Ką rinktis – butą mieste ar namą užmiestyje?

 (40)
Nepaneigsi – nuosavas gyvenamasis namas daugelio lietuvių svajonė. Visi kaip susitarę vardija tokio gyvenimo privalumus: nuosavas kiemas, daug erdvės, nepriklausomybė nuo kaimynų, galima turėti savo daržą, auginti gėles, garsiai klausyti muzikos ir pan. Ar pagrįstos tokios žmonių svajonės?
Ką rinktis – butą mieste ar namą užmiestyje?
© Fotolia nuotr.

Ar tai nėra tik iliuzija žmogaus, gyvenančio mažame senos statybos bute ir trokštančio bet kokia kaina iš jo ištrūkti? Ar tikrai gyvenimas bute kokybės prasme neprilygsta gyvenimui nuosavame name? Kokie (ne)tikėti pokyčiai laukia žmonių, persikėlusių iš buto mieste į gyvenamąjį namą užmiestyje?

Paskutiniais registrų centro duomenimis, žemės sklypų ir gyvenamųjų namų pardavimai beveik dvigubai lenkia butų pardavimus. Pastebėtina, kad nekilnojamojo turto rinkoje, kurioje kur kas dažniau įsigyjami žemės sklypai, gyvenamųjų namų pardavimai sudaro tik nežymią dalį. Tai rodo, kad lietuviai yra labiau linkę patys statytis namus užuot pirkę ir prisitaikę jau gatavą gyvenamąjį būstą. Tai vienas iš vyraujančių stereotipų. Apskritai, visuomenėje gaji nuomonė, užsilikusi, matyt, dar nuo senesnių laikų, kad nuosavas būstas – butas ar namas – yra kiekvieno žmogaus siekiamybė. Vakarų šalyse situacija kiek kitokia – įsigyti nuosavą būstą gali tik pasiturintys asmenys, dėl šios priežasties itin klesti būstų nuomos rinka, kuri mūsų krašte gyvuoja tik didžiuosiuose miestuose ir beveik tik studentų dėka. Šeima, besinuomojanti butą, jaučia didelį visuomenės spaudimą ir pasitaikius bent menkiausiai galimybei puola ieškotis nuosavų namų.

Grįžtant prie pirminės diskusijos, galima teigti, kad įsigyti žemės sklypą užmiestyje ir pasistatyti jame gyvenamąjį namą arba nusipirkti butą miesto centre kainuoja labai panašiai, bet ties šia pradine investicija praktiškai visi panašumai ir baigiasi. Daugeliui, be abejo, būsto įsigijimo kaina yra svertinis kriterijus, todėl žmonės, visą gyvenimą svajoję apie nuosavą gyvenamąjį namą su sodu, kiemu, daržu, per daug nedvejodami pasirenka pastarąjį variantą. Tačiau reikėtų atsižvelgti ir įvertinti visai kitus veiksnius, kurie lems jūsų gyvenimo kokybę įsigytame būste: ar žmogus turi šeimą, vaikų, kiek jiems metų, kiek turi sukaupęs kapitalo, koks jo gyvenimo būdas, kokie pomėgiai ir pan.

Gyvenimo nuosavame name privalumai – erdvė, gamta, privatumas, turi ir savo kainą: tiek tiesioginę – namo išlaikymas yra kur kas brangesnis nei buto, tiek ir laiko atžvilgiu, mat, norėdami palaikyti tvarką viduje ir lauke, turėsite skirti nemažai laiko. Svarbu nepamiršti, kad namas reikalauja žymiai daugiau jūsų dėmesio negu butas, todėl, jei daug laiko praleidžiate darbe, jei esate užimtas žmogus, gyvenate aktyvų socialinį gyvenimą, pamąstykite, ar galėsite sau leisti ir ar tikrai norėsite skirti dalį savo brangaus laiko namų priežiūrai ir tvarkymui. O tvarkymo tikrai bus, vien jau todėl, kad namo plotas yra kur kas didesnis už buto, be to, čia vyksta dažnesnis judėjimas iš lauko į vidų, todėl ir purvo prisineša daugiau.

