Gudobelės žiedai ir vaisiai: rūšių įvairovė ir panaudojimas

Kad gudobelių vaisius galima valgyti, ne naujiena. Skaniausi dideli velniosios gudobelės vaisiai. Bet valgomi ir visų kitų gudobelių obuoliukai. Jie ypač naudingi sergantiems širdies ligomis. Apie gudobelių vertingas savybes savo patirtimi dalinasi farmakognostė, provizorė, garsi Lietuvoje žolininkė, ūkininkė, Mažeikių rajone Viekšnių seniūnijoje Gyvolių kaime gyvenanti Jadvyga Balvočiūtė.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Rūšių įvairovė

Gudobelė (Crataegus L.) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos obelinių (Maloideae) pošeimio, gudobelių (Crataegus L.) gentis. Gentyje yra apie 200 rūšių. Lietuvoje auga 4 savaiminės rūšys: šlaitinė gudobelė (C. calycina Peterm.), miškinė gudobelė (C. rhipidophylla Gand.), vienapiestė gudobelė (C. monogyna Jacq.), glotnioji, buvo grauželinė (C. laevigata (Poir.) DC., syn. C. oxyacantha) ir 23 introdukuotos.

Augalas su kieta mediena ir tvirtais dygliais – gera apsigynimo priemonė. Tai medžiai ar gana aukšti krūmai su akstimis – pakitusiais, dygliais virtusiais ūgliais. Žiedai 1–2 cm skersmens, dažniausiai balti, susitelkę skydiškuose žiedynuose ūglių galuose. Dauguma gudobelių žydi gegužės pabaigoje – birželio mėnesį. Vaisiai – raudoni, oranžiniai, geltoni obuolėliai, su sausu miltingu arba sultingu minkštimu ir 1-5 kauliukais. Sunoksta rugsėjo mėn.

Gausiai žydi ir dera atvirose, saulėtose vietose. Gudobelės geriausiai auga derlinguose, sunkokuose, kalkinguose priemoliuose, bet pakenčia ir kitokias dirvas. Šalčiams dauguma rūšių pakankamai atsparios, bet kartais pažeidžiamos ligų ir kenkėjų. Dažnai auginamos sodybose, parkuose kaip dekoratyviniai krūmai, taip pat tinka ir vaistinei žaliavai.

Vienapiestė gudobelė (Crataegus monogyna Jacq.) – vienapiestė gudobelė – daugiametis 4-8 m aukščio dygliuotas medis arba krūmas. Lapai pražanginiai, su prielapiais, atvirkščiai kiaušiniški, plunksniškai suskaldyti, stambiai dantyti. Žiedai balti, susitelkę po 10-18 į skėčio pavidalo žiedynus. Žydi gegužės-birželio mėn., vaisiai prinoksta rugsėjo mėn. Vaisius – raudonas obuolėlis su kauliuku.

Švelnioji gudobelė (Crataegus mollis (Torr. et A. Gray) buvusi kanadinė) – iki 5-10 m aukščio medis plačia laja, negausiais 3–4 cm ilgio dygliais, didokais plačiai kiaušiniškais negiliai skiautėtais lapais. Žiedai apie 2,5 cm skersmens. Vaisiai 2–2,5 cm skersmens, pailgi, skaisčiai raudoni, valgomi.

Glotnioji gudobelė (Crataegus laevigata (Poir.) DC.) Lietuvoje auga savaime. Tai aukštas krūmas arba 4-6 m aukščio medis. Lapai kiaušiniški, viršūnėje negiliai skiautėti. Žiedai, susitelkę po keliolika, balti arba rausvo atspalvio. Vaisiai raudoni, 1–1,3 cm ilgio.

Taškuotoji gudobelė (Crataegus punctata Jacq.) išauga iki 6–10 m aukščio, jos laja rutuliška. Lapai plačiai kiaušiniški, stambiai dantyti arba šiek tiek skiautėti. Žiedai balti, apie 2 cm skersmens. Vaisiai stambūs, pailgi, skonis panašus į obuolių.

Pošvelnė gudobelė (Crataegus submollis Sarg.) – 5-8 m m aukščio medis arba aukštas krūmas. Lapai kiaušiniški, dantyti, negiliai skiautėti, pilkai plaukuoti. Žiedai 2 cm skersmens, su dešimčia kuokelių, susitelkę gausiažiedžiuose plaukuotuose žiedynuose. Vaisiai apie 1 cm skersmens, pailgi, raudoni.

Vaisių vertė ir gydomosios savybės

Lietuvoje vaistinei žaliavai naudojami gudobelių žiedai, vaisiai ir lapai. Labiausiai vertinami pradėję skleistis žiedynai ir vaisiai. Žiedynai skinami giedrą dieną, augalui pradėjus žydėti, gegužės – birželio mėn. Žaliavoje gali būti iki 20 proc. lapų. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 35-40 ºC temperatūroje. Išdžiūvę yra silpno specifinio kvapo, kartoko skonio. Žieduose yra flavonoidų (hiperozidas, kvercetinas, vitebsinas), fenolkarboninių rūgščių, rauginių medžiagų, saponinų, nedaug eterinio aliejaus.

