Ką rinktis – butą mieste ar namą užmiestyje?

 (40)
Nepaneigsi – nuosavas gyvenamasis namas daugelio lietuvių svajonė. Visi kaip susitarę vardija tokio gyvenimo privalumus: nuosavas kiemas, daug erdvės, nepriklausomybė nuo kaimynų, galima turėti savo daržą, auginti gėles, garsiai klausyti muzikos ir pan. Ar pagrįstos tokios žmonių svajonės?
Ką rinktis – butą mieste ar namą užmiestyje?
© Fotolia nuotr.

Ar tai nėra tik iliuzija žmogaus, gyvenančio mažame senos statybos bute ir trokštančio bet kokia kaina iš jo ištrūkti? Ar tikrai gyvenimas bute kokybės prasme neprilygsta gyvenimui nuosavame name? Kokie (ne)tikėti pokyčiai laukia žmonių, persikėlusių iš buto mieste į gyvenamąjį namą užmiestyje?

Paskutiniais registrų centro duomenimis, žemės sklypų ir gyvenamųjų namų pardavimai beveik dvigubai lenkia butų pardavimus. Pastebėtina, kad nekilnojamojo turto rinkoje, kurioje kur kas dažniau įsigyjami žemės sklypai, gyvenamųjų namų pardavimai sudaro tik nežymią dalį. Tai rodo, kad lietuviai yra labiau linkę patys statytis namus užuot pirkę ir prisitaikę jau gatavą gyvenamąjį būstą. Tai vienas iš vyraujančių stereotipų. Apskritai, visuomenėje gaji nuomonė, užsilikusi, matyt, dar nuo senesnių laikų, kad nuosavas būstas – butas ar namas – yra kiekvieno žmogaus siekiamybė. Vakarų šalyse situacija kiek kitokia – įsigyti nuosavą būstą gali tik pasiturintys asmenys, dėl šios priežasties itin klesti būstų nuomos rinka, kuri mūsų krašte gyvuoja tik didžiuosiuose miestuose ir beveik tik studentų dėka. Šeima, besinuomojanti butą, jaučia didelį visuomenės spaudimą ir pasitaikius bent menkiausiai galimybei puola ieškotis nuosavų namų.

Grįžtant prie pirminės diskusijos, galima teigti, kad įsigyti žemės sklypą užmiestyje ir pasistatyti jame gyvenamąjį namą arba nusipirkti butą miesto centre kainuoja labai panašiai, bet ties šia pradine investicija praktiškai visi panašumai ir baigiasi. Daugeliui, be abejo, būsto įsigijimo kaina yra svertinis kriterijus, todėl žmonės, visą gyvenimą svajoję apie nuosavą gyvenamąjį namą su sodu, kiemu, daržu, per daug nedvejodami pasirenka pastarąjį variantą. Tačiau reikėtų atsižvelgti ir įvertinti visai kitus veiksnius, kurie lems jūsų gyvenimo kokybę įsigytame būste: ar žmogus turi šeimą, vaikų, kiek jiems metų, kiek turi sukaupęs kapitalo, koks jo gyvenimo būdas, kokie pomėgiai ir pan.

Gyvenimo nuosavame name privalumai – erdvė, gamta, privatumas, turi ir savo kainą: tiek tiesioginę – namo išlaikymas yra kur kas brangesnis nei buto, tiek ir laiko atžvilgiu, mat, norėdami palaikyti tvarką viduje ir lauke, turėsite skirti nemažai laiko. Svarbu nepamiršti, kad namas reikalauja žymiai daugiau jūsų dėmesio negu butas, todėl, jei daug laiko praleidžiate darbe, jei esate užimtas žmogus, gyvenate aktyvų socialinį gyvenimą, pamąstykite, ar galėsite sau leisti ir ar tikrai norėsite skirti dalį savo brangaus laiko namų priežiūrai ir tvarkymui. O tvarkymo tikrai bus, vien jau todėl, kad namo plotas yra kur kas didesnis už buto, be to, čia vyksta dažnesnis judėjimas iš lauko į vidų, todėl ir purvo prisineša daugiau.

