Sodyba
Rūta Levickaitė, www.GRYNAS.lt /
Nuotrauka: Shutterstock nuotr.
2013 m. gegužės 24 d. 07:54

Geriausios Lietuvos kaimo turizmo sodybos TOP 10

Nors kaimo turizmas Lietuvoje vystomas jau 15 metų, tik prieš kelis metus kaimo turizmo sodybos ėmė specializuotis. Iki tol dauguma sodybų teikė labai plataus spektro paslaugas, kurių gausa neretai glumindavo klientus, ieškančius tik ramaus, arba tik aktyvaus poilsio.

Kaip pabrėžia Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) prezidentas Linas Žabaliūnas, sodybų specializacijų kryptis išeis į naudą tiek pačioms sodyboms, tiek ir klientams, nes bus orientuojamasi ne į kiekybę, bet į paslaugų kokybę.

Vyrauja trys specializacijų kryptys

„Kaimo turizmas nuo 1997 metų vystėsi ir plėtėsi labai tendencingai, buvo suprantamas kaip vienas vienetas. Sodybų kasmet vis daugėjo, didžiausias šuolis buvo 2004-2006 m., 2007 m. sumažėjo. Rinkoje visos sodybos vadinosi kaimo turizmo sodybomis, o teikė labai plataus spektro paslaugas – galėjome rasti ir kulinarinio paveldo, ir tautinio, bet jis niekaip nebuvo išskirtas. Tai reiškia, kad vartotojas turėjo pats susivokti arba paslaugų teikėjas savaip teikiamas paslaugas interpretuoti. Dėl to prieš porą metų mūsų asociacija, kad būtų mums patiems aiškiau, ką mes siūlome ir kad būtų aiškiau vartotojui suprasti, ką jis ras kaimo turizmo sodybose, įdiegė specializacijas – poilsio kryptis“, - aiškino L. Žabaliūnas.

Iš viso LKTA sodybas sugrupavo į 10 skirtingų krypčių – ramaus poilsio, šeimos švenčių, poilsio šeimoms su vaikais, verslo renginių, aktyvaus laisvalaikio, draugiškos gamtai, pažintinio poilsio, kulinarinio paveldo, sveikatingumo ir agro-turizmo.
Poilsiautojai, kurie ieško poilsio kaime, nori kažko daugiau – nori potyrių, emocijos, nes atvažiuoti ir pernakvoti ant upės kranto tampa nebeįdomu. Žmogus nori veiklos. Todėl dėl poreikio rinkoje sodybos verčiasi per galvą ir palaipsniui eina į siūlymą kažko daugiau nei tik apgyvendinimą.
Citata

„Buvo sodybų, kurios pasakė, kad tikrai gali pasiūlyti visas 10 krypčių. Pirmadienį – ramus poilsis, antradienį – verslo renginys, trečiadienį – sveikatinimas ir pan. Mes sakome, kad jeigu sodyba siūlo viską, gali būti taip, kad ji nesiūlo nieko, t. y. siūlo tą patį platų kaimo turizmą. Esame sutarę, kad kaimo turizmo sodybos, kurios yra asociacijos narės, išskiria tris stipriausias savo specializacijas ir jas naudoja savo rinkodaroje“, - pasakojo L. Žabaliūnas.

Šiuo metu asociacijai priklauso apie 400 kaimo turizmo sodybų, iš kurių dauguma teikia ramaus poilsio paslaugas (193 sodybos). Antroje vietoje yra šeimos šventės, trečioje – poilsis šeimoms su vaikais.

„Didžiausias stygius rinkoje – kulinarinio paveldo, sveikatinimo ir agro-turizmo sodybų. Atitinkamai tokių sodybų šiuo metu turime 24, 20 ir 14“, - sakė LKTA prezidentas. Jis svarsto, kad tokias kryptis sudėtingiau pasiūlyti, nes, pavyzdžiui, teikti kulinarinį paveldą reikia atitikti maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimus, sveikatinimo paslaugai siūlyti reikia tinkamų specialistų-profesionalų. Agro-turizmo paslaugą teikti gali tik tokios sodybos, kurios užsiima tiesiogine žemės ūkio gamyba, ne kiekvienas ūkininkas gali atrasti laiko užsiimti ūkio produkcijos populiarinimu.

