Statinio konservavimas – jei nepadarėte to, ką planavote

Konservavimas yra statinio paruošimas, kai dėl tam tikrų priežasčių statybų neįmanoma tęsti. Šis procesas skirtas apsaugoti statinį nuo drėgmės bei vagysčių. Tiesa, tai dažniausiai nėra pirminis pasirinkimas, o greičiau planas B – statybos ekspertai rekomenduoja šios procedūros vengti. Vis dėlto, jei tokia situacija nutiko jums, kalbinti specialistai pateikia keletą patarimų ir pastebėjimų.
Statinio konservavimas – jei nepadarėte to, ką planavote
© Shutterstock nuotr.

Kuo tai nenaudinga. Pasak statybomis bei NT konsultacijomis užsiimančios įmonės „Statybų studijų centras“ vadovo Lino Mikailos, palikus nebaigtą statybą susiduriama su trimis neigiamais aspektais:

- moraliniu nepasitenkinimu, kad į sklypą, projektavimą ir nebaigtą statinį investuoti didžiuliai laiko ir piniginiai resursai, bet daiktu negalima pasinaudoti pagal paskirtį.

- patiriamais piniginiais nuostoliais dėl nebaigto pastato konservavimo, apsaugos, mokėjimų už banko paskolą ir panašiai.

- pastato ilgaamžiškumo mažėjimo, ateityje galimai didėjančių kaštų eksploatacijai ir remontui.

„Nebaigtą statyti pastatą galima prilyginti pavyzdžiui iš gyvenimo, kai vyras, turėdamas gražų planą ateityje “susirinkti” trūkstamas detales, nusiperka nevažiuojantį svajonių automobilį. Deja, pinigų niekaip neišeina sukaupti, nuomojamą garažą užimantis detalių “rinkinys” jau pradeda rūdyti, o kartą vagys jau buvo įsilaužę ir pavogė “lietus” ratlankius, kuriais buvo taip didžiuotasi ir rodyta nevienam draugui. Tie patys draugai bėgant laikui juokaudami jau pradeda šaipytis, o žmona pradeda reikalauti parduoti “tą metalo laužą”, nes ji pati norėtų laikyti savo automobilį garaže, o ne lauke. Taip, rodos, graži svajonė pavirsta į nerimo ir nuostolių lydimą rezultatą“, - vaizdžiai lygina pašnekovas.

Statybų įmonės „ABM statyba“ vadovas Aurelijus Bambalas mano, kad atsižvelgus į šiais laikais prieinamus sprendimus ir žinias, galima išvengti tiek konservavimo dėl lėšų trūkumo, tiek dėl šaltojo sezono poveikio: „Šiais laikais namą galima pastatyti per tris mėnesius. Įsirenginėti galima ir žiemą, naudojant priedus betonui – galima dirbti ir prie minus 10, ir nieko aš tame nieko blogo nematau. Žinoma, blogas finansų suplanavimas yra didelė problema ir jei jau įlindai į tokią bėdą, reikia pasistengti saugią namo konservavimo ribą pasiekti efektyviai, bet kuo mažesnėmis sąnaudomis. Tačiau pats konservavimas šiais laikais yra keistas dalykas ir jo rinktis neverta, tai yra papildomos sąnaudos“, - teigia pašnekovas.

Pagal Statybos techninį reglamentą, konservuojant reikia užtikrinti apsaugas nuo ardančių klimato, gruntinio vandens, grunto nuošliaužų, laikinų koncentruotų krūvių ir kito poveikio, nestatant ir neįrengiant naujų konstrukcijų. Taip pat reikėtų apsaugoti statybvietę nuo nelaimingų atsitikimų rizikos, galimo gaisro ir taršos. Individualių statinių savininkams aktualiausia yra pačių konstrukcijų ir turto apsauga.

Svarbiausias konservavimo uždavinys yra sukurti pakankamai sandarią „dėžutę“, į kurią nepatektų drėgmė ir nepūstų vėjas. Kita vertus, konservuoti įmanoma po įvairių statybos etapų. L. Mikaila išskiria keturis - įrengus pamatus, sumontavus konstrukcinę dalį iki stogo, sumontavus stogą bei pabaigus fasadą.