Namų priežiūra neapsiriboja vien tik vidaus patalpų tvarkymu, nes gyvenamasis namas turi ir nuosavą aplinką. Jeigu jūsų sklypas didesnis nei 6 arai, laiko jo priežiūrai reikės skirti tikrai ne mažai. Net ir apsodintas žalia veja, sklypas reikalaus jūsų dėmesio – jei norite, kad namų aplinka atrodytų tvarkinga, žoliapjovę į rankas teks paimti beveik kiekvieną savaitę, vadinasi visi vasaros savaitgaliai jau suplanuoti. O kur dar gėlynų, daržų sodinimas, laistymas, ravėjimas.

Dažnas mini problematišką automobilių parkavimą miesto daugiabučių kiemuose, argumentuodamas, kad turint nuosavą namą, problema išsisprendžia. Kita vertus, jeigu gyvenant mieste, kur išvystyta infrastruktūra, automobilis yra tik patogumo prekė, gyvenant užmiestyje, kur prastas viešasis susisiekimas, automobilis jau tampa būtinybe. Savaime suprantama, kad, tokiu atveju, padidėja ir jo išlaikymo sąnaudos, kurios yra gerokai brangesnės nei viešojo transporto paslaugos. Dažnai tėvai, turintys mažų vaikų, apakinti ir sužavėti galimybės juos auginti arčiau gamtos, neįvertina to, kad kasdien dirbs vairuotojais, vežiodami savo mažąsias atžalas į mokyklą, darželį ar būrelius. Vertinant tiek socialiniu, tiek susisiekimo aspektu jaunoms šeimoms yra patogiau gyventi mieste. Aktyviai dalyvaujantiems miesto socialiniame ir kultūriniame gyvenime, namas užmiestyje taip pat gali sudaryti nepatogumų.

Iš kitos pusės, pripažinkime, kad gyvendami mieste , ypač žiemos metu, dažnas pagalvojame, kaip nuostabu būtų turėti garažą ir kas rytą nepriklausomai nuo oro sąlygų įsėsti į sausą ir šiltą automobilį. Bet ar kada susimąstėte, kad atsikėlus ryte prieš darbą dar reikėtų nusikasti kiemą, nes tiesiog per sniego pusnis neišvažiuotumėte iš garažo. O jei vietinis keliukas nuo jūsų namo iki pagrindinio kelio užverstas sniegu, atsidūrę tokioje nepageidautinoje situacijoje, galite pasijusti atkirsti nuo civilizacijos. Žinoma, galima įsirengti šildomą kiemą, kad nereikėtų žvarbiais rytais mojuoti kastuvu, taip pat įsigyti namą prabangiame kvartale, kur visa kelių infrastruktūra bus prižiūrima atitinkamų tarnybų, kur šalimais veiks prekybos centras ir pan., bet visai tai papildomos investicijos, kurias sau leisti gali toli gražu ne kiekvienas naujakurys.

Kalbant apie butą mieste, iš kurio visi bėga, tai neprivalo būti būstas sename daugiabutyje, kur per neizoliuotas perdangas ar rozetes galima girdėti kaimynų rietenas. Erdvus ir modernus butas, esant galimybei, arčiau miesto centro gyvenimo kokybe nenusileidžia būstui individualiame name, o ne retai jį ir pranoksta. Dėl išvystytos miesto infrastruktūros – mokyklų, darželių, gydymo įstaigų, kultūros ir pramogų vietų, patogaus susisiekimo, gyvenamasis namas užmiestyje niekada negalės konkuruoti su individualiu būstu mieste. Be to, prisiminus nekilnojamojo turto rinkos duomenis, šiais laikais butas yra kur kas geresnė investicija, nes jį parduoti yra žymiai lengviau negu jau pastatytą gyvenamąjį namą.

Panagrinėję išsamiau buto ir namo privalumus, aiškiai matome, kad tam tikrais aspektais ir esant tam tikriems poreikiams (jaunoms šeimoms su mažamečiais vaikais, socialiai aktyviems žmonėms, neturintiems pakankamai pajamų ar be galo užimtiems asmenims) individualus namas užmiestyje nėra pats geriausias sprendimas. Be abejo, viskas priklauso ir nuo šeimos gyvenimo būdo, darbo pobūdžio, todėl vienareikšmiškai teigti būtų neteisinga, tiesiog prieš bandant įgyvendinti savo svajonę reikėtų labai nuodugniai apmąstyti ir įvertinti kiekvieną iš paminėtų kriterijų, kad paskui netektų nusivilti savo sprendimu ir įdėjus visas savo santaupas, darbą ir sugaištą laiką, nereikėtų pripažinti, kad gyvenimas užmiestyje – ne man, bent jau kol kas.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Skandinaviškus ar vokiškus – kokius namus reikėtų statyti lietuviams?

