Dažniausiai užduodami klausimai apie saulės kolektorius ir šildytuvus

 (7)
Vis dažniau išlendanti saulė daugelį užkrečia pavasariškomis nuotaikomis, o dalis ūkiškų žmonių pradeda svarstyti, kaip būtų galima panaudoti jos energiją savo reikmėms. Jei tai įdomu ir jums, atrinkome keletą dažniausių klausimų apie saulės kolektorius ir paprašėme ekspertų į juos atsakyti.
Dažniausiai užduodami klausimai apie saulės kolektorius ir šildytuvus
© Shutterstock nuotr.

Kas yra saulės kolektoriai, kam jie naudojami ir kuo jie skiriasi nuo saulės elementų?

Saulės kolektoriai yra naudojami namo vandens šildymui ir karšto vandens paruošimui. Kolektorius surenka saulės energiją ir perduoda ją į šilumnešį, kuris perduoda šilumą karšto vandentiekio ar pastato šildymo sistemai.

Ši sistema ir saulės baterijos tik pradėjus domėtis saulės technologijų pritaikymu namuose yra neretai supainiojamos. Saulės elementų arba kitaip fotovoltinių baterijų veikimo principas skiriasi nuo saulės kolektorių. Saulės elementai taip pat surenka saulės energiją, tačiau ją tiesiogiai verčia į elektrą. Saulės elementai dažniausiai gaminami silicio pagrindu. Lietuvoje jie kol kas mažiau paplitę, tačiau matoma jų populiarėjimo tendencija. 

Kokios yra saulės kolektorių rūšys, kuo jos skiriasi? 

Saulės (šiluminiai) kolektoriai yra skirstomi į plokščiuosius, plokščiuosius-vakuuminius ir vakuuminius (paplitę pilno vakuumo, vadinamo pusinio vakuumo, vakuuminiai HEAT-PIPE, vakuuminiai tiesioginio pratekėjimo, U-PIPE kolektoriai). Hibridiniai plokštieji-vakuuminiai kolektoriai dėl aukštos savo kainos nėra tokie populiarūs.

Plokščiuosiuose saulės kolektoriuose kaitinama saulės plokštė, esanti po prizminiu stiklu. Jų ilgaamžiškumas yra bene didžiausias, nes jie savyje neturi vakuuminio sluoksnio, todėl šis nesieikvoja. „Saulės piko metu plokštieji kolektoriai sugeneruoja daugiau šilumos. Tačiau saulei pasisukus, šilumos generuojama mažiau. Ši problema visiškai neaktuali vakuuminiams saulės kolektoriams“, – pagrindinį skirtumą paaiškina įmonės „Švari energija“ vadovas Vaidotas Leonavičius.

Vakuuminiai saulės kolektoriai turi gerą izoliaciją, kadangi vakuumas nėra laidus nei šalčiui, nei šilumai. Patikrinti, ar kolektorius sandarus, yra paprasta vos pažvelgus į jį. Normaliai funkcionuojančiame kolektoriuje jo kolbų galai blizga lyg būtų veidrodiniai – tai rodo, kad kolbos yra sveikos ir veikiančios. Jeigu jos neblizga, vadinasi, pažeistas stiklas ir dėl nesandarumo „išėjęs“ vakuumas. Vakuumo ilgaamžiškumas priklauso nuo gamintojų kokybės. 

V. Leonavičiaus teigimu, nustatyti, ar apskritai veikia vakuuminiai kolektoriai yra nesunku. Šviečiant saulei, išjungus elektrą ar skysčio recirkuliaciją, kolektorius per keletą minučių (nuo 1 iki 5 minučių, priklauso nuo saulėtumo ir kolektorių modelio), pasiekia virimo temperatūrą. Jeigu tai įvyksta, vadinasi, sistema veikia gerai, o jeigu kolektoriai, neesant recirkuliacijai, nepajėgia sukelti temperatūros, vadinasi reikia keisti kolbas.

Kas yra saulės šildytuvas ir kuo jo veikimo principas skiriasi nuo įprasto kolektoriaus?

