Kodėl žolelių arbatą geriau išgerti ilgai netrukus?

Vienas mažų, bet gyvenimą be galo praskaidrinančių džiaugsmų – energijos suteikiantis gėrimas. Geriausiai tonizuoja kofeinas, tačiau ne tik kava ar žalioji, juodoji arbata padeda greičiau atsibusti ryte, praskaidrina mintis, kai sunku susikaupti, suteikia jėgų varginančiam darbui pabaigti... Yra daugybė ir kitokių gėrimų, kurie skatina protinę veiklą ir padeda atgauti fizines jėgas.

Kodėl tonizuoja?


Tonizuojamieji gėrimai didina psichinę ir fizinę ištvermę, nes stimuliuoja nervų sistemą, širdies ir kraujagyslių veiklą. Tačiau tokio „užtaiso“ poveikis baigiasi – ir kas tada?.. Daug svarbiau, kad mūsų kūnas ir protas gautų tai, kas jį stiprina (nors pamažu, bet metodiškai).


Taip veikia įvairių žolių, prieskonių arbatos, kuriose gausu vitaminų, mineralų, kitų biologiškai aktyvių medžiagų – jų kompleksas suteikia energijos, tačiau nedaro žalos nervų sistemai. Ir gardinamos tokios arbatos paprastai medumi (šio sudėtyje taip pat yra mūsų organizmui stiprybės suteikiančių vertingų medžiagų), citrusiniais vaisiais ar jų sultimis (visi žinome, kad vitaminas C didina atsparumą stresams ir padeda įveikti apatiją).


Vis dėlto gerti tonizuojamąsias arbatas verčiau ryte ar per pietus, bet nereikėtų piktnaudžiauti vakare, kai žmogui būtinas poilsis ir ramybė. Beje, nors skamba pernelyg paprastai, nuovargį kartais padeda įveikti paprasčiausia vandens stiklinė, nes tai gali būti... skysčių trūkumo pasekmė: manoma, kad neišgeriant jų 1,5–2 l per dieną mąstymo tempas sulėtėja iki 30 proc.


Aromatas turi patikti


Kodėl žolelių arbatą geriausia plikyti termose ir ilgai nelaukus išgerti? Mat tada joje išlieka daugiau eterinių aliejų, suteikiančių malonų kvapą – šis taip pat vertingas nuotaikos gerintojas. Ajurvedos mokytojai pataria labai rimtai įsijausti į gėrimo aromatą. Arbatai skirtas žoleles, prieskonius patrinkite tarp pirštų ir uostykite – jei kvapas malonus, lengvas (nors ir stiprus) – jis jums tinka, jei gaivos nejaučiate – tokio produkto geriau nevartoti. Taip tikrinant sudėtines dalis galima sukomponuoti mėgstamą gėrimą ir iš kelių augalų. Visos žolelės ir prieskoniai turi savo „charakterį“, tad tai, ką mes geriame (ar valgome), veikia tiesiogiai – ne tik kūną, bet ir protą. Netikite? Pabandykite užplikyti ir pavirti 20 minučių žiupsnelį mėtų lapelių ir šiek tiek prieskonių (ne visų, tik mėgstamų): lauro lapą, kardamono, anyžių, cinamono, muskato riešuto ir gvazdikėlių, palaikyti pusvalandį, tada pagardinti medumi ir palaimingai gurkšnoti karštą arba atvėsintą – priklausomai nuo nuotaikos ir poreikio.


Karkade buvo faraonų gėrimas


Karkade – tamsiai raudonos spalvos ir salsvai rūgštoko skonio kinrožių žiedlapių arbata. Ji be galo populiari Artimuosiuose Rytuose ir vertinama dėl energetinio poveikio, mat joje gausu vitamino C, mineralinių medžiagų, yra trylika organinių rūgščių. Arbatą galima gerti šaltą – tereikia žiedlapius užpilti šaltu vandeniu ir palikti nusistovėti dvylikai valandų. O jei norite karšto gėrimo, šaltu vandeniu užpiltus žiedlapius pavirinkite kelias minutes.


Aštriadantis imbieras


Imbieru, kaip prieskoniu, turinčiu tonizuojamąjį poveikį, galima gardinti pačius įvairiausius patiekalus. Jo skonis aštrus ir šiek tiek salstelėjęs, tad ir žvalumo suteikiančiai arbatai jis labai tinka. Šviežia imbiero šaknis aromatingesnė, o imbiero milteliai – aštresni (beje, jų tinka berti į žaliąją arbatą ir net į kavą su pienu).


Klasikinis receptas siūlo sutarkuotą (galima ir smulkiai sukapoti) imbiero šaknies gabalėlį užplikyti verdančiu vandeniu, palaikyti uždengtą dešimt minučių, nukošti. Kuo ilgiau laikysite užplikytą imbierą, tuo sodresnis ir aitresnis bus gėrimo skonis. Tradiciškai ši arbata gardinama citrinų (tinka ir apelsinų) sultimis ir medumi, dar labai dera mėtų lapeliai, o kam aštrumo niekada nebūna per daug, galima įberti žiupsnelį juodųjų pipirų.


Beje, įdomu tai, kad ajurvedos mokymas tvirtina, jog imbieras atvėsina organizmą (nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad įkaitina), todėl gėrimai su juo tinkamiausi vasarą, o ne šaltą žiemą peršalus...


Ieškojimai


Visiems girdėti ženšenio nuopelnai didinant tiek organizmo atsparumą gyvenimo negandoms, tiek protinius gebėjimus. Juo galima gardinti įvairius gėrimus – efektas visada bus tonizuojamasis. Nors yra sėkmingų bandymų Lietuvoje užsiauginti jų šaknų, vis dėlto tai gana egzotiška veikla. O savo savybėmis ženšeniui prilygstantis kininis citrinvytis – mūsų šalyje gerai augantis ir žiemojantis augalas. Arbatą galima virti ne tik iš kininio citrinvyčio uogų, bet ir lapų ar jaunų ūglių. Žvalinamasis gėrimo efektas pajuntamas pamažu (per 40 minučių), tačiau poveikio laikas gerokai ilgesnis nei kitų panašių produktų – iki penkių valandų.


Tonizuojamuoju poveikiu pasižymi ne tik augalai. Išrūgose (skystyje, kuris išsiskiria kaitinant raugintą pieną ir gaminant varškę ar sūrį) gausu vitaminų, mineralų, ne veltui iš išrūgų baltymų gaminami maisto papildai sportininkams – šiems stiprybės išties reikia.


Įdomu!

Briaunota stiklinė (rusų kalba „granionij stakan“) laikoma dizaino klasikos objektu – jau gerus septyniasdešimt metų ji vis tokia pati. Sukurta stiklinė 1943 metais Leningrade blokados metu, tais pačiais metais pradėta gaminti iš itin atsparaus grūdinto stiklo seniausioje Rusijos stiklo gamykloje. „Granionij stakan“ autorė – skulptorė Vera Muchina, o populiariausias modelis – šešiolikos briaunų stiklinė (nors jų skaičius gali varijuoti).


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis