniškai suskaldyti, stambiai dantyti. Žiedai balti, susitelkę po 10-18 į skėčio pavidalo žiedynus. Žydi gegužės-birželio mėn., vaisiai prinoksta rugsėjo mėn. Vaisius – raudonas obuolėlis su kauliuku.

Švelnioji gudobelė (Crataegus mollis (Torr. et A. Gray) buvusi kanadinė) – iki 5-10 m aukščio medis plačia laja, negausiais 3–4 cm ilgio dygliais, didokais plačiai kiaušiniškais negiliai skiautėtais lapais. Žiedai apie 2,5 cm skersmens. Vaisiai 2–2,5 cm skersmens, pailgi, skaisčiai raudoni, valgomi.

Glotnioji gudobelė (Crataegus laevigata (Poir.) DC.) Lietuvoje auga savaime. Tai aukštas krūmas arba 4-6 m aukščio medis. Lapai kiaušiniški, viršūnėje negiliai skiautėti. Žiedai, susitelkę po keliolika, balti arba rausvo atspalvio. Vaisiai raudoni, 1–1,3 cm ilgio.

Taškuotoji gudobelė (Crataegus punctata Jacq.) išauga iki 6–10 m aukščio, jos laja rutuliška. Lapai plačiai kiaušiniški, stambiai dantyti arba šiek tiek skiautėti. Žiedai balti, apie 2 cm skersmens. Vaisiai stambūs, pailgi, skonis panašus į obuolių.

Pošvelnė gudobelė (Crataegus submollis Sarg.) – 5-8 m m aukščio medis arba aukštas krūmas. Lapai kiaušiniški, dantyti, negiliai skiautėti, pilkai plaukuoti. Žiedai 2 cm skersmens, su dešimčia kuokelių, susitelkę gausiažiedžiuose plaukuotuose žiedynuose. Vaisiai apie 1 cm skersmens, pailgi, raudoni.

Vaisių vertė ir gydomosios savybės

Lietuvoje vaistinei žaliavai naudojami gudobelių žiedai, vaisiai ir lapai. Labiausiai vertinami pradėję skleistis žiedynai ir vaisiai. Žiedynai skinami giedrą dieną, augalui pradėjus žydėti, gegužės – birželio mėn. Žaliavoje gali būti iki 20 proc. lapų. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 35-40 ºC temperatūroje. Išdžiūvę yra silpno specifinio kvapo, kartoko skonio. Žieduose yra flavonoidų (hiperozidas, kvercetinas, vitebsinas), fenolkarboninių rūgščių, rauginių medžiagų, saponinų, nedaug eterinio aliejaus.

Subrendę vaisiai renkami rugsėjo – spalio mėnesiais. Vaisių skydeliai skinami ar kerpami su sekatoriais, saugantis dyglių. Džiovinama džiovykloje 50-60 ºC temperatūroje. Išdžiovinus nuo vaisių atskiriami vaiskočiai ir stiebeliai. Džiovinti vaisiai raukšlėti, tamsiai raudoni, silpno kvapo, sutraukiančio skonio. Vaistinė žaliava tinkama vartoti 2 metus.

Vaisiuose yra 2-5 proc. flavonoidų (hiperozidas), rauginių medžiagų, organinių rūgščių, apie 10 proc. sacharidų, pektinų, karotinoidų, riebalinio aliejaus, saponinų.

Visi šių augalų preparatai gerina kraujo apytaką širdies ir smegenų kraujagyslėse, stiprina širdies raumenį ir sumažina jo susitraukimų skaičių (pulsą), šiek tiek mažina kraujospūdį, normalizuoja ritmą, padeda nuo nemigos, ramina. Kadangi gudobelių ekstraktai mažina cholesterolio kiekį, juos naudinga vartoti aterosklerozės profilaktikai ir gydymui. Tinka naudoti kam padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Gudobelių vaisių ekstraktai įeina į širdies darbą gerinančių vaistų (sirupai, tabletės), įeina į „Širdies lašų“, įvairių vaistažolių mišinių sudėtį. Labai svarbu, kad šie preparatai netoksiški, todėl terapinėmis dozėmis juos galima vartoti ilgesnį laiką. Įvairių užpilų bei trauktinių galite pasigaminti ir namuose.

„Močiutės arbata“ iš gudobelės vaisių. Šaukštą gudobelių vaisių užplikyti termose puse litro verdančio vandens ir laikyti 10-12 val. Užpilą galima pagardinti medumi ir gerti ryte arba vakare, pusvalandį prieš valgį. Ši arbata ramina, stabdo gimdos kraujavimą klimakso laikotarpiu, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Kad arbata būtų malonaus skonio ir dar vertingesnė galima pridėti po šaukštą šermukšnių arba erškėtuogių vaisių.

Tinktūra. 1 valg. šaukštas smulkintų gudobelių vaisių ar žiedų užpilamas stikline 40-70 laipsnių degtinės ir paliekama tamsioje vietoje 2 savaitėms. Tinktūra nukošiama. Geriama po 20-30 lašų (šaukštą) 2-3 kartus per dieną prieš valgį.