Subrendę vaisiai renkami rugsėjo – spalio mėnesiais. Vaisių skydeliai skinami ar kerpami su sekatoriais, saugantis dyglių. Džiovinama džiovykloje 50-60 ºC temperatūroje. Išdžiovinus nuo vaisių atskiriami vaiskočiai ir stiebeliai. Džiovinti vaisiai raukšlėti, tamsiai raudoni, silpno kvapo, sutraukiančio skonio. Vaistinė žaliava tinkama vartoti 2 metus.

Vaisiuose yra 2-5 proc. flavonoidų (hiperozidas), rauginių medžiagų, organinių rūgščių, apie 10 proc. sacharidų, pektinų, karotinoidų, riebalinio aliejaus, saponinų.

Visi šių augalų preparatai gerina kraujo apytaką širdies ir smegenų kraujagyslėse, stiprina širdies raumenį ir sumažina jo susitraukimų skaičių (pulsą), šiek tiek mažina kraujospūdį, normalizuoja ritmą, padeda nuo nemigos, ramina. Kadangi gudobelių ekstraktai mažina cholesterolio kiekį, juos naudinga vartoti aterosklerozės profilaktikai ir gydymui. Tinka naudoti kam padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Gudobelių vaisių ekstraktai įeina į širdies darbą gerinančių vaistų (sirupai, tabletės), įeina į „Širdies lašų“, įvairių vaistažolių mišinių sudėtį. Labai svarbu, kad šie preparatai netoksiški, todėl terapinėmis dozėmis juos galima vartoti ilgesnį laiką. Įvairių užpilų bei trauktinių galite pasigaminti ir namuose.

„Močiutės arbata“ iš gudobelės vaisių. Šaukštą gudobelių vaisių užplikyti termose puse litro verdančio vandens ir laikyti 10-12 val. Užpilą galima pagardinti medumi ir gerti ryte arba vakare, pusvalandį prieš valgį. Ši arbata ramina, stabdo gimdos kraujavimą klimakso laikotarpiu, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Kad arbata būtų malonaus skonio ir dar vertingesnė galima pridėti po šaukštą šermukšnių arba erškėtuogių vaisių.

Tinktūra. 1 valg. šaukštas smulkintų gudobelių vaisių ar žiedų užpilamas stikline 40-70 laipsnių degtinės ir paliekama tamsioje vietoje 2 savaitėms. Tinktūra nukošiama. Geriama po 20-30 lašų (šaukštą) 2-3 kartus per dieną prieš valgį.

Gudobelės virtuvėje. Šeimininkės žino, kokios gudobelių uogos ypač skanios po pirmųjų šalnų, todėl jos noriai vartojamos žiemą. Šviežios konservuojamos sirupu (1 l - 0,3-0,4 kg cukraus). Iš džiovintų vaisių ruošiamos uogienės, drebučiai, vitamininė arbata. Puokštė gudobelių šakelių ir niūriausią žiemos dieną praskaidrins jūsų nuotaiką.

Galima pasigaminti ir sirupo. Gudobelių vaisius apvirkite šlakelyje vandens, nukoškite, kad atsiskirtų kauliukai, įberkite cukraus ir turėsite skanaus, maistingo ir vaistingo sirupo.

Gudobelių žiedus ir vaisius galima rinkti sodybose, miškuose, šlaituose ir kitose vietose. Nerinkti nuo augalų, augančių šalia kelio ar geležinkelio.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Rudeninis genėjimas: 5 esminiai patarimai

Rudenį bekrentant lapams vėl atsidengia medžių šakos ir ne vienas sodininkas, apžvelgęs savo sodą jau nori griebtis pjūklo ar sekatoriaus. Tačiau būtina genėti tinkamai, kad vietoj naudos nepadarytumėte daugiau žalos. Išskyrėme 5 taisykles, padėsiančias tai padaryti. Nors dar tik vasaros pabaiga, bet jau pats metas tam ruoštis!

Aplinka Vilniuje – ramus užutėkis šlaito papėdėje (2)

Namo Vilniuje aplinką projektavusiai architektei Jurgitai Ambraškaitei (UAB „J-architects“) status kalvos šlaitas šalia terasos buvo ir nemenkas iššūkis, ir galimybė sukurti išskirtinį kraštovaizdžio dizainą. Mat architektė įsitikinusi, kad funkcine prasme namas ant šlaito yra idealus variantas, nes iš kiekvieno aukšto galima be kliūčių išeiti į lauką: virtuvė įrengta antrajame namo aukšte ir iš jos patenkama tiesiai į terasą, skirtą jaukiai ilsėtis uždaroje erdvėje ir gėrėtis apgalvotai sukomponuotais želdynais bei natūralia gamta.