I Sumontavus pamatus. Nors pamatai ir kainuoja nemažai, tačiau daugelis statančiųjų paprastai pasistūmėja kur kas daugiau. Priežastis konservuoti pamatus paprastai būna viena ir ta pati – šalti orai. „Jei nusprendėte palikti pamatus “peržiemoti”, rekomenduojama pamato uždengimui iš viršaus naudoti OSB plokštes, jas iš viršaus prispaudžiant. Taip pat nerekomenduojama paliktų pamatų iš vidaus apšiltinti polistirenu ir užpilti smėliu, nes šaltuoju metu drėgmė geriasi į smėlį, o iš jo – į polistireno plokštes, šios ima trupėti, tad pavasarį gali tekti keisti jas naujomis. Užpylus smėliu be apšiltinimo iš vidaus, pavasarį turėsite papildomas sąnaudas, nes reikės atkasti pamatus visu perimetru, kad būtų galima sumontuoti vertikalų vidinį pamato apšiltinimą“, - pataria L. Mikaila.

II Sumontavus konstrukcinę dalį iki stogo. Tokiu atveju labiausiai reikia rūpintis mūrui naudojamomis medžiagomis. „Būtina tomis pačiomis OSB plokštėmis apdengti viršutinę mūro eilę, ypač tai aktualu kiaurymėtiems blokeliams, plytoms, nes į jų vidų patekęs vanduo sušals, besiplėsdamas ledas gali suardyti blokelio struktūrą. Gelžbetonines perdengimo plokštes jau iš gamintojo reikėtų pirkti su apačioje specialiai padarytomis skylutėmis, kad turėtų kur ištekėti vanduo ir plokščių kiaurymėse susidaręs ledas jų nesuardytų. Jei nupirkote plokštes be skylučių, jas reikia padaryti patiems. Bet kokiu atveju, pastato palikimas tokioje būklėje ilgą laikotarpį, yra pats blogiausias variantas, nes krituliai veikia ir sienų šoninius paviršius ir perdengimus. Tai bet kokiu atveju atsilieps pastato konstrukcijų ilgaamžiškumui, bet tiesą pasakius, mūrinėms sienoms poveikis gali būti toks nežymus, kad per savo gyvenimą tiesiogiai jūs nepajausite jokių neigiamų pasekmių, skirtingai nuo perdengimo plokštėse esančios armatūros: ji veikiama drėgmės, pradės koroduoti ir praras savo projektinį stiprį“, - pastebi pašnekovas.

Dėl tos pačios priežasties L. Mikaila ragina atsakingai atsakingai žiūrėti į medžiagų pasirinkimą – jei yra tikimybė, kad pastatas ilgą laiką turės stovėti be fasado apdailos ir apšiltinimo, kategoriškai draudžiama mūryti sienas iš akyto betono blokelių. Jie stipriai “sugeria” vandenį, o susidaręs ledas ardo jų struktūrą ir neigiamai veikia ilgaamžiškumą.

III Sumontavus stogą. Šiuo etapu jau priartėjate prie daugiau mažiau saugios nuo kritulių „dėžutės“. Tiesa, prieš tai reikėtų įstatyti langus bei išorines duris. „Jei šiems elementams neužtenka pinigų, reikėtų kalti medžio karkasus su specialia, stipriam vėjui atsparia apsaugine plėvele, kad nesuplyštų. Tačiau šis darbas ir medžiagos sudarys papildomus nemažus kaštus, todėl būtų racionalu iškarto investuoti į langus, duris ir garažo vartus. Iš kitos pusės, jei sumontuosite šiuos gaminius, didelė tikimybė, kas vieną dieną galite jų nerasti, todėl juos sumontavus, reiktų pasirūpinti signalizacija, kas vėlgi sukuria papildomus kaštus“, - pastebi L. Mikaila.