Namų priežiūra neapsiriboja vien tik vidaus patalpų tvarkymu, nes gyvenamasis namas turi ir nuosavą aplinką. Jeigu jūsų sklypas didesnis nei 6 arai, laiko jo priežiūrai reikės skirti tikrai ne mažai. Net ir apsodintas žalia veja, sklypas reikalaus jūsų dėmesio – jei norite, kad namų aplinka atrodytų tvarkinga, žoliapjovę į rankas teks paimti beveik kiekvieną savaitę, vadinasi visi vasaros savaitgaliai jau suplanuoti. O kur dar gėlynų, daržų sodinimas, laistymas, ravėjimas.

Dažnas mini problematišką automobilių parkavimą miesto daugiabučių kiemuose, argumentuodamas, kad turint nuosavą namą, problema išsisprendžia. Kita vertus, jeigu gyvenant mieste, kur išvystyta infrastruktūra, automobilis yra tik patogumo prekė, gyvenant užmiestyje, kur prastas viešasis susisiekimas, automobilis jau tampa būtinybe. Savaime suprantama, kad, tokiu atveju, padidėja ir jo išlaikymo sąnaudos, kurios yra gerokai brangesnės nei viešojo transporto paslaugos. Dažnai tėvai, turintys mažų vaikų, apakinti ir sužavėti galimybės juos auginti arčiau gamtos, neįvertina to, kad kasdien dirbs vairuotojais, vežiodami savo mažąsias atžalas į mokyklą, darželį ar būrelius. Vertinant tiek socialiniu, tiek susisiekimo aspektu jaunoms šeimoms yra patogiau gyventi mieste. Aktyviai dalyvaujantiems miesto socialiniame ir kultūriniame gyvenime, namas užmiestyje taip pat gali sudaryti nepatogumų.

Iš kitos pusės, pripažinkime, kad gyvendami mieste , ypač žiemos metu, dažnas pagalvojame, kaip nuostabu būtų turėti garažą ir kas rytą nepriklausomai nuo oro sąlygų įsėsti į sausą ir šiltą automobilį. Bet ar kada susimąstėte, kad atsikėlus ryte prieš darbą dar reikėtų nusikasti kiemą, nes tiesiog per sniego pusnis neišvažiuotumėte iš garažo. O jei vietinis keliukas nuo jūsų namo iki pagrindinio kelio užverstas sniegu, atsidūrę tokioje nepageidautinoje situacijoje, galite pasijusti atkirsti nuo civilizacijos. Žinoma, galima įsirengti šildomą kiemą, kad nereikėtų žvarbiais rytais mojuoti kastuvu, taip pat įsigyti namą prabangiame kvartale, kur visa kelių infrastruktūra bus prižiūrima atitinkamų tarnybų, kur šalimais veiks prekybos centras ir pan., bet visai tai papildomos investicijos, kurias sau leisti gali toli gražu ne kiekvienas naujakurys.

Kalbant apie butą mieste, iš kurio visi bėga, tai neprivalo būti būstas sename daugiabutyje, kur per neizoliuotas perdangas ar rozetes galima girdėti kaimynų rietenas. Erdvus ir modernus butas, esant galimybei, arčiau miesto centro gyvenimo kokybe nenusileidžia būstui individualiame name, o ne retai jį ir pranoksta. Dėl išvystytos miesto infrastruktūros – mokyklų, darželių, gydymo įstaigų, kultūros ir pramogų vietų, patogaus susisiekimo, gyvenamasis namas užmiestyje niekada negalės konkuruoti su individualiu būstu mieste. Be to, prisiminus nekilnojamojo turto rinkos duomenis, šiais laikais butas yra kur kas geresnė investicija, nes jį parduoti yra žymiai lengviau negu jau pastatytą gyvenamąjį namą.

