Gudobelės žiedai ir vaisiai: rūšių įvairovė ir panaudojimas

Kad gudobelių vaisius galima valgyti, ne naujiena. Skaniausi dideli velniosios gudobelės vaisiai. Bet valgomi ir visų kitų gudobelių obuoliukai. Jie ypač naudingi sergantiems širdies ligomis. Apie gudobelių vertingas savybes savo patirtimi dalinasi farmakognostė, provizorė, garsi Lietuvoje žolininkė, ūkininkė, Mažeikių rajone Viekšnių seniūnijoje Gyvolių kaime gyvenanti Jadvyga Balvočiūtė.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Rūšių įvairovė

Gudobelė (Crataegus L.) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos obelinių (Maloideae) pošeimio, gudobelių (Crataegus L.) gentis. Gentyje yra apie 200 rūšių. Lietuvoje auga 4 savaiminės rūšys: šlaitinė gudobelė (C. calycina Peterm.), miškinė gudobelė (C. rhipidophylla Gand.), vienapiestė gudobelė (C. monogyna Jacq.), glotnioji, buvo grauželinė (C. laevigata (Poir.) DC., syn. C. oxyacantha) ir 23 introdukuotos.

Augalas su kieta mediena ir tvirtais dygliais – gera apsigynimo priemonė. Tai medžiai ar gana aukšti krūmai su akstimis – pakitusiais, dygliais virtusiais ūgliais. Žiedai 1–2 cm skersmens, dažniausiai balti, susitelkę skydiškuose žiedynuose ūglių galuose. Dauguma gudobelių žydi gegužės pabaigoje – birželio mėnesį. Vaisiai – raudoni, oranžiniai, geltoni obuolėliai, su sausu miltingu arba sultingu minkštimu ir 1-5 kauliukais. Sunoksta rugsėjo mėn.

Gausiai žydi ir dera atvirose, saulėtose vietose. Gudobelės geriausiai auga derlinguose, sunkokuose, kalkinguose priemoliuose, bet pakenčia ir kitokias dirvas. Šalčiams dauguma rūšių pakankamai atsparios, bet kartais pažeidžiamos ligų ir kenkėjų. Dažnai auginamos sodybose, parkuose kaip dekoratyviniai krūmai, taip pat tinka ir vaistinei žaliavai.

Vienapiestė gudobelė (Crataegus monogyna Jacq.) – vienapiestė gudobelė – daugiametis 4-8 m aukščio dygliuotas medis arba krūmas. Lapai pražanginiai, su prielapiais, atvirkščiai kiaušiniški, plunksniškai suskaldyti, stambiai dantyti. Žiedai balti, susitelkę po 10-18 į skėčio pavidalo žiedynus. Žydi gegužės-birželio mėn., vaisiai prinoksta rugsėjo mėn. Vaisius – raudonas obuolėlis su kauliuku.

Švelnioji gudobelė (Crataegus mollis (Torr. et A. Gray) buvusi kanadinė) – iki 5-10 m aukščio medis plačia laja, negausiais 3–4 cm ilgio dygliais, didokais plačiai kiaušiniškais negiliai skiautėtais lapais. Žiedai apie 2,5 cm skersmens. Vaisiai 2–2,5 cm skersmens, pailgi, skaisčiai raudoni, valgomi.

Glotnioji gudobelė (Crataegus laevigata (Poir.) DC.) Lietuvoje auga savaime. Tai aukštas krūmas arba 4-6 m aukščio medis. Lapai kiaušiniški, viršūnėje negiliai skiautėti. Žiedai, susitelkę po keliolika, balti arba rausvo atspalvio. Vaisiai raudoni, 1–1,3 cm ilgio.

Taškuotoji gudobelė (Crataegus punctata Jacq.) išauga iki 6–10 m aukščio, jos laja rutuliška. Lapai plačiai kiaušiniški, stambiai dantyti arba šiek tiek skiautėti. Žiedai balti, apie 2 cm skersmens. Vaisiai stambūs, pailgi, skonis panašus į obuolių.

Pošvelnė gudobelė (Crataegus submollis Sarg.) – 5-8 m m aukščio medis arba aukštas krūmas. Lapai kiaušiniški, dantyti, negiliai skiautėti, pilkai plaukuoti. Žiedai 2 cm skersmens, su dešimčia kuokelių, susitelkę gausiažiedžiuose plaukuotuose žiedynuose. Vaisiai apie 1 cm skersmens, pailgi, raudoni.