Abu šie įrenginiai neretai vadinami tuo pačiu terminu – saulės kolektoriumi. „Pagrindinis skirtumas, pagal kurį iš karto galite atskirti saulės kolektorių nuo saulės šildytuvo yra pastarojo boileris, kartu su vakuuminiais vamzdeliais sudarantis vientisą prietaisą. Uždaroje slėginio šildytuvo sistemoje, saulės spindulių kaitinamas vanduo natūraliai cirkuliuoja ir taip įkaitina šildytuvo boileryje esantį šilumokaitį, kuris yra jungiamas į geriamojo vandens tiekimo sistemą“, – sistemą apibūdina įmonės „Ekoplius“ vadovas Rytis Kairys. 

Taip pat skiriasi ir sistemų šilumnešis – šildytuvuose cirkuliuoja vanduo, kolektoriuose dažniausiai glikolis. Saulės šildytuvai gali būti slėginiai ir beslėgiai.

Saulės kolektorių sistemoms yra reikalingas specialus dviejų kontūrų boileris. Jis montuojamas atskirai nuo įrenginio – namo viduje. Kolektoriuose kaip šilumos nešėjas yra naudojamas glikolio tirpalas, pernešantis šilumą į boilerio šilumokaitį. Renkantis šildytuvą, svarbu atsižvelgti į pritaikymą esamoms klimato sąlygoms, konstrukcijos patvarumą ir ar jis apsaugotas nuo kalkėjimo. Slėginiai šildytuvai nuo šios problemos yra apsaugoti dėl jų veikimo principo, kuomet uždaroje sistemoje vanduo nesikeičia, o cirkuliuoja tas pats.

Tiek vakuuminiai kolektoriai, tiek šildytuvai gali veikti ir apsiniaukusią dieną, tiesa, natūralu, kad jų efektyvumas bus gerokai mažesnis.

Ar yra galimybių saulės šildytuvus montuoti ne ant stogo? Kas pasikeistų kolektorius sumontavus, tarkime, prie žemės – ar pasikeistų energijos sunaudojimas? 

Šimtmečiais dengus stogus plokščiomis medžiagomis, nauja neįprasta konstrukcija gali trikdyti. Užmaskuoti saulės šildytuvus su boileriu galimybių nelabai yra, kita vertus, pats faktas, kad vandens šildytuvų rinka gyvybinga, tarsi rodo, kad gyventojams tai nėra svarbiausias kriterijus.

Antras dalykas – slėginius šildytuvus ir kolektorius galima montuoti ir ne ant stogo, teigia R. Kairys. „Slėginius šildytuvus galima montuoti ten, kur patogiausia. Svarbiausias dalykas, jog tiek šildytuvai, tiek kolektoriai būtų orientuojami į pietinę pusę siekiant išgauti didžiausią efektyvumą. Dažnai klientai tokiomis vietomis pasirenka vidinį kiemą ar balkoną. Efektyvumui reikšmės tai visiškai neturi“, – pasakoja pašnekovas.

Neretai žmonės yra linkę pataupyti ir konstruoti kolektorius patys. Kokias klaidas dažniausiai daro juos įrengiantys žmonės?

Internete galima rasti nemažai projektų, kaip patiems pasigaminti vienokius ar kitokius saulės kolektorius. Pašnekovai teigia, kad tokie kolektoriai iš tiesų veikia, jų įrengimo privalumas yra saulės energetikos savišvieta – žmogus pats konstruoja, klysta, mokosi ir tobulina savo įrenginį. Ir vis dėlto, didžiausi jų trūkumai, lyginant su gamykliniai kolektoriais yra efektyvumas ir ilgaamžiškumas. „"Dažniausiai pastaruosiuose yra panaudojamas paprastas stiklas, kuris gerokai sumažina infraraudonųjų spindulių prasiskverbimą, taip mažinant jų efektyvumą, todėl savadarbiai kūriniai yra praktiški tik esant matomajai saulės šviesai. Gamykliniai įrenginiai dėl modernių technologijų panaudojimo išlaiko efektyvumą ir kiek įmanoma išgauna energijos ne tik iš saulės šviesos, bet ir IR spindulių“, – teigia R. Kairys

Kita vertus, V. Leonavičiaus teigimu, kai kurie žmonės įsigiję gamyklinius saulės kolektorius dažnai yra linkę juos bent jau patys susimontuoti. „Vieniems sekasi geriau, kitiems visai nesiseka, taigi jei nepasitikite savo jėgomis ir patirtimi, geriau leiskite montuoti specialistams. Taip bus pigiau“, – pataria pašnekovas

Per kiek laiko gali atsipirkti saulės kolektoriai ir kokia yra jų garantija?