„Šitoje vietoje mes radome sprendimą, pradedame bendradarbiauti su šeimos ūkininkų sąjunga, kad galėtume apjungti du skirtingus segmentus – mažuosius ūkininkus ir kaimo turizmą ir galėtume poilsiautojui pasiūlyti atvykus į kaimo turizmo sodybą susipažinti su netoliese esančiais ūkininkais ir paragauti jų ūkio produkcijos“, - dėsto L. Žabaliūnas.

Draugiškų gamtai sodybų – mažuma

Tarp 10 išvardytų kaimo turizmo sodybų specializacijų paminėtos ir gamtai draugiškos sodybos. L. Žabaliūnas, paprašytas paaiškinti, kas įeina į šią sąvoką, sakė, kad tokios sodybos kreipia didelį dėmesį į gamtosaugą, puoselėja aplinką.

Tokių sodybų, anot pašnekovo, Lietuvoje nėra daug, bet yra tikrai gerų pavyzdžių: „Viena iš stipriausių ir turbūt pionierė šitoje specializacijoje yra Felikso Laivio kaimo turizmo sodyba, kurioje puoselėjamas ryšys su gamta, su gamtos energetika, skatinamas prisilietimas prie natūralios gamtos. Savininkas yra įrengęs namelius medyje, kad žmonės galėtų gyventi grynai gamtos apsuptyje“.

L. Žabaliūnas pabrėžia, kad gamtai draugiškos sodybos nebūtinai turi turėti sertifikatus, čia daugiau kalbama apie patį sodybos savininko iniciatyvumą, jo pasaulėžiūrą pasiūlyti paslaugą, kuri būtų arčiau gamtos: „Poilsiautojai, kurie ieško poilsio kaime, nori kažko daugiau – nori potyrių, emocijos, nes atvažiuoti ir pernakvoti ant upės kranto tampa nebeįdomu. Žmogus nori veiklos. Todėl dėl poreikio rinkoje sodybos verčiasi per galvą ir palaipsniui eina į siūlymą kažko daugiau nei tik apgyvendinimą“.

Ieškantiems potyrių – nuo duonos kepimo iki 7 valandų pirčių malonumų

Lietuvos kaimo turizmo asociacija teigia pastebėjusi, kad kulinarinį paveldą siūlančios sodybos išsibarsčiusios po atskirus regionus, siūlo paslaugas, susijusias su to regiono tradicijomis.

„Geras pavyzdys yra Plungės rajone esanti sodyba „Pas tėvukus“, kuri yra sertifikavusi visą žemaitišką kulinarinio paveldo vakarienę su visais žemaitiškais patiekalais. Prie Platelių ežero esanti sodyba „Tarp liepų“ teikia duonos kepimo edukacines programas. Dzūkai stiprūs savo grikių kultūra – ją puoselėja Laimos Mačionienės, Linos Černiauskienės, Rūtos Sakalienės sodybos. Jos specializuojasi nuo grikių rinkimo, malino iki grikių babkos iškepimo, dzūkiškų bandų kepimo.
Prieš porą metų mūsų asociacija, kad būtų mums patiems aiškiau, ką mes siūlome ir kad būtų aiškiau vartotojui suprasti, ką jis ras kaimo turizmo sodybose, įdiegė specializacijas – poilsio kryptis.
Citata

Sveikatinimo paslaugų labai gerą produktą kuria „Angelų malūnas“ Telšių rajone, kur pristato teisingas lietuviškos pirties tradicijas – jų edukacinė programa gali užtrukti iki 7 valandų – nuo ėjimo į laukus ir miškus susirišti vantų, paaiškinant kokią kiekviena žolelė teikia naudą iki pačios pirties procedūrų“, - geruosius lietuviškų sodybų pavyzdžius vardija L. Žabaliūnas.