Išsirinkti gerą produktą dažniausiai niekam nekyla keblumų, jei žinoma, kokioje šalyje jis pagamintas, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse ar Vokietijoje pagaminti produktai tarsi automatiškai pirkėjui sufleruoja apie kokybę, profesionalumą, patikimumą. Statybų rinkos specialistai pastebi, kad panašų principą lietuviai pradėjo taikyti ir rinkdamiesi namus – vis dažniau atsižvelgiama į skandinavų sugebėjimą statyti praktiškus, minimalistinius, o vokiečių – taupius ir energetiškai efektyvius namus.

VIDEO: kaip veikia vaizdo stebėjimo kameros ir apsaugos sistemos

Šiuolaikinės patalpų ir teritorijos apsaugos sistemos leidžia matyti kas darosi namuose netgi tada, kai jūs esate kitame pasaulio krašte. Savo patalpas ar teritoriją galite stebėti kompiuterio ar išmaniojo telefono ekrane.

Kaip paruošti butą nuomai ar pardavimui? (3)

Nekilnojamo turto ekspertai pastebi, kad prieš nuomodami ar parduodami butą daugelis žmonių neskuba pašalinti būsto trūkumų, nekuria jo jaukumo ir neperka naujų baldų. Toks požiūris gali pakišti koją greitai surasti naujus šeimininkus ar nuomotojus jūsų būstui.

Svarbiausi akcentai, ką vertėtų žinoti apie statinių registravimą

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. buvo nustatytas vienerių metų terminas iki šios datos baigtiems statyti ar pradėtiems, bet ilgiau kaip 3 metus nebaigtiems ir neįregistruotiems statiniams įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (NTR). Po 2015 m. lapkričio 1 d. baigus statinio statybos darbus ir atlikus statybos užbaigimo procedūras, privaloma ne vėliau kaip per 3 mėnesius statinį ir daiktines teises į jį įregistruoti NTR.

5 klausimai, kuriuos reikėtų užduoti namą prižiūrinčiai įmonei (4)

Daugiabutyje dingo šiltas vanduo, laiptinėje perdegė lemputė, prakiuro stogas ir pradėjo tekėti vanduo, o vaikų žaidimo aikštelėje sulūžo supynės. Tai tik kelios iš daugelio problemų, kurias privalo spręsti namą administruojanti įmonė. Vis tik naujakuriams neretai trūksta detalesnės informacijos apie namų priežiūros įmonių veiklą.

Į Lietuvos statybų rinką veržiasi pasyvūs namai (17)

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, individualių namų statybos apimtys Lietuvoje auga nesustodamos – 2016 m. pirmą ketvirtį jie sudarė net 97,6 proc. visų išduotų statybų leidimų, o lyginant su 2015 m. tuo pačiu laikotarpiu, 7,2 proc. augo bendras išduotų naujų pastatų statybą leidžiančių dokumentų skaičius. Nuo šių metų lapkričio 1 d. įsigalioja naujas statybų reglamentas, nurodantis, kad visi naujai projektuojami namai privalės atitikti bent A energinio naudingumo klasę. Šiuo metu Lietuvoje jau sertifikuota daugiau nei 140 A ir aukštesnės energinio naudingumo klasės namų, gyventojai vis aktyviau domisi ir pasyvių namų statymo principais.

Ar reikia leidimo namui sodininkų bendrijoje statyti? (5)

Pagal įstatymus sodininkų bendrijų valdoma teritorija priskiriama žemės ūkio paskirties žemei ir skirta mėgėjiškai sodininkystei plėtoti. Tačiau šis tikslas jau senokai tapo antraeiliu arba apskritai jo nebesiekiama. Sodininkų bendrijų teritorijos, ypač greta didžiųjų miestų, virsta gyvenamaisiais rajonais su sezoniškumui nebūdingais gyventojų poreikiais. Statomi nuolat gyventi, o ne poilsiui skirti namai. Tik ar visad tai daroma teisėtai?