Augalai, kurie džiugins vasaros pabaigoje, rudenį ar net žiemą

Vasaros pabaigoje gėlynuose dar žydi nemažai augalų. Bet ne vien žiedai gali būti puošnūs, vis dažniau vertinami ir tie augalai, kurie neturi įspūdingų žiedų, o įdomūs savo lapais, sausais žiedynais ar kero forma. Vieni iš tokių – tai dekoratyviniai siauralapiai žolynai, kuriuos paprastai vadiname varpiniais arba tiesiog smilginiais augalais. Visu savo grožiu jie dažniausiai atsiskleidžia vasaros antroje pusėje, rudenį ar net žiemą.

Ką auginti gėlynuose, kad šie išliktų puošnūs vasaros pabaigoje ir rudenį? (2)

Vasara persirito į antrąją pusę, kai kurios daugiametės gėlės jau nužydėjo, bet nemažai dar yra žydinčių. Gerai tai, kad vis dažniau auginamos gėlės, kurios net ir nužydėjusios atrodo dekoratyviai, nes nemažai yra tokių augalų, kurie yra puošnūs ne vien žiedais, bet ir įdomiais lapais ar kero forma. Tad ką verta auginti želdynuose, kad šie išliktų puošnūs vasaros pabaigoje ar rudenį?

Kėdainiečių šeima, kuri atrado laisvės receptą nuo žolės pjovimo (5)

Šeimai, auginančiai tris vaikus, 5 papildomos valandos laisvalaikio - tai laimėjimas, prilygstantis aukso puodui. Tuo neabejoja kėdainietis Mantas Petrulis, kuris prieš mėnesį ruošėsi pirkti loterijos bilietą, tačiau užuot tai padaręs, nutarė sudalyvauti konkurse, kurio pagrindinis prizas - robotas vejapjovė. Šiandien laimėtu prizu labiausiai džiaugiasi trys šeimos vaikai, kurių tėtį robotas išlaisvino nuo varginančios vejos priežiūros nuosavo namo kieme.

Pačios populiariausios uogos, kurių niekuomet negana

Avietės ir gervuogės – vienos iš populiariausių uogų pas mus. Jos ir skanios, ir labai naudingos. Ne tik uogos, bet visas augalas yra vitaminingas, turintis daug gydančių savybių. Nors gamtoje avietės ir gervuogės auga daug kur savaime ir jų galima rasti daugelyje miškų ir palaukių, bet ne visos sunokina uogas. Laukinukės uogos smulkesnės, bet žymiai aromatingesnės. Bet dažniausiai smaguriaujame darže užaugintomis avietėmis, kurios yra būna stambesnės ir jas lengviau skinti.

Augalas, be kurio neapsieina nė vienas lietuvis (8)

Vienas iš įprasčiausių augalų gyduolių mūsų krašte yra čiobrelis. Dažnas jis visur – ir natūraliai gamtoje, ir daržuose, ir gėlynuose. Gaila tik, kad tai, kas yra dažnas ir auga pašonėje, tą mažai vertiname, nes kažkodėl, jei nusiperkame čiobrelių ar nelietuviškų augalų preparatų vaistinėje, mums atrodo žymiai vertingiau. O čiobrelis, nors ir būdamas kuklus augaliukas, bet turi ne ką prastesnes gydomąsias savybes, ir auga jis visai šalia. Tad išėję pasivaikščioti į pievas ar pamiškes ir kur nėra arti taršos – pasirinkite po kojomis šių nedidelių augaliukų, nes šiuo metu kaip tik jų žydėjimo metas. Lietuvoje auga dvi savaiminės ir keletas atvežtinių čiobrelių rūšių.

Žydintys daugiamečiai augalai: 7 sėkmės paslaptys

Dizaineriai kartais tikrina mūsų grožio suvokimo patvarumą. Iš pradžių buvo madoje „marsietiški“ gėlynai, kuriems būdingas avangardinis augalų komplektavimas, dabar – „patvorio“ piktžolės. Mes nenustojame žavėtis jų talentu ir išmone, perimame, kas geriausia, ir vis dėlto… visada buvo mylimi sodo gėlynai.

Jeigu visa tai padarysite prieš septynias ryto, turėsite patį nuostabiausią sodą (5)

Atlikite šiuos kelis darbus savo sode ankstų rytą ir labai greitai džiaugsitės neįtikėtinais rezultatais.

Liepos darbai sode ir darže

Įpusėjus vasarai, liepą jau galite mėgautis uogų ir daržovių derliumi, o atsiradusį laisvesnį laiką skirti džiaugtis žiedų gausa ir pailsėti prieš laukiančius derliaus nuėmimo darbus vasaros pabaigoje.