Kokios kaimo turizmo sodybos 2012 m. buvo geidžiamiausios?

LKTA sako, kad kaimo turizmo sodybų Lietuvoje yra arti 600, apie 400 jų priklauso asociacijai. Nors skaičiai iš tiesų yra nemaži, vis daugiau kalbama apie tai, kad trūksta atskirų kaimo turizmo produktų, kurie būtų kokybiški, gerai pateikti ir išvystyti.

Pašnekovas taip pat priduria, kad Facebook profilyje atostogoskaime.lt antri metai asociacija siūlo patiems žmonėms išrinkti sodybas, kurios pagal savo specializacijas pasirodė pačios įdomiausios ir buvo labiausiai geidžiamos.

Konkurso „Metų sodyba 2012“ nugalėtojai:

„Pasartėlė“ (Zarasų rajonas)

Pasartėlė/ sodybos
Pasartėlė/ sodybos "Pasartėlė" nuotr.
© GRYNAS


Surinko daugiausiai balsų kategorijoje Poilsis šeimoms su vaikais.

„Namelis dviems“ (Panevėžio rajonas)

Namelis dviems/ Sodybos
Namelis dviems/ Sodybos "Namelis dviems" nuotr.
© GRYNAS


Laimėjo specializacijoje Ramus poilsis.

„Klėtis“ (Lazdijų rajonas)

Klėtis/ Sodybos
Klėtis/ Sodybos "Klėtis" nuotr.
© GRYNAS


Ši sodyba nugalėjo Ūkio specializacijoje.

„Ėvė“ (Šilutės rajonas)

Ėvė
Ėvė


Sulaukė didžiausio vartotojų palaikymo kategorijoje Kultūrinis poilsis.

„Angelų malūnas“ (Telšių rajonas)

Angelų malūnas
Angelų malūnas


Ji paliko didžiausią įspūdį sveikatinimo paslaugų mėgėjams.

„Vilaitė“ (Kauno rajonas)

Vilaitė
Vilaitė


Aktyvaus laisvalaikio lyderiu tapo būtent ši kaimo turizmo sodyba.

„Trikojis“ (Lazdijų rajonas)

Trikojis
Trikojis


Ši sodyba neturėjo konkurentų kategorijoje Draugiška gamtai.

„Pas Pinčiuką“ (Kauno rajonas)

Pas Pinčiuką/ Sodybos
Pas Pinčiuką/ Sodybos "Pas Pinčiuką" nuotr.
© GRYNAS


Facebook vartotojai išrinko šią sodybą kaip geriausią kategorijoje Šeimos šventės.

„Padvaiskio dvaras“ (Vilniaus rajonas)

Padvaiskio dvaras/ sodybos nuotr.
Padvaiskio dvaras/ sodybos nuotr.
© GRYNAS


Ši sodyba labiausiai patiko klientams, rengusiems verslo renginius.

„Grikucis“ (Varėnos rajonas)

Grikucis/ Sodybos
Grikucis/ Sodybos "Grikucis" nuotr.
© GRYNAS


Buvo lyderis Kulinarinis paveldas specializacijoje.

Per 2012 metus kaimo turizmo sodybose apsilankė 260 tūkst. poilsiautojų. Iš jų 8,7 proc. buvo užsieniečiai.

