Kokiuose namuose gyveno senovės lietuviai ir kodėl langai buvo... popieriniai?

 (2)
Senovinis Vilnius
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Miestai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ilgai buvo mediniai, mažieji – iki XVIII a. pabaigos. Net didžiausiuose miestuose – sostinėje Vilniuje, „antrojoje sostinėje“ Gardine, Mogiliave, Kaune ir kt. mūriniai ar pusiau mūriniai namai buvo tik centruose, o priemiesčiuose stovėjo mediniai. Kitaip ir būti negalėjo.

Net tuometinėje Varšuvoje XVIII a. pab. mūriniai pastatai sudarė 66–75 proc., o priemiesčiuose – net 80 procentų. Tarpinėje padėtyje tarp kaimo ir miesto buvusiuose miesteliuose, kurie dominavo LDK, mūrinėmis dažniausiai būdavo tik bažnyčios ir vienuolynai, kartais dvaro rūmai ar koks nors ūkinės paskirties statinys, pavyzdžiui, arklidės, smuklė, malūnas. Šie pastatai išsiskyrė dydžiu ir puošnumu.

Paprasti miestiečiai gyveno mediniuose namuose, tačiau juose būdavo ir mūro elementų: rūsių, pamatų, krosnių, kaminų.

Dalis namų buvo pusiau mediniai, pusiau mūriniai, nes trūko smiltainio ir kito minkšto akmens, kokį turėjo Vakarų Europos šalys. Jo vietoje naudotos molio plytos nebuvo itin geros dėl menkos šiluminės varžos.

Medinių namų šilumos laidumas buvo apie 5 kartus mažesnis už plytų mūro, todėl tinkamai neizoliavus pamatų, visi mūrnamiai šlapiu metų laiku buvo drėgni. Plytų paruošimas ir statybos ne tik tęsėsi ilgiau, bet ir kainavo brangiau. Tik nemažus kapitalus sukaupę miestiečiai didžiuosiuose LDK miestuose sugebėjo pasistatyti mūrnamius.

Įdomybė: XVIII a. pr. LDK mažesniuose miestuose ir miesteliuose dauguma langų būdavo popieriniai – iš riebaluose mirkyto popieriaus. Įstiklinti stengtasi nebent „šviesiojo“ kambario arba seklyčios langus, nes stikliniai langai kainavo daug: iš 1761 metais Kurtuvėnuose statyto namo sąmatos sužinome, kad 12 stiklo langų kainavo 24 auks., stikliui už langų padarymą sumokėta 28 auks., staliaus ir stikliaus maistui išleista 24 auks., vyriai langams kainavo 14 auksinų.

Tolyn nuo sostinės – daugiau medinės architektūros

XVII a. I p. mūrinės statybos link stipriai pasistūmėjo Vilnius. Nepaisant 1610 m. gaisro padarytų nuostolių, atkarpoje nuo Žemutinės pilies iki Rotušės aikštės mūrnamiai sudarė iki 90 proc. visų namų. Jie stovėjo Rotušės aikštėje bei Vokiečių gatvėje. Daug mūrinių namų buvo Šv. Jono, Dominikonų ir Stiklių gatvės rytinėje atkarpoje.

Apgaulingą „mūrinio miesto vaizdą“ stiprino rezidenciniai diduomenės rūmai ir gausūs kulto statiniai. Po XVII a. vid. tvano ekonominės krizės sąlygomis miestietiška miesto dalis atsitiesti nepajėgė. Iš 1690 m. mieste surašytų namų buvo 195 mūriniai ir 417 mediniai namai, o kur dar palaikės pirkios... XVIII amžiaus II p. Vilnius darėsi vis labiau mūrinis, tačiau ne tiek miestiečių, kiek diduomenės „sąskaita“.

Savivaldūs ir nesavivaldūs, buvę ar ne pavietų centrais, privatūs ir valstybiniai mažesni LDK miestai buvo ir liko mediniais. Miestietišką peizažą paįvairindavo nebent vienas kitas visuomeninio pobūdžio mūrnamis – rotušė, mūrnamiai aplink centrinę turgavietę.

Štai Upytės pavieto centre Panevėžyje ilgai nebuvo jokio mūrnamio. Pirmasis buvo pastatytas tik 1614 m., skirtas jis buvo žemės ir pilies teismo archyvui. Greta šio statinio netrukus iškilo iš plytų išmūrytas kalėjimas su rūsiu.

