Skaitytojo patirtis: grindinio šildymo kontūrų vyniojimas

 (10)
Išvedžiojus vandentiekio ir magistralinius vamzdžius, užklotas viršutinis 5 cm storio putplastis. Ant viršaus nusprendžiau dėti plėvelę - nors kiek abejojau, ar tikrai reikia. Kaip sekėsi toliau, skaitykite straipsnyje.
<span style="color: #ff7f00;">Skaitytojo patirtis:</span> grindinio šildymo kontūrų vyniojimas
© Asmeninio albumo nuotr.

Galbūt galima būtų ir nedėti - pagrindinė plėvelės paskirtis yra ta, kad skiedinys tarp izoliacijos lapų, jeigu ji sudėta vienu sluoksiu ir, jeigu izoliacija yra ne polistirolas. O pas mane polistirolas ir dviem sluoksniais, kurie sudėti taip, kad siūlės persikeistų. Tačiau betonuotojai sako, kad reikia ir dėl to, jog betonas šiek tiek graužia putplastį. Na, ir nusprenžiau dėti.

Tiesa, po krosnele svetainėje, po katilu katilinėje ir po vonia sudėjome ekstrudinį putpastį, jo buvo likę šiek tiek po pamatų darbų:

<span style="color: #ff7f00;">Skaitytojo patirtis:</span> grindinio šildymo kontūrų vyniojimas
© Asmeninio albumo nuotr.

Ant plėvelės dėjome tinklą, kuris yra 20 x 20 cm. Tiklą kur ne kur sutvirtinome, kad netyčia paspyrus neišsiklaipytų viskas, ir tinklą papjaustyti reikėjo, kad tinkamai sugultų patalpose:

<span style="color: #ff7f00;">Skaitytojo patirtis:</span> grindinio šildymo kontūrų vyniojimas
© Asmeninio albumo nuotr.
<span style="color: #ff7f00;">Skaitytojo patirtis:</span> grindinio šildymo kontūrų vyniojimas
© Asmeninio albumo nuotr.

Reikia prisipažinti - žiauriai stresavo tėtis, kai aš tariau kažkada, jau seniai, jog grindinio šildymo vamzdžius vyniosime savo jėgomis. Visgi įkvėpė tinklaraščių Raituzo ir Namuko pavyzdžiai, po to dar keli žinovai padrąsino. Įsidrąsinę pradėjome.

Šiam darbui reikia vamzdžio, "agregato", kurio pagalba patogiai tas pusės kilomentro rulonas išsivynioja, vielutės tvirtinimui, įrankio tų vielučių užsukimui ir įrankio vamzdžio nukirpimui.

Kampukai užlenkimui prie kolektoriaus:

<span style="color: #ff7f00;">Skaitytojo patirtis:</span> grindinio šildymo kontūrų vyniojimas
© Asmeninio albumo nuotr.

Įrankis vamzdžio karpymui:

<span style="color: #ff7f00;">Skaitytojo patirtis:</span> grindinio šildymo kontūrų vyniojimas
© Asmeninio albumo nuotr.

Vielutės:

<span style="color: #ff7f00;">Skaitytojo patirtis:</span> grindinio šildymo kontūrų vyniojimas
© Asmeninio albumo nuotr.

O vamzdis sužymėtas kas metrą, taigi išvynioję kontūrą, jūs iš galo atėmę priekį, gaunate tikslų kontūro ilgį, ir tą metražą verta užrašyti, nes po to bus lengviau subalansuoti, žinant visų kontūrų tikslius skirtingus ilgius.

Pasistačius vamzdžio ritę vienam namo gale, patogiai sau galėjau traukti iki kito galo, vynioti ir grįžti, štai tolumoje matosi:

<span style="color: #ff7f00;">Skaitytojo patirtis:</span> grindinio šildymo kontūrų vyniojimas
© Asmeninio albumo nuotr.

Bet visų pirma pagal projektą labai patogu nusibraižyti tiksliai visą vamzdžio kelią - man tai labai padėjo susiorientuoti ir užtikrintai vynioti vamzdį su visais patankinimais kas 10 cm prie lango:

<span style="color: #ff7f00;">Skaitytojo patirtis:</span> grindinio šildymo kontūrų vyniojimas
© Asmeninio albumo nuotr.

Vamzdis 20 mm, taigi gan storas palyginus, ir jį reikia tvirtai pritvirtinti, kad po to jokie betonuotojai su besiplaikstančiomis žarnomis neišmuštų viso jūsų triūsio:

<span style="color: #ff7f00;">Skaitytojo patirtis:</span> grindinio šildymo kontūrų vyniojimas
© Asmeninio albumo nuotr.