Gudobelės virtuvėje. Šeimininkės žino, kokios gudobelių uogos ypač skanios po pirmųjų šalnų, todėl jos noriai vartojamos žiemą. Šviežios konservuojamos sirupu (1 l - 0,3-0,4 kg cukraus). Iš džiovintų vaisių ruošiamos uogienės, drebučiai, vitamininė arbata. Puokštė gudobelių šakelių ir niūriausią žiemos dieną praskaidrins jūsų nuotaiką.

Galima pasigaminti ir sirupo. Gudobelių vaisius apvirkite šlakelyje vandens, nukoškite, kad atsiskirtų kauliukai, įberkite cukraus ir turėsite skanaus, maistingo ir vaistingo sirupo.

Gudobelių žiedus ir vaisius galima rinkti sodybose, miškuose, šlaituose ir kitose vietose. Nerinkti nuo augalų, augančių šalia kelio ar geležinkelio.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Kambarinė gėlė, kuri suteiks jūsų interjerui šiuolaikiškumo ir prabangos (5)

Šiuo metu didžialapiai augalai itin populiarūs ir aktyviai naudojami kuriant interjerą. Tokie augalai sodinami į vazonus, jų lapai merkiami į vazas. Patalpų dekoravimas botaniniais motyvais ir gėlių ornamentais – viena iš tendencijų, nedingstančių iš garsių dizainerių projektų jau daugybę metų.

Pats metas susipažinti: lietuviškos orchidėjos (6)

Orchidėja – vienas iš mėgstamiausių kambarinių gėlių, dažnas lietuvis ant palangės augina falenopsius, dendrobius ir kitas gražias orchidėjas. Bet ar žinote, kad Lietuvos pievose ir miškuose taip pat auga daug gražių orchidėjų? Ir šiuo metu kaip tik daugelis iš jų žydi. Jų vardai yra gegūnė, klumpaitė, gegužraibė, garbenis, plateivė ir kt. Visi šie augalai priklauso gausiai gegužraibinių (Orchidaceae) arba dar vadinamai orchidėjinių šeimai. Didžioji dauguma jų, deja, puošia Lietuvos Raudonosios knygos puslapius, nes yra itin retos ir mūsų krašte nykstančios. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje daugelis orchidėjų yra ant išnykimo ribos. Labiausiai nyksta dėl to, kad mažėja joms tinkamų vietų augti ir dėl tiesioginės žmogaus veiklos.

Kaip susikurti svajonių gėlyną: paprastumo ir natūralumo paslaptys

Vasara – gėlių žydėjimo metas. Jomis galima puošti sodybas, daugiaaukščių namų kiemus arba ne didelius kiemelius, miniatiūrines erdves. Geriausia aplinka gėlėms – veja, dekoratyviniai krūmai ir medžiai. Žaliame fone ryškiausiai išsiskiria gėlių žiedų spalvos.

Poilsis prie vandens nuosavame sode – svarbiausia, ką turite žinoti

Jaukumą ir sodo išskirtinumą gali nulemti tam tikros detalės. Ko gero žinote, kad kuriant sodo aplinką ypač svarbūs pojūčiai, o nėra nieko labiau raminančio ir atpalaiduojančio nei vanduo. Vandens telkinys sodybai teikia puošnumo, iškilmingumo arba atvirkščiai – intymumo. Tik jūsų valia, ką pasirinksite: mažą dekoratyvinį baseiną ar fontaną? O gal norite baseino, kuriame galėsite maudytis?

Kambariniai augalai, kurie atneša sėkmę ir gerovę į namus (15)

Ne paslaptis, kad yra augalų, kurie skleidžia gerą energiją, ir tokių, kurie skleidžia blogą. Todėl rinktis kambarinius augalus reikėtų ypač atidžiai, kad namuose visuomet vyrautų taika ir harmonija. Be to, yra žaliųjų draugų, kurie itin palankiai veikia nuotaiką ir savijautą.

Krūmai, kurie abejingų nepalieka (23)

„PRAŽYDO PRIE KELIO BEGĖDĖS ALYVOS...“. Taip apie alyvas kažkada dainavo roko grupė „Antis“. Kodėl gi alyvas pavadino begėdėmis? Galbūt, dėl tikrai nepaprastai gražių ir kvepiančių žiedų, kurie savo žydėjimo metu užstelbia visus kitus augalus, o jų kvapas svaigina ir gundo. Šiais metais šių kvapnių krūmų žydėjimas vėlavo kaip ir daugelio kitų augalų dėl šalto pavasario. Bet kai jau pražydo – pakvipo visos gatvės, kiemai ir sodai.

66 kv.m sodas, kuris nuolat keičiasi (10)

Taip kraštovaizdžio dizainerė Gintarė Kaluškevičiūtė-Jablonskienė švelniai vadina savo nediduką, 66 m² sodą, kuriame ji eksperimentuoja, kurį keičia sodindama vis kitus augalus, stebėdama, kaip jie žydi ir žiemoja, kokios priežiūros reikalauja. „Mano sodelis yra tarsi bandymų laukas, jis kiekvienais metais keičiasi, nes turiu pažinti augalus, kuriuos naudoju projektuodama kraštovaizdį“, – sako Gintarė.

Puošnios gėlės, kurios mėgsta pavėsį

Pavasarį ir vasarą mūsų gėlynuose žydi daug ir puošnių gėlių, bet ypač dėmesį patraukia svogūninės ir šakniastiebinės gėlės savo ryškiais ir originaliais žiedais. Daugelis iš jų, tokios kaip tulpės, narcizai ar snieguolės mums yra gerai žinomos. Bet svogūninių ir šakniastiebinių gėlių asortimentas platus, jų tarpe yra ir mažai ar beveik negirdėtų pavadinimų, tokių kaip eritronis, trilija, eremūras, bellevalia ir kitų, net neturinčių lietuviškų pavadinimų gėlių. Jas vertina augalų kolekcionieriai bei gėlininkai, kurie nuolat ieško kažko įdomaus ir dar nematyto. Pabandykite auginti kurią nors vieną iš šių gėlių, pavyzdžiui, triliją. Jeigu ji sėkmingai pas jus įsitvirtins ir pražys, galėsite jausti džiaugsmą, kad prisijaukinote gražų ir nelengvai auginamą augalą, tuo labiau, kad gauti trilijos sodinuką Lietuvoje taip pat yra sudėtinga, bet pasistengus – įmanoma.

Kaip išdėstyti akmenis, kad alpinariumas trauktų ir kaimyno akį (5)

Sakoma, kad akmenis reikia ne padėti, o pasodinti – visai kaip augalus. Akivaizdu, kad galioja tam tikri principai, kaip išdėstyti akmenis ir kaip juos apjungti su augalais, kad galutinis vaizdas būtų harmoningas ir gražus. Paklausėme kraštovaizdžio architektės Linos Puodžiūtės, kuri veda seminarus apie alpinariumus ir apie kitokį akmenų panaudojimą kieme, kokių dėsnių ji patartų laikytis.

Plėvelės nuo piktžolių: kaip pasirinkti ir neapsigauti (3)

Kad sutaupytume laiko ir išvengtume ravėjimo, naudojame plėvelę nuo piktžolių. Tačiau tikrai ne visos plėvelės išties sutaupo laiką, dar daugiau - su kai kuriomis galite prisidaryti ne tik rūpesčių, bet ir nuostolių. Pasižiūrėkime, kokios plėvelės tam naudojamos, kokie jų privalumai ir trūkumai.

Dailiname aplinką: sodo takelių sprendimai (3)

Takai sodo dizainui tokie pat svarbūs, kaip rėmai paveikslui, jie sukuria prasmingą, logišką ryšį tarp želdynų ir architektūros.

Dilema: pieva vietoj vejos? (25)

Naujausias kraštovaizdžio dizaino kryptis išmanantys profesionalai tvirtina, kad pasaulyje vejų vietą vis dažniau užima natūralios pievos, labiau primenančios ne žmogaus, o gamtos kūrinius. Ir mes dažnai siūlome tokią alternatyvą, tačiau lengviau pasakyti, nei padaryti... Tikimės, mūsų konsultantės botanikės Teresės Jokšienės patarimai paskatins šiek tiek kitaip pažvelgti į savo sodą ir jį pakeisti. Arba bent apie tai pasvajoti.

Ką būtina žinoti apie pavasario karalienes (2)

Magnolijos – vienos gražiausių žydinčių medžių ir krūmų mūsų krašte. Nors Lietuvoje savaime jos neauga ir yra atkeliavę iš tolimųjų šalių, bet pas mus jus jos pritapo ir atėjus pavasariui puošia ne vieną privatų kiemą ar miesto sodą. Magnolijų yra ne viena rūšis, vienos gali augti kaip dideli medžiai, o kitos – kaip neaukšti krūmai, vienos pražysta anksti pavasarį, o kitos – vasarą. Tad pristatome tas, kurios gali augti Lietuvoje be didesnių kaprizų.

10 patarimų, kaip ilgiau išlaikyti pamerktas gėles (5)

Visada malonu gauti gėlių. Deja, pamerktos gėlės ilgai neišbūna, o kartais nuvysta jau po poros dienų. Tam, kad skintos gėlės kuo ilgiau stovėtų, surinkome 10 naudingų patarimų.

Aroninių šeimos augalų priežiūra

Aroniniai augalai lengvai prigyja mūsų namuose, juos galima laikyti įvairiausiomis sąlygomis. Žiemą šiltą kambarį papuoš tropinės vėzdūnės, filodendrai, monsteros, singoniai. O kalijos ir zamiokulkai puikiai jausis vėsesnėse patalpose. Dauguma jų puikiai auga pavėsyje, o juk mūsų kraštuose butuose dažniausiai ir trūksta šviesos. Retos saulėtos žiemos dienos mūsų klimato juostoje primena tropinio miško prieblandą. Malonu, kai augalas neįnoringas, o tarp aroninių šeimos augalų, kuriuos galima rasti mūsų parduotuvėse, kaprizingų labai nedaug.