Apie 500 Panevėžio miestelio gyventojų iki XVIII a. pab. su retomis išimtimis gyveno mediniuose, skiedromis ar šiaudais (matyt, mirkytais molyje) dengtuose namuose. Net bažnyčios Panevėžyje statytos medinės.

1781 metais dešiniajame Nevėžio krante, Naujajame Panevėžyje (Mikalojeve) pastatyta Šv. Petro ir Povilo bažnyčia buvo medinė, tik ant aukštų mūrinių pamatų. Greta jos iškilo mūrinė dviaukštė varpinė. 1790 metais pastatyta mūrinė alinė. Visi kiti pastatai buvo mediniai, dalis jų blogos būklės, vadinti „pirkiomis“ (lenk. chałupa).

Pirkia – pastatas vos su viena gyvenamąja patalpa paprastai stovėjo periferijoje, galu į gatvę. 1775 metais jų buvo apie 10 procentų. Daugelį namų supo ūkiniai pastatai.

Štai kaip 1782 m. atrodė nesuvargusi, 40 talerių įkainota vieno miestiečio sodyba, stovėjusi miesto centre, prie turgaus. Namas buvo medinis, galu į turgaus aikštę. Gyvenamajame name buvo vienas kambarys su kamara, priemene ir kepykla. Prie jo - tvartas, daržinė ir kamarėlė. Dažnas amatininkas, išskyrus kalvius, net dirbdavo gyvenamose patalpose.

Architektūrinės vienovės, specialiai suprojektuotų miestiečių namų tokiuose miesteliuose būti negalėjo. Tačiau 1765–1780 m. LDK dvaro iždininko Antano Tyzenhauzo iniciatyva kai kuriuose jo valdytų ekonomijų miestuose įvyko pokyčiai.

Šiaulių miestiečiai miesto centre privalėjo statytis tik mūrinius namus, o tie, kurie neišgalėjo, medinius, tačiau su į gatvę atsuktais mūriniais fasadais. Pagal kelis tipinius projektus galėjo būti pastatyta iki 20 tokių mūrnamių.

Miestelėno namo sąmata

Miesteliais besivadinusiose dar mažesnėse agrarinio pobūdžio LDK gyvenvietėse ir toliau statyti tik vieno aukšto, nepasižymintys architektūriniais ypatumais mediniai nameliai. Tokie palei pagrindinę gatvę išsidėstę XVIII a. pr. miestiečių namai statyti, pvz., Birštone.

Turtingiausiųjų būstai kiek panašėjo į to meto bajorų sklypus. Mediniame, paprastai šiaudais, rečiau skiedromis dengtame name buvo šviesusis kambarys arba seklyčia, kur stovėjo krosnis. Stengtasi seklyčioje langus įstiklinti, o dauguma langų buvo popieriniai (iš riebaluose mirkyto popieriaus). Inventoriuose nėra minima knygų, paveikslų ar laikrodžių.

Panašiai atrodė ir XVIII a. pab. privataus Kurtuvėnų miestelio miestiečių namai ir sodybų sklypai. XVIII amžiuje Kurtuvėnų dvaro dėka miestelyje atsirado keli mūrnamiai, dengti skiedromis. 1778 metais buvo pastatytas mūrinis Kurtuvėnų vaito namas. Tačiau ir dideliam mediniam namui pastatyti reikėjo nemažų pinigų.

1761 m. už medinio namo Kurtuvėnų miestelyje, kuriame apsigyveno žydas Abraomas, statybą sumokėta 1 667,14 auksinų.

Iš sąskaitos išklotinės galima susidaryti vaizdą apie darbus, jų kainą ir namą: dailidei buvo duoti 255 auks., lentos kainavo 106 auks., vinys – 21 auks., 8 durų padarymas – 8 auks., 12 stiklo langų – 24 auks., stikliui už langų padarymą sumokėta 28 auks., staliaus ir stikliaus maistui išleista 24 auks., vyriai langams kainavo 14 auks., vyriai durims – 9 auks., vinys durims ir langams – 4 auks., plytos virtuvės kaminui ir kaminėliui bei viso namo pamatams – 360 auks., stogo dengimo medžiagos – 270 auks., 60 pūrų kalkių – 60 ausk., mūrininkui už darbą (statinio pamūrijimą, kaminų išvedimą ir kt.) sumokėta 171 auks., 2 krosnių išmūrijimas kainavo 120 auks., panaudota mediena – 180 auksinų.

Kurtuvėnų miestelyje XVIII a. pab. atsirado keli visuomeninės paskirties statiniai: sinagoga, pirtis, kalvė. 1767 metais Kurtuvėnų pakraštyje pradėta statyti dvarą ir miestelį jungusi didžioji smuklė su užvažiuojamais namais (austerija). Kadangi darbams naudotos malksnos, storlentės ir plonos lentos, galima numanyti, kad ir šie statiniai buvo mediniai.

Austeriją sudarė smuklė su 2 svečių kambariais svečiams, virtuvė su priemene, ledainė, bravoras, rūsys ir daržinė, klojimas, nedidelės arklidės svečių arkliams, sandėlys. Svečių kambariai buvo išmušti senoviniais audeklais su išaustomis įvairiomis figūromis, stovėjo švediška krosnis iš tamsių koklių, su durelėmis.

www.ldkistorija.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Namai

Originalu: architektai įgyvendino sunkiai prieinamoms vietovėms skirto modulinio namo projektą

Visiškai įrengtų modulinių namų projektavimo ir gamybos srityse besispecializuojantis Rusijos startuolis „Dubldom“ užsibrėžė tikslą pasiūlyti per dieną be jokio vargo iš vienos vietos į kitą perkeliamų konstrukcijų. Sėkmingai idėją įgyvendinę projektuotojai turėjo išspręsti su patalpų apdaila, taip pat elektros, vandentiekio ir kanalizacijos sistemomis susijusias problemas.

Namai, kurių vis nepavyksta parduoti

Aktorius Johnny Deppas niekaip negali parduoti šio prabangaus būsto. 557 kvadratinių metrų ploto name yra septyni miegamieji, garažas, svečiams skirti vieno miegamojo apartamentai ir, žinoma, baseinas.

Spalio mėnesio žurnale „Mano namai“ – prisiminimai apie jūrą ir visi mėlyni atspalviai

Spalį žurnale „Mano namai“ rasite ne vieną temą apie jūrą – ji neabejotinai prižadina prisiminimus apie praėjusias atostogas.

Gyventi įmanoma ir taip: namai po tiltu

Originali būsto-olos idėja kilo buvusiam santechnikui Fernando Abellanasui, kuris pasirinko naują kryptį savo gyvenime ir tapo dizaineriu.

25 kv.m sodo namelis: ir tokioje erdvėje galima susikurti svajonę (10)

Vos 25 m² sodo namelyje sumaniai suprojektuotos visos įprastiems namams reikalingos funkcinės zonos, o interjeras – stilingas, šiuolaikiškas ir patogus. Pažiūrėkite, kokie sprendimai padėjo išvengti ankštos erdvės pojūčio.

250 kv.m namas: viskas dėl įspūdingo vaizdo (5)

Architektų pora vos per septynis mėnesius ant seno, praėjusio amžiaus viduryje kalvotose, miškais apaugusiose Devono apylinkėse stovėjusio betoninio namuko pamatų pastatė ir įrengė modernų, prie aplinkos derantį karkasinį gyvenamąjį namą, kuriame buvo pritaikytos ekologiškos atsinaujinančios energijos technologijos, suprojektuotas stilingas bei funkcionalus interjeras ir įrengta didžiulė terasa, nuo kurios atsiveriantis vaizdas į eglių miškais apaugusias Devono kalvas pakerta kojas.

Įvertinkite supermodelio C. Crawford naujų namų interjerą (2)

Supermodelis Cindy Crawford turi dar vieną progą švęsti - ji ką tik įsigijo šiuolaikišką namą Beverly Hillse (JAV, Kalifornija), kuris kainavo daugiau nei 11,6 milijono JAV dolerių.

Namas Preiloje, kurio vertė siekia 1 mln. eurų (53)

Šis namas primena svajonę, kuri iš pirmo žvilgsnio labai arti, bet iš kito - sunkiai pasiekiama. Tačiau tai nedraudžia pasigerėti skoningu interjeru.