Klausia skaitytojas: ar mano namas spės „sutilpti“ į B energinę klasę?

 (3)
Sulaukėme skaitytojo klausimo: Galbūt galėtumėte detalizuoti apie kitais metais laukiančius ir griežtėsiančius reikalavimus? Ar gerai suprantu, kad jeigu iki 2016 metų pradžios gausiu leidimą statyti – namui bus taikomi B energetinės klasės reikalavimai? Ar vėliau ateityje remontuojant pastatą gali prireikti teisiškai kelti namo energetinį efektyvumą?
<span style="color: #ff7f00;">Klausia skaitytojas:</span> ar mano namas spės „sutilpti“ į B energinę klasę?
© Shutterstock nuotr.

Į klausimą atsakė Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vyr. specialistas Tomas Baranauskas.

Lietuvoje, minimalūs energinio naudingumo reikalavimai nustatomi naujai statomiems arba kapitaliai renovuojamiems pastatams pagal klases nuo G iki A++.

Nuo po 2021 m. naujai statomų pastatų energetinė klasė turės būti ne žemesnė kaip A++. Pagal Lietuvoje priimtą klasifikaciją, A++ klasę atitinka toks pastatas – tai energijos beveik nevartojantis statinys, kurio energinis naudingumas, yra labai aukštas, o reikalingos energijos, kuri beveik lygi nuliui arba kurios suvartojama labai mažai, didžiąją dalį turėtų sudaryti atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją.

Siekiant palengvinti statybos ir projektavimo išlaidų prognozavimą, teisės aktuose jau 2012 metais numatytas energinio naudingumo reikalavimų griežtinimas ir pereinamumas pagal datas:

Konkrečios datos aktualumas skaičiuojamas pagal tai, ar leidimas statyti naują statinį ar rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas, o tuo atveju, kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi,– statybos darbai pradėti iki šios datos.

- iki 2014 m. naujai statomų pastatų energinio naudingumo klasė turėjo būti ne žemesnė kaip C.
- Naujai statomų pastatų po 2014 m. sausio 1 d., - ne žemesnė kaip B;
- Naujai statomų pastatų po 2016 m. sausio 1 d., - ne žemesnė kaip A (optimalus sąnaudų atžvilgiu lygis);
- Naujai statomų pastatų po 2018 m. sausio 1 d., - ne žemesnė kaip A+;
- Naujai statomų pastatų po 2021 m. sausio 1 d., - ne žemesnė kaip A++;

Atitinkamai modernizuojamų pastatų iki 2014 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turėjo būti ne žemesnė kaip D, o po 2014 m. sausio 1 d. ne žemesnė kaip C (optimalus sąnaudų atžvilgiu lygis). Pagal direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji, o po 2020 m. gruodžio 31 d. visi statomi nauji pastatai turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai.

Egzistuoja ir statinių, kuriems šie reikalavimai netaikomi:

1) pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu laikantis reikalavimų nepageidautinai pakistų charakteringos jų savybės ar išvaizda;
2) maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;
3) laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2 metus;
4) nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams;
5) atskirai stovintiems pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;
6) poilsio paskirties, sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;
7) nešildomiems pastatams.

Primename, kad pastatų energinį naudingumą Lietuvą įpareigoja ir Europos Sąjungos teisės aktai. Visos valstybės privalo nusistatyti minimalius energinio naudingumo reikalavimus naujiems ir esamiems (modernizuojamiems) pastatams ir jie turi būti nustatyti atsižvelgiant į sąnaudų atžvilgiu optimalius lygius. Nustatant pastatų energinio naudingumo normas Lietuvoje, 2012 metais atlikta studija, apskaičiuota virš 1800 galimų variantų atsižvelgiant į skirtingą pastatų konfigūraciją, paskirtį, inžinerinių sistemų tipą ir skirtingą energijos kainų kitimo scenarijų, Lietuvos klimato sąlygas.

Remiantis studijos rezultatais ir iš esmės įvertinus projektavimo ir statybos įmonių pasirengimą pereiti prie energiškai efektyvesnių pastatų projektavimo ir statybos, nustatyti reikalavimai nacionaliniuose teisės aktuose. Nacionalinių teisės aktų projektai buvo derinti su pagrindinėmis statybos srities asociacijomis.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.