www.GRYNAS.lt
Registruoti (0) Anonimiški (11)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
Nors daugeliui kaimo sodyba siejasi su vasara, šiluma ir atostogomis, tačiau vis dažniau didžiąsias metų šventes norime sutikti jaukioje troboje gražiame užmiesčio kampelyje... Ta proga kalėdiniame numeryje pristatome architektės Akiko Tutlys suprojektuotą įdomią ir stilingą, pagal tradicinės lietuvių architektūros ypatumus atstatytą, tačiau netikėtai šiuolaikišką kaimo sodybą – jos interjere harmoningai suderinti ne tik lietuvių, bet šiaurės šalių ir net japonų tradicinės kultūros fragmentai.
Neužtenka tik atnaujinti apleistą, užmirštą seną vienkiemį, kad sodyba naujiesiems, prie miesto ritmo pratusiems šeimininkams taptų jaukia ir ramia vasaros poilsio vieta, o ne egzotišku iššūkiu. reikia jį prisijaukinti...
Atokiame Rytų Aukštaitijos kaimelyje, prie gražaus ežero prisišliejusiame sklype suprojektuotoje sodyboje, iki smulkmenų išgryninta komfortiško poilsio Lietuvos kaime koncepcija: ekologiškas skandinaviško tipo rąstinis namas pritaikytas ilsėtis tiek vasarą, tiek žiemą, įdiegtos modernios technologijos, padedančios išvengti buities rūpesčių, išsaugotas natūralios kaimo gamtos grožis, sukurta estetiška ir stilinga aplinkos, namo išorės bei interjero darna, leidžianti atsipalaiduoti, pamaloninti akį ir pailsinti protą.
Vieniems, kurie žurnalą skaito nuo pirmojo numerio – nemenkas laiko tarpas. Kiti leidinį galbūt atrado dar visai neseniai – subrendo nauja karta, kuriai šis leidinys reikalingas dabarties etapui: jauni žmonės perkasi butus, statosi namus, kuriasi užmiesčio sodybose. Visada įdomu lyginti: kaip buvo tada, kaip yra šiandien. Tad jubiliejaus proga MANO NAMAI kviečia į kelionę laike. Šįkart – į 2007 metus.
Daugiausiai išlikusių etnografinių sodybų galima rasti Suvalkijoje. Čia XIX a. pab. ir XX a. pr. gyveno turtingiausi ūkininkai, savo sodybas rentę iš naujų rąstų. Vieną tokią – statytą dar 1890 metais Jurbarko rajone Pervazninkų kaime – naujam gyvenimui prikėlė Aurelija ir Vydas Rutkai.
Jaukiai sodybai sukurti nebūtina samdyti interjero ar kraštovaizdžio dizainerių. Užtenka didelio noro ir kantrybės. Tuo gali įtikinti Dalia ir Raimundas Razevičiai iš Josvainių miestelio, sodybą puoselėjantys ir kuriantys savomis rankomis.
Važiuojant į sodybą, norisi suderinti kelis dalykus – tai ryšio su gamta pajautimas, ramus poilsis ir galimybė pavakaroti, atšvęsti gimtadienį ar paminėti kitą svarbią progą. Pliuškenimasis ežere, plaukiojimas valtimi, įkaitinta pirtis ir daugybė žalumos. Būtent „Stasiukų fazenda“ yra tinkama vieta tiek norintiems patogumų, tiek geidžiantiems tiesiog pabūti gamtoje.

Specialistės patarimai: kaip projektuoti sodybos aplinką 7 GRYNAS.lt ir ManoNamai.lt projektas apie sodybas

Eksperto patarimai, ką reikia žinoti prieš statant sodybą 9 GRYNAS.lt ir ManoNamai.lt projektas apie sodybas

Kaip pasigaminti saule šildomą lauko dušą? 36 GRYNAS.lt ir ManoNamai.lt projektas apie sodybas

Įsirenginėjant sodybą yra svarbu, kad visos erdvės būtų išdėstytos funkcionaliai ir patogiai, bei patenkintų kiekvieno sodyboje laisvą laiką leidžiančio šeimos nario poreikius ir interesus.
Dailininko Rimvydo Kepežinsko ir architektės Daivos Julijos Šeštokaitės šeimos draugai gali nesukti galvos dėl lauktuvių: pats keliauti nemėgstantis šeimininkas renka įvairių valstybių vėliavas. Šios, iškeltos ant metalinių stiebų, plaikstosi vilniečių vasaros namuose – sodyboje už pusšimčio kilometrų nuo sostinės.