Vaisių vertė ir gydomosios savybės

Lietuvoje vaistinei žaliavai naudojami gudobelių žiedai, vaisiai ir lapai. Labiausiai vertinami pradėję skleistis žiedynai ir vaisiai. Žiedynai skinami giedrą dieną, augalui pradėjus žydėti, gegužės – birželio mėn. Žaliavoje gali būti iki 20 proc. lapų. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 35-40 ºC temperatūroje. Išdžiūvę yra silpno specifinio kvapo, kartoko skonio. Žieduose yra flavonoidų (hiperozidas, kvercetinas, vitebsinas), fenolkarboninių rūgščių, rauginių medžiagų, saponinų, nedaug eterinio aliejaus.

Subrendę vaisiai renkami rugsėjo – spalio mėnesiais. Vaisių skydeliai skinami ar kerpami su sekatoriais, saugantis dyglių. Džiovinama džiovykloje 50-60 ºC temperatūroje. Išdžiovinus nuo vaisių atskiriami vaiskočiai ir stiebeliai. Džiovinti vaisiai raukšlėti, tamsiai raudoni, silpno kvapo, sutraukiančio skonio. Vaistinė žaliava tinkama vartoti 2 metus.

Vaisiuose yra 2-5 proc. flavonoidų (hiperozidas), rauginių medžiagų, organinių rūgščių, apie 10 proc. sacharidų, pektinų, karotinoidų, riebalinio aliejaus, saponinų.

Visi šių augalų preparatai gerina kraujo apytaką širdies ir smegenų kraujagyslėse, stiprina širdies raumenį ir sumažina jo susitraukimų skaičių (pulsą), šiek tiek mažina kraujospūdį, normalizuoja ritmą, padeda nuo nemigos, ramina. Kadangi gudobelių ekstraktai mažina cholesterolio kiekį, juos naudinga vartoti aterosklerozės profilaktikai ir gydymui. Tinka naudoti kam padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Gudobelių vaisių ekstraktai įeina į širdies darbą gerinančių vaistų (sirupai, tabletės), įeina į „Širdies lašų“, įvairių vaistažolių mišinių sudėtį. Labai svarbu, kad šie preparatai netoksiški, todėl terapinėmis dozėmis juos galima vartoti ilgesnį laiką. Įvairių užpilų bei trauktinių galite pasigaminti ir namuose.

„Močiutės arbata“ iš gudobelės vaisių. Šaukštą gudobelių vaisių užplikyti termose puse litro verdančio vandens ir laikyti 10-12 val. Užpilą galima pagardinti medumi ir gerti ryte arba vakare, pusvalandį prieš valgį. Ši arbata ramina, stabdo gimdos kraujavimą klimakso laikotarpiu, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Kad arbata būtų malonaus skonio ir dar vertingesnė galima pridėti po šaukštą šermukšnių arba erškėtuogių vaisių.

Tinktūra. 1 valg. šaukštas smulkintų gudobelių vaisių ar žiedų užpilamas stikline 40-70 laipsnių degtinės ir paliekama tamsioje vietoje 2 savaitėms. Tinktūra nukošiama. Geriama po 20-30 lašų (šaukštą) 2-3 kartus per dieną prieš valgį.

Gudobelės virtuvėje. Šeimininkės žino, kokios gudobelių uogos ypač skanios po pirmųjų šalnų, todėl jos noriai vartojamos žiemą. Šviežios konservuojamos sirupu (1 l - 0,3-0,4 kg cukraus). Iš džiovintų vaisių ruošiamos uogienės, drebučiai, vitamininė arbata. Puokštė gudobelių šakelių ir niūriausią žiemos dieną praskaidrins jūsų nuotaiką.

Galima pasigaminti ir sirupo. Gudobelių vaisius apvirkite šlakelyje vandens, nukoškite, kad atsiskirtų kauliukai, įberkite cukraus ir turėsite skanaus, maistingo ir vaistingo sirupo.

