Grindinis šildymas: svarbiausi įsirengimo principai

 (77)
Grindinio šildymo įrengimą daugelis naujakurių patiki patyrusiems santechnikams. Tačiau šie sako, kad tai pakankamai nesudėtingas namo statybos etapas ir nagingesnis šeimininkas šildomas grindis gali išsivedžioti pats. Svarbiausia atkreipti dėmesį į pagrindinius principus.
Grindinis šildymas: svarbiausi įsirengimo principai
© Shutterstock nuotr.

Be projekto dirbti nepataria

Nors įsirengti šildomas grindis esą nėra taip sudėtinga, o kai kurie specialistai tikina, kad vedžiojant vamzdelius apskritai neįmanoma padaryti klaidų, pirmiausia, reikia kreiptis į specialistus ir pasidaryti grindinio šildymo projektą. „Jei yra grindinio šildymo projektas, didelių klaidų padaryti praktiškai neįmanoma. 90 proc. atvejų pataikysite, o 10 proc. pasilieku tik dėl to, kad esu santechnikas. Paprastai jei grindinis šildymas įrenginėjamas pagal projektą, bet neveikia taip, kaip turėtų, tai arba mistika, arba meistrai visiški kreivarankiai“, - teigia santechnikas Antanas T.

Prieš planuojant grindinį šildymą reikėtų turėti namo projektą ir žinoti, kuriose patalpose bus grindinis šildymas, kokia patalpų paskirtis ir kokią grindų dangą planuojama jose kloti. Dera žinoti, kokios yra ar bus pastato sienų, langų, grindų ir durų konstrukcijos, jų matmenys. Verta pagalvoti ir apie būsimą šilumos šaltinį, ventiliacijos sistemą, pastato vietą ir erdvių orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu.

Projektuotojas, atsižvelgdamas į šiuos parametrus, turėtų numatyti pačius efektyviausius grindinio šildymo sprendinius, užtikrinančius komfortą visose namo erdvėse.

Žaidimas atstumais tarp vamzdelių

Specialistų teigimu, pagrindinė efektyvios grindinio šildymo sistemos paslaptis – gebėjimas žaisti atstumais tarp vamzdelių. Pavyzdžiui, vietose, kuriose reikia daugiau šilumos (prie vitrininių langų, lauko durų) atstumai tarp vamzdelių turėtų būti mažesni. Patartina prie virtrininių langų vamzdelius vinioti maždaug kas 5–10 centimetrų, kitose erdvės vietose – kas 15 centimetrų. Tačiau turint profesionalo parengtą projektą, dėl to per daug sukti galvos nereikėtų – viskas turėtų būti nurodoma projekte.

Tiesa, viena didžiausių klaidų, kurias daro nenagingi meistrai ir patys sistemą įsirengti bandantys žmonės – neskaičiuoja atstumų tarp namo konstrukcijų ir tarp vamzdžių. Įgudę meistrai tai gali padaryti ir iš akies, tačiau pirmą kartą tai darantys dažniausia suklysta nustatydami atstumus.„Rinkoje yra įvairių vamzdelių grindiniam šildymui. Aš rekomenduočiau rinktis skaidrius vamzdelius. Jis geriau atiduoda šilumą, todėl su tokiu pačiu pasirinkto kuro kiekiu galima gyventi šiek tiek šilčiau“, - teigia ekspertas Arturas Vanian.

Turint projektą ir numatant, kur bus statomos vidinės pastato pertvaros, reikėtų vengti vinioti vamzdelius po pertvara. Jei t išvengti nepavyksta, vamzdelio vietą, kuri atsidurs po pertvara, būtina įvilkti į specialių šarvą. Dažnai šiam momentui teikiamas nepakankamas dėmesys. Prieš betonuojant grindis derėtų nepamiršti ir termostatų. Tiesa, jų daviklius reikėtų betonuoti ne prie pat vamzdelių. Paskutinis darbas – atlikti hidraulinius bandymus, įvertinančius sistemos sandarumą.
„Didelė klaida, kurią pastebiu yra ta, kad žmonės tiesiog nesubalansuoja grindinio šildymo sistemos. Tuomet nutinka taip, kad katilas dirba visu pajėgumu, o grindys šyla ne taip gerai, tad netaupoma energija“, - pastebi A. Vanian.

Betono paslaptys

Išvedžiojus grindinio šildymo vamzdelius belieka užbetonuoti grindis. Tiesa, ir čia derėtų atsižvelgti į tam tikrus niuansus. Pirmiausia – betono sluoksnio storis. Specialistai pataria, kad betono sluoksnis turėtų siekti apie 5–6 centimetrus. Dar tiksliau – betono sluoksnio storis tarp vamzdelių viršaus ir sluoksnio viršaus turėtų siekti maždaug 3,5 centimetro. Be to, liejant grindis su grindiniu šildymu turėtų būti naudojamas specialus betonas, kad vėliau naudojant netrūkinėtų. Kai kurie ekspertai pataria, didelio ploto patalpose įrengti temperatūrines siūles, kurios turėtų kompensuoti betono plėtimąsi.

Galų gale, visą sistemą galima paleisti. Tiesa, tai patartina daryti praėjus nemažiau nei trims savaitėms po betonavimo. Pirmąją dieną vertėtų į šildymo sistemą tiekti 25 laipsnių temperatūros vandenį ir kasdien ją didinti po 5 laipsnius. Pasiekus maksimalią leistiną 55 laipsnių temperatūrą ją išlaikyti 4 dienas, o po to kas 5 laipsnius žeminti iki pradinės 25 laipsnių vertės.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Kas geriau – daugiau šildyti ar efektyviau šiltinti?

Kiekvienas, statydamas ar atnaujindamas savo namą, kuria strategiją, kaip pasiekti, kad gyvenimas jame būtų šiltas ir ekonomiškas.

Butas be radiatorių: ar tai įmanoma?

Grindinio šildymo sistema naujos statybos butuose Lietuvoje – anokia naujiena. Tačiau ją apipynę brangumo ar kenksmingumo mitai vis dar gajūs ir kartais žmones atbaido nuo galimybės turėti daugiau erdvės būste bei mažiau rizikuoti savo sveikata. Ekspertai tikina, jog sušilti nuo grindų, o ne iš radiatorių sklindančios šilumos galima kiekviename bute, tereikia laikytis vienintelės taisyklės – šiek tiek kilstelėti grindis.

Eksperto nuomonė, kada šiltinti savo būstą

Kiek mokėjote už savo būsto šildymą praėjusią žiemą? Ar Jūs tuo patenkinti?

Atmintinė, kaip saugiai naudoti elektrinius šildytuvus

Šaltuoju metų laiku, padaugėja gyventojų, kurie namus ima šildyti elektriniais šildymo prietaisais. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria, kaip saugiai naudoti šildytuvus, kad jaukios šilumos šaltinis netaptų gaisro priežastimi.

Šildymo sistemos gedimai žiemą: kokie iššūkiai laukia?

Paskutinėmis žiemos savaitėmis įsismarkavo arktiniai šalčiai – termometrų stulpeliai vietomis nukrito net iki -26 laipsnių. Pastebima, kad smarkiai šąlant orams padažnėja ir šildymo sistemų gedimai, dėl kurių net ir namuose galima pasijusti lyg lauke.

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.