Vielutę užrišus ją užlenkiam, kad ji nepažeistų vamzdžio vėliau ir šiaip nestyrotų be reikalo.

Taigi štai išvedžiota iki grįžtamojo etapo:

<span style="color: #ff7f00;">Skaitytojo patirtis:</span> grindinio šildymo kontūrų vyniojimas
© Asmeninio albumo nuotr.

O čia jau sugrįžus, gaunasi žingsnis 20 cm:

<span style="color: #ff7f00;">Skaitytojo patirtis:</span> grindinio šildymo kontūrų vyniojimas
© Asmeninio albumo nuotr.

Šalia lango vamzdis eina tankiau - kas 10 cm. Tai galime matyti pagrindinėje straipsnio nuotraukoje.

Pamatėliai tose vietose, kur vamzdžiai eina, prakertami, ir tose vietose po to uždėsime dar "šarvus", nes tai tarpduris:

<span style="color: #ff7f00;">Skaitytojo patirtis:</span> grindinio šildymo kontūrų vyniojimas
© Asmeninio albumo nuotr.

Na, ir grįžta vamzdis ten, kur ir prasidėjo - prie būsimo kolektoriaus. O čia būtinai reikia turėti tokius kampukus, kurie užsimauna ant vamzdžio ir priverčia jį patogiu kampu išsilenkti. Už 20 tokių kampų fiksatorių sumokėjau apie 20 eurų, bet tikrai verta:

<span style="color: #ff7f00;">Skaitytojo patirtis:</span> grindinio šildymo kontūrų vyniojimas
© Asmeninio albumo nuotr.
<span style="color: #ff7f00;">Skaitytojo patirtis:</span> grindinio šildymo kontūrų vyniojimas
© Asmeninio albumo nuotr.

Taigi pirmas kontūras 102 m gavosi, užtrukom dviese porą valandų. Lankstyti vamzdį reikia atsargiai, bet tikrai nėra didelio vargo. Ar verta patiems - tikrai taip, nes santechnikams už darbą mokėtumėte po 2,5 euro/ kv.m. (ir čia vien vyniojimas, be paruošiamųjų darbų). Laukia kiti kontūrai, bet gera pradžia - pusė darbo.

Šaltinis: Statau sodybą

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.

Malkų laikymo ypatybės bei būdai (5)

Efektyviam kūrenimui užtikrinti yra būtinas tinkamas malkų laikymas. Kad kūrenimui naudojamos malkos būtų visada po ranka, svarbu joms parinkti patogią, sausą ir vėdinamą laikymo vietą. Pristatome keletą praktiškų malkų laikymo patarimų.

Kūrenimas akmens anglimi: ką reikia žinoti (2)

Alternatyvių kuro rūšių, iš kurių gali rinktis individualių namų savininkai, šiandien yra itin daug. Akmens anglis – puikiai pažįstama kuro rūšis, kurios populiarumas rinkoje, dėl pačios medžiagos pliusų bei minusų, yra gan nestabilus. Taigi šioje publikacijoje plačiau aptarsime akmens anglies privalumus bei trūkumus.

Kietojo kuro, granuliniai ar dujiniai katilai: kaip išsirinkti? (4)

Jau seniai praėjo laikai, kai individualų namą buvo galima šildyti vien tik malkomis kūrenama krosnimi. Šiandien galima rinktis iš daugybės modernių šildymo šaltinių. Kieto kuro katilai, granuliniai katilai, dujų katilai – kelios populiarios šildymo priemonės, kurias plačiau aptarsime šioje publikacijoje.

Kaip saugiai naudoti dujas buityje

Nemalonu, jei dujinio šildymo katilas sugenda tada, kai jis labiausiai reikalingas – per šalčius, todėl elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria jau dabar tinkamai pasirūpinti dujiniu katilu ir paruošti šildymo sistemą žiemai. Šiuolaikinėms dujinio šildymo sistemoms specialių žinių nereikia, pakanka atlikti kelis paprastus žingsnius.

Kokias malkas geriausia rinktis? (1)

Malkos nuo senų laikų iki pat dabar yra populiari individualių namų šildymui skirta kuro rūšis. Malkų būna įvairių: ąžuolo, beržo, uosio, klevo, liepos, pušies, eglės ir t.t.. Tačiau kokias malkas rinktis geriausia?