Gudobelių žiedus ir vaisius galima rinkti sodybose, miškuose, šlaituose ir kitose vietose. Nerinkti nuo augalų, augančių šalia kelio ar geležinkelio.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

PRIEŠ ir PO: kaip lauko terasą paversti jaukia ir kalėdiška

Kalėdinės dekoracijos kieme, turint nuosavą namą – būtinas reikalas! Pasižiūrėkite, kokius papuošimus mes panaudojom, kai kuriuos pirkom, o kai kuriuos pritaikėme iš to, ką radom namuose. Juk norėjosi paprastą, nesutvarkytą, nepabaigtą terasą paversti jaukia ir kalėdiška!

Puansetijos – Kalėdų simbolis ant palangės (1)

Puansetija, arba puošniausioji karpažolė, yra vienas gražiausių augalų, kurie džiugina mus žiemą. Puansetijų būna įvairių atspalvių – nuo sodriai raudono iki švelniai kreminio.

Ką reikia žinoti pradedantiems auginti bonsus (5)

Kai ateina kalendorinė žiema, kokia ji bebūtų – snieguota arba šlapia, vis daugiau veiksmo iš lauko persikelia į vidų. Šį kartą norime pristatyti kiek kitokius kambarinius augalus – tai bonsai medelius. Greičiausiai teko apie tokius girdėti ir matyti? O gal net ir turite? Nors vis tik daugelis žmonių nedrįsta auginti bonsai medelių, nes apie juos yra girdėję, kad tai sudėtingai auginami augalai, nors iš tiesų nėra taip jau ir sudėtinga. Daug kas priklauso nuo augalo rūšies ir tereikia žinoti kelis auginimo niuansus. Juk ir Lietuvoje ne taip jau ir mažai tokių mėgėjų, kurie namuose užsiaugina mandarinus ar bananus.

Ar kada teko girdėti apie augalą justiciją? Tai – teisingumo deivė, kuri papuoš jūsų palangę

Įdomus kambarinis augalas yra JUSTICIJA (Justicia). Vien ko vertas jo pavadinimas, kuris yra teisingumo deivės vardas, moters, su raiščiu ant akių ir laikančios svarstykles.

Sunku, patikėti, bet tai – tiesa: šios priemonės išgelbės kambarines gėles

Ar gali būti graži palangė, jei ant jos nėra kambarinių augalų? Vis tik norėdami užtikrinti jiems tinkamas sąlygas augti, žydėti, skleisti aromatą ir džiuginti puikiu vaizdu, būtinai turime tinkamai jais rūpintis.

Kaip greitai atgaivinti orchidėją (2)

Orchidėja – daugelio mėgstama gėlė. Kartais kyla pagunda ant svetainės palangės išrikiuoti visą šių gražuolių kolekciją. Ir nei jeigu kuri iš jų jau visai leisgyvė, ją galima reanimuoti.

Kapų puošimas per Vėlines: kada „mažiau yra daugiau“? (4)

Nepasiduokite pirkimo manijai. Daugiau gėlių, daugiau spalvų, daugiau žvakių, didesnių žvakidžių – ar tikrai šito reikia? Pagalvokime, kaip papuošti kapus natūraliai ir subtiliai.

Kapinaitės Anglijoje: plastikinės gėlės populiaresnės nei gyvos (12)

Artėjant Vėlinėms, tęsiame temą apie kitų šalių kapines. Juk kapinės – tai ne tik ta vieta, kur atgulama amžino poilsio, bet neatsiejamas kiekvienos šalies kultūros bei papročių atspindys, kur taip pat vyrauja mados – antkapių, želdinių bei kt. Šį kartą lankėmis Anglijoje, Birmingamo priemiestyje esančiose kapinėse. Šis miestas yra antras pagal dydį Jungtinėje Karalystėje, kuriame gyvena beveik 1 mln. gyventojų, tad palyginus su kitomis, šios kapinaitės yra nedidelės.

Kaip teisingai dengti rožes? (2)

Dengti ar nedengti? Tai klausimas, kuris spalio mėnesį iškyla visiems rožių augintojams. Jei dengti, tai kaip, kuo ir, svarbiausia, kada?

Ko galime pasimokyti iš kapinaičių Norvegijoje (63)

Visuomet įdomu pasidairyti kitoje šalyje ir pamatyti, kuo to krašto aplinka ir žmonės skiriasi nuo mūsų. Suprantama, norisi ne lyginti tai, kas pas juos arba pas mus yra geriau, o tiesiog – kas tenai kitaip. Juk kiekviena tauta ir yra įdomi savo unikalumu bei papročiais.