Ka reikia žinoti vienbučius verčiant daugiabučiais

Prieš keletą savaičių buvo patikslintas statybos techninis reglamentas „Statinio projektavimas“, kuris dar labiau suvaržys nesąžiningų verslininkų galimybes pastatytus didelio ploto vienbučius ar dvibučius gyvenamuosius namus faktiškai paversti daugiabučiais. Naujosios nuostatos leis konkrečios teritorijos žemės sklypų savininkams spręsti, ar tokie didelio ploto pastatai gali atsirasti toje teritorijoje.

Kuomet, rekonstruojant pastatus, reikia kaimynų sutikimo?

„Mūsų kaimynai prie 54 kv.m ploto namo – prie vienos namo sienos – stato ūkinį priestatą. Jo išmatavimai – 2,50 m x 9,15 metro. O prie kitos namo sienos yra jau senai pastatytas ir įformintas garažas, kurio išmatavimai – 3,45 m x 6,85 metro“, – laiške redakcijai rašo p. Aušra. Ji klausia, ar reikalingas kaimynų raštiškas sutikimas rekonstrukcijai.

Būstas ir toliau brangsta

Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 4,8% (2016 metų birželį metinis augimas sudarė 4,7%).

Kaip išmanūs sprendimai tobulina gyvenimą

Naujosios technologijos suteikia langams vis daugiau funkcijų, ypač suklusti verčia vis įvairesnės išmaniojo stiklo rūšių galimybės. Vieni langai patys tamsėja itin vaiskią dieną, kiti saugo šilumą, neišleisdami iš patalpos vidaus infraraudonųjų spindulių, treti gali gaminti elektros energiją, ketvirtiems ant paviršiaus arba briaunose įmontuojami dalinai šviesą praleidžiantys saulės energijos elementai. Pastaruoju metu stebina keičiantis spalvą ir kartu gaminantis elektrą stiklas. Ir tai dar ne riba...

Išmanieji namai: kokie mitai sklando apie juos (2)

Neseniai bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog Lietuvoje išmaniojo (ar protingo) namo sąvoką žino 88 proc. respondentų. Vis dėlto sulig pastatų automatikos populiarėjimu kuriasi ir nauji mitai. Iš jų gajausius ir labiausiai atitolinančius nuo protingo namo esmės sklaido automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro „Jung Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis.

Už kiek perkamas brangiausias būstas šalies didmiesčiuose? (4)

Pastaruosius kelis metus šalies sostinėje stebimas spartus brangesnės klasės butų pasiūlos augimas. Bendroje naujų butų pasiūloje pastebimai didėja vidutinės ir prestižinės klasės butų dalis. Pavyzdžiui, prieš tris metus iš 2013 metais Vilniuje pastatytų butų net 65% sudarė ekonominės klasės butai, o brangiausių prestižinės klasės butų dalis siekė tik 6% (apie 80 butų). Tačiau dabartinės tendencijos ir šių metų statistika jau kitokia. „Ober-Haus“ duomenimis, šiais metais sostinėje turėtų būti pastatyta virš 700 prestižinės klasės butų, kurių pardavimo kaina su daline apdaila viršija 2 000 Eur/m2 ir tokių butų dalis bendroje šių metų pasiūloje sudarys net 19%.

Nuosavo namo komfortas bute: 5 nepopuliarūs sprendimai (14)

Nors butai privačių namų savininkų kartais paniekinamai vadinami "dėžutėmis", sumanūs ir apsukrūs butų gyventojai sugeba įprastą gyvenimą juose pakelti į kitą lygį. Jie įsirengia sprendimus, kurie daugiau būdingi privatiems namams. Tačiau vien tik lėšų ir sumanumo čia nepakanka - būtina gerai sutarti su savo laiptinės ir namo kaimynais.

Kaip nepadaryti klaidos renkantis namo dydį? (20)

Nusprendus statytis gyvenamąjį ar poilsinį namą klausimų dažnam atsiranda daugiau nei atsakymų, ypač jei tai – pirmasis namas gyvenime. Vienas svarbiausių dalykų, kurį reikia nuspręsti – kokio dydžio namas yra reikalingas. Žinoma, visada norisi kuo didesnio ir erdvesnio, bet ar tai teisingas sprendimas net ir turint didelį žemės sklypą? Kaip apskaičiuoti ir nuspręsti, kokio ploto gyvenamąjį namą statytis, kad ateityje netektų gailėtis?