A. Bambalas siūlo tokiu atveju langus apkalti OSB plokštėmis. „Tai geras variantas. Jos atlaiko vandenį, vėją ir yra atsparesnės vandalizmui nei plėvelė, jų nereikia įtempinėti, beveik nekeičia savo fizikinių savybių, tai pigi ir greitai pritvirtinama medžiaga. Ne visi supranta, kad dedant plėvelę ją reikia įtempti ir stabilizuoti, o 100 mikronų plėvelė visiškai neatlaiko vėjo gūsių. Plėvelė prie didelio šalčio tampa netampri. Vis dėlto, absoliučiai geriausias variantas yra jau sudėti langai, nes plastikiniams langams negali nieko atsitikti“, - pataria pašnekovas.

IV Apšiltinus ir apdailinus fasadą. L. Mikailos teigimu, toks namo stovis – yra pats idealiausias variantas, kada galima palikti neužbaigtą pastatą. „Atkreipčiau dėmesį, kad daugelis apšiltina fasadą, sumontuoja armuojantį sluoksnį, o dangą, pavyzdžiui, dekoratyvinį tinką, nusprendžia montuoti “kažkada vėliau”. Tai yra blogas sprendimas, nes armavimo sluoksnis yra cementiniu pagrindu, į jį skverbiasi krituliai, kurie žiemą pavirtę ledu ardo struktūrą, skverbiasi į apšiltinimo medžiagas. Po kurio laiko sumontavus dekoratyvinį tinką, po juo esantis armavimo sluoksnis gali pradėti trupėti, sluoksniuotis, kartu pradės byrėti ir dekoratyvinis tinkas. Yra specialus gruntas, skirtas armuojamam sluoksniui apsaugoti žiemos laikotarpiu, bet prieš kitą žiemą vėl reikėtų gruntuoti, kas sudaro nemažus papildomus kaštus, nes reikia investuoti į pastolius, gruntą, darbo jėgą“, - pataria jis.

Pašnekovas pažymi ir dar vieną priežastį pasistengti pastatyti namą bent iki šio etapo – net ir nebaigtas namas su fasado apdaila yra daug patrauklesnis galimam pirkėjui nei namas be „prekinės išvaizdos“.

Mitai

Pamatai. L. Mikaila pažymi, kad vienas dažnesnių su konservavimu susijusių mitų yra pamatų „nusistovėjimas“ - manoma, kad juos reikia palikti per žiemą. Jo teigimu, tam nėra jokio pagrindo, o ir patys žmonės to paaiškinti negali. „Pamatams “susėsti” reikia apie penkerių metų ir tai vyksta tik tada, kai atsiranda sienų, perdangų, stogo, kitų konstrukcijų elementų apkrova. Bet kokiu atveju, per šį penkerių metų laikotarpį, ar paliksime pamatus peržiemoti, ar statysite be pertraukos, išvengti trūkių sienose yra praktiškai neįmanoma, jie net nelaikomi statybos broku. Jiems pataisyti reikia nedaug sąnaudų, todėl neverta gaišti laiko – geriausia iš karto įrengti mūrą ir kitas kitas konstrukcijas“, - teigia jis.

Žiema. Kitas dažnas mitas yra tai, kad stambesni statybos darbai individualiose statybvietėse žiemą sustoja. Žinoma, patogiausia darbus vykdyti šiltuoju metų laiku – tada ir darbininkai jaučiasi komfortabiliau, ir pati diena yra ilgesnė, tačiau visi darbai įmanomi ir žiemos metu. Tiek betonavimui, tiek mūrijimui galima panaudoti specialius priedus, o stogo konstrukcijų ir dangos montavimui šaltis neturi absoliučiai jokios įtakos, todėl statybos gali vykti bet kuriuo laiku.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada galima įstiklinti daugiabučio balkoną?

Balkonas – pastato dalis, atvira išsikišusi aikštelė išorinėje pastato sienoje su aptvaru žmonių saugai užtikrinti ir turinti duris į vidaus patalpas. Balkonas gali būti uždaras, iš lauko pusės įstiklintas naudojant lengvas šaltas konstrukcijas.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.