Vienareikšmiškai į šį klausimą atsakyti nelabai įmanoma, kadangi atsipirkimas skaičiuojamas individualiai. Vis dėlto, apytiksliai skaičiavimai rodo, kad atsipirkimas siekia iki 6 metų. „Pavyzdžiui, šildomas 200 litrų talpos boileris su elektriniu tenu, esant 4 asmenų šeimynai, suvartoja energijos už 60 eurų per mėnesį. Dauginkime iš kokybiškų vakuuminių saulės kolektorių veikimo laikotarpio per metus, t.y. 10 mėnesių, gauname 600 eurų. Vadinasi, per sezoną galima grubiai galima sutaupyti iki 600 eurų, per 5 metus – 3000 eurų. Už tokią sumą galima įsigyti tikrai neblogą saulės kolektorių komplektą. Taigi grubiai skaičiuojant atsipirkimas yra 5-6 metai. Jei į šildymo sistemą jungsite vakuuminius u-pipe saulės kolektorius atsipirkimas dar greitesnis“, – skaičiuoja pašnekovas. Jo teigimu, sistema gali tarnauti iki kelių dešimtmečių, priklausomai nuo kolektorių tipo ir kokybės.

R. Kairys teigia, jog kokybiškų saulės šildytuvų atsipirkimo laikas gali būti ir 2-3 metai.

Kolektoriai žiemos metu – ką turėčiau žinoti?

Žiemos metu ypač nukrenta plokščiųjų saulės kolektorių efektyvumas. „Jeigu jie pastatyti stačiu kampu ir neapsnigti, tuomet jie dar kažkiek sušildo skystį. Vakuuminių kolektorių pagalba, teisingai juos sumontavus, žiemą galima turėti ne taip jau mažai – sausį, atjungus recirkuliaciją, ir esant saulei, temperatūra nesunkiai pasiekia 110-120 laipsnių, vasarį 130-150oC, kovą 150-180oC. Balandį ir gegužę temperatūros gali pakilti ir iki 250 laipsnių, bet tai priklauso nuo kolektorių tipo, o svarbiausia, kad tokia temperatūra yra labai kenksminga visai sistemai“, – įspėja V. Leonavičius

Su kita problema susiduria netinkamai parinkti saulės šildytuvai. Juose šiluma perduodama vandeniu, todėl, gali kilti klausimas, ar jis žiemą neužšąla. Taip ir įvyktų, tačiau konkrečioms klimato sąlygoms pritaikytų šildytuvų gamintojai imasi tam tikrų priemonių, teigia R. Kairys. „Lietuvos klimatui pritaikyti įrenginiai turi storą šilumos izoliaciją. Avariniu atveju, žiemą užpusčius saulės šildytuvą ir pastarajam negaunant šviesos – automatiškai įjungiamas elektrinis kaitintuvas pašildantis vandenį uždaroje sistemoje iki saugios temperatūros. Norint žiemos metu naudoti saulės šildytuvą, reikalingas šildomas kabelis, kuris esant reikalui apsaugo pastato išorėje esančius vamzdžius nuo užšalimo. Įprastai įrenginiui šaltuoju metų laiku užtenka savų resursų palaikyti teigiamą temperatūrą. Žiemos metu saulės kolektorių pliusas yra, jog jų šilumos nešėjas glikolio tirpalas neužšąla“, – lygina pašnekovas.

Kokie yra naujausi technologiniai sprendimai rinkoje ir kokiu greičiu tobulėja kolektorių technologijos ir efektyvumas? Ar jau priartėta prie galimybių ribos, ar ši rinka vis dar technologiškai dinamiška?

„Atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas pasaulyje dar tik įsibėgėja, į juos investuojamos didžiulės lėšos kaip į pagrindinį ateities energijos šaltinį. Žalioji energija nestovi vietoje, atsiranda naujos, efektyvesnės gamtos išteklių panaudojimo technologijos. Iki galimybių ribos kalbant būtent apie saulės energiją dar yra toloka. Matomosios saulės šviesos pavertimas energija nėra sudėtingas, tačiau rinkai didelį dinamiškumą suteikia bandymas kuo efektyviau išnaudoti infraraudonuosius spindulius“, – teigia R. Kairys.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.

