Klausia skaitytojas: juoduoja rąstinės sienos, ką daryti?

 (13)
Neseniai sulaukėme skaitytojos klausimo: „Žiemos metu buvo pastatytas rąstinis namas, langai ir durys sudėti tik pavasarį. Nuo drėgmės rąstas daug kur pajuodavo. Darbininkas, kuris statė šias rąstines sienas, sako, kad čia nieko baisaus, nes vis tiek prieš dažant reikės nuskusti. Negi visi, kas statosi rąstinius namus turi tą daryti? Gal mus apgavo ir rąstai nebuvo reikiamai apdoroti? Vasarą, rąstams pradžiūvus, planavom impregnuoti ir dažyti. Ar tikrai reikia dabar skusti sienas iš abiejų pusių, kad nebūtų pelėsio?“.
Klausia skaitytojas: juoduoja rąstinės sienos, ką daryti?
© Shutterstock nuotr.

Kas nutiko?

Greičiausiai, teigia kalbinti pašnekovai, rąstai pastate yra pažeisti puvėsio ar grybelio. Giedrius Vidrinskas, UAB „Mediniai namai“ vadovas teigia, kad pagrindinis tokios situacijos kaltininkas yra drėgmė. „Iš skaitytojos pasakojimo susidariau įspūdį, kad namo statybai buvo naudojami šlapi ar nepakankamai išdžiūvę rąstai. Kitas variantas - jie labai sušlapo statybos metu. Sudėjus langus, padėtis dar labiau pablogėjo, nes rąstai negalėjo džiūti. Visa pagrindinė problema - drėgmė. Dažai ir impregnantai gali pristabdyti pelėsį, bet ne panaikinti jo priežastį“, - galimą priežastį nurodo jis.

Jis taip pat pažymi, kad problemos šaknis gali būti noras sutaupyti, nes pigesnė statyba neretai reiškia nesibaigiančias problemas. Vienas svarbiausių žingsnių tokių namų įrengime yra susirasti patikimus, savo darbą išmanančius rangovus.

Kalbintas Medinių namų gamintojų asociacijos prezidentas Tomas Braškys taip pat teigė, kad kokybiškai pastatytame rąstiniame name tokių problemų, kokios įvardintos skaitytojos klausime, būti neturėtų.

Klausia skaitytojas: juoduoja rąstinės sienos, ką daryti?
© Shutterstock nuotr.

Kaip apsaugoti medieną?

Norėdami, kad medienos nepultų įvairūs grybeliai, ją reikia apsaugoti impregnuojant, o vėliau nudažant dažais. Pirmas žingsnis būtų medieną padengti antiseptiku. Neantiseptikuotoje medienoje laikui bėgant atsiranda plyšių, į kuriuos gali patekti ir kuriuose gali veistis grybų sporos. Medienoje gausu maistinių medžiagų grybams, o ypatingai geros sąlygos jų sporoms vystytis susidaro kai yra daug drėgmės (virš 25 %) ir teigiama temperatūra (iki 35 laipsnių) šilumos, teigia medienos apsaugos priemones gaminančios įmonės „Retrorega“ atstovė Lina Zelenienė. „Mediena pelėsiniais ir ardančiais grybais, užsikrečia ir pradeda pelyti nuo išorės, nesiimant priemonių grybų sporos išauga į hifus, kurie skverbiasi gilyn į medieną. Tuomet keičiasi medienos spalva – iš pradžių būna šviesiai rusva, vėliau ji tamsėja, juoduoja. Blogėja ir jos mechaninės savybės, didėja plyšiai, mediena pradeda skaidytis, pūti. Beveik visuomet pūvančios medienos paviršiuje atsiranda grybiena ar grybų vaisiakūniai“, - procesą nupasakoja pašnekovė.

Vis dėlto, jeigu imsitės tam tikrų priemonių, medieną galite apsaugoti. Visu pirma, medieną gerai išdžiovinkite tinkamai vėdindami patalpas. Išsiaiškinkite ir panaikinkite galimas drėgmės atsiradimo priežastys. „Jų gali būti keletas - susijusios su hidroizoliacija, stogo, langų sandarumu, vandens nutekėjimo-surinkimo sistema, lietvamzdžiais. Kai drėgmė medienoje nesikaups ir į ją nesigers, bus tinkamas vėdinimas mediena išdžius. Tuomet būtinai impregnuokite ją antiseptiku. Žinoma, tą reikėtų padaryti su nauja, šviežiai išpjauta mediena“, - pasakoja L. Zelenienė.

Jei mediena šiaip patamsėjusi, L. Zelenienė pataria ją nušlifuoti ar nuskusti iki švarios ir sveikos medienos, tuomet impregnuoti medienos antiseptiku. Jei jau paveikta pelėsio ar grybų, geriausia tokią medieną nuplauti medienos balikliu, palaukti, kol ji išdžius ir tada impregnuoti medienos antiseptiku. Impregnuotą antiseptiku medieną vėl gi svarbu gerai išdžiovinti prieš dažymą.

Dažyti patariama dažais, turinčiais atspalvį, kurie apsaugo nuo ultra violetinių spindulių. „Mano įsitikinimu, vien medžio impregnanto nepakanka ilgalaikei apsaugai. Po impregnavimo paviršių reikia nudažyti. Populiariausia rinktis medienos dažyves, kurios suteikia medienai spalvą ir apsaugo nuo saulės, lietaus, sniego. Dažyvės gali būti skaidrios ir pilnai dengiančios. Mėgstantiems natūralias medžiagas patarčiau medieną dažyti aliejumi. Šis produktas dažniausiai gaminamas iš linų sėmenų, puikiai apsaugo medieną, yra ekologiškas. Išorines sienas rekomenduočiau kas penkis metus, kruopščiai tam paruošus medieną. Geriausia, kad tai atliktų specialistai“, - pataria G. Vidrinskas.

Tiesa, jei pastebite, kad atsiranda problematiškų vietų, pavyzdžiui pietinėje pusėje saulė dažus nudegina greičiausiai, nedelskite ir perdažykite anksčiau.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada galima įstiklinti daugiabučio balkoną?

Balkonas – pastato dalis, atvira išsikišusi aikštelė išorinėje pastato sienoje su aptvaru žmonių saugai užtikrinti ir turinti duris į vidaus patalpas. Balkonas gali būti uždaras, iš lauko pusės įstiklintas naudojant lengvas šaltas konstrukcijas.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.