Malkų laikymo ypatybės bei būdai (5)

Efektyviam kūrenimui užtikrinti yra būtinas tinkamas malkų laikymas. Kad kūrenimui naudojamos malkos būtų visada po ranka, svarbu joms parinkti patogią, sausą ir vėdinamą laikymo vietą. Pristatome keletą praktiškų malkų laikymo patarimų.

Kūrenimas akmens anglimi: ką reikia žinoti (2)

Alternatyvių kuro rūšių, iš kurių gali rinktis individualių namų savininkai, šiandien yra itin daug. Akmens anglis – puikiai pažįstama kuro rūšis, kurios populiarumas rinkoje, dėl pačios medžiagos pliusų bei minusų, yra gan nestabilus. Taigi šioje publikacijoje plačiau aptarsime akmens anglies privalumus bei trūkumus.

Kietojo kuro, granuliniai ar dujiniai katilai: kaip išsirinkti? (4)

Jau seniai praėjo laikai, kai individualų namą buvo galima šildyti vien tik malkomis kūrenama krosnimi. Šiandien galima rinktis iš daugybės modernių šildymo šaltinių. Kieto kuro katilai, granuliniai katilai, dujų katilai – kelios populiarios šildymo priemonės, kurias plačiau aptarsime šioje publikacijoje.

Kaip saugiai naudoti dujas buityje

Nemalonu, jei dujinio šildymo katilas sugenda tada, kai jis labiausiai reikalingas – per šalčius, todėl elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria jau dabar tinkamai pasirūpinti dujiniu katilu ir paruošti šildymo sistemą žiemai. Šiuolaikinėms dujinio šildymo sistemoms specialių žinių nereikia, pakanka atlikti kelis paprastus žingsnius.

Kokias malkas geriausia rinktis? (1)

Malkos nuo senų laikų iki pat dabar yra populiari individualių namų šildymui skirta kuro rūšis. Malkų būna įvairių: ąžuolo, beržo, uosio, klevo, liepos, pušies, eglės ir t.t.. Tačiau kokias malkas rinktis geriausia?

Kaip tinkamai pasiruošti kūrenimo sezonui

Krosnis, prieš intensyvų kūrenimą būtina gerai sutvarkyti bei išvalyti dūmtraukius. Gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai krosnys yra perkaitinamos, kaminų ar židinių sienelėse atsiranda plyšių, pro kuriuos gali prasiveržti ugnis, taip pat kai prakurams naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Tačiau tai ne viskas... į kūrenimo sezono pradžios atmintinę būtina įtraukti ir kitas paprastas, bet svarbias taisykles.

Šildymas: ką rinktis – granules ar malkas? (1)

Egzistuoja daugybė skirtingų namų šildymo būdų: elektra, dujos, anglis, malkos, granulės. Malkos visada buvo viena populiariausių individualiems namams šildyti naudojamų kuro rūšių, tačiau šiandien galima pastebėti išaugusį žmonių susidomėjimą jų alternatyva – granulėmis. Tad kuo skiriasi pastarosios kuro rūšys?

Namų apšiltinimo sezonas: ką verta žintoti apie polistireninį putplastį (26)

Kasmet kylant diskusijoms dėl PVM lengvatos šildymui taikymo vis daugiau Lietuvos gyventojų supranta, kad mažesnėmis šildymo sąskaitomis turi rūpintis ir patys. Vasarą intensyviai vyksta daugiabučių renovavimo darbai, tinkamų sprendimų šilumos energijai taupyti ieško ir žmonės, kurie statosi ar atsinaujina individualius namus.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis apšiltinimo medžiagas? (3)

Atėjo pavasaris ir prasidėjo statybų sezonas. Augant reikalavimams dėl pastatų energinio naudingumo, vis aktualesnis tampa apšiltinimo medžiagų pasirinkimas. Šiuo metu įvairūs gamintojais siūlo skirtingų rūšių apšiltinimo medžiagas, todėl kyla klausimas – į ką atkreipti dėmesį, renkantis statinio „kailinius“.