Panagrinėję išsamiau buto ir namo privalumus, aiškiai matome, kad tam tikrais aspektais ir esant tam tikriems poreikiams (jaunoms šeimoms su mažamečiais vaikais, socialiai aktyviems žmonėms, neturintiems pakankamai pajamų ar be galo užimtiems asmenims) individualus namas užmiestyje nėra pats geriausias sprendimas. Be abejo, viskas priklauso ir nuo šeimos gyvenimo būdo, darbo pobūdžio, todėl vienareikšmiškai teigti būtų neteisinga, tiesiog prieš bandant įgyvendinti savo svajonę reikėtų labai nuodugniai apmąstyti ir įvertinti kiekvieną iš paminėtų kriterijų, kad paskui netektų nusivilti savo sprendimu ir įdėjus visas savo santaupas, darbą ir sugaištą laiką, nereikėtų pripažinti, kad gyvenimas užmiestyje – ne man, bent jau kol kas.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ar galima gyventi name, neturint statybos užbaigimo dokumento? (11)

Skaitytojas klausia, ar galima apsigyventi name, kuriame jau yra tvarkinga elektra, šildymas ir kanalizacija, bet dar nėra deklaracijos apie statybos užbaigimą.

Ar pagal ūkininko sodybos projektą statomam vasarnamiui reikalingas statybos leidimas? (22)

Skaitytojas teiraujasi apie leidimus, kurie yra reikalingi statant poilsio paskirties namą, vasarnamį ir pirtį pagal ūkininko sodybos projektą Molėtų rajone. Statinys, kurį norėtų statyti paklausėjas, bus iki 80 kv. m ploto.

Tęsiate statybas po žiemos: 5 dalykai, kuriuos turite iš karto padaryti (3)

Atėjus pavasariui ir vėl pasirodžius saulutei, atgyja statybvietės. Nors šiuolaikinės technologijos leidžia statybas tęsti ir žiemą, tačiau visi sutinka – pavasarį tai daryti yra ir komfortabiliau, ir šilčiau. Prieš kimbant į darbus ir darant tolimesnius darbus, reikėtų įvertinti žiemos padarinius pastatui, kad netektų taisyti pažeidimų, kuomet statybos jau įsibėgėjusios ar dar blogiau – pabaigus statinį ir jaukiai apsigyvenus.

Šiuolaikinio vilniečio būstas: koks jis? (2)

Vilniuje neblėstant naujų butų ir kotedžų paklausai, toliau auga konkurencija tarp nekilnojamojo turto vystytojų. Jei prieš 10 ar 15 metų lietuvius buvo galima suvilioti tiesiog naujos statybos daugiabučiais, šiuolaikiniai pirkėjai kur kas reiklesni ir žvalgosi įvairių pridėtinių verčių. Šiandien patraukli gyvenvietė jau neįsivaizduojama be išvystytos infrastruktūros ir įvairių viešąsias erdves puošiančių elementų, o nekilnojamojo turto plėtotojai ieško sprendimų, kaip būsimiems gyventojams užtikrinti ne tik aukštą būsto kokybę, bet ir kuo daugiau privatumo.

Ar apsaugos NT pirkėjus nauji reikalavimai statytojams (1)

Šiuo metu suaktyvėjęs nekilnojamojo turto ir statybų sektorius nori nenori verčia prisiminti 2008-uosius, kuomet beprotiškus statybos tempus ir kainas pakeitė griūtis, o po kelių metų – ir nekilnojamojo turto (NT) pirkėjų skundai dėl iškilusio broko. Deja, žodžiai tik ir likdavo žodžiais – sprogęs NT burbulas išretino vystytojų gretas, todėl kam adresuoti teisėtus skundus tiesiog nebuvo. Kai vėl pradedama kalbėti apie kaistančią NT rinką, Tomas Nenartavičius, bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius, sako, kad verta pasvarstyti, ar esame geriau pasiruošę nei prieš dešimtmetį.

Moliniai namai: pliusai bei minusai (83)

Molis – nebrangi, gamybinę energiją tausojanti medžiaga. Nors Lietuvoje molio išteklių yra nemažai, namų statyboje ši ekologiška medžiaga kol kas yra naudojama nedažnai. Taigi kokie yra molinių namų pliusai bei minusai?

Reikalavimai, kurių būtina laikytis statant atraminę sienutę

Dažnai ruošdami statybvietę ar tvarkydami savo sklypą gyventojai keičia esamą reljefą. Statant įvairios paskirties statinius šlaituose, ruošiant statybos aikštelę kartais nukasamas gana storas grunto sluoksnis arba užpilamas atvežtinis gruntas. Gretimi sklypai ar jų dalys lieka gerokai aukščiau ar žemiau tvarkomo sklypo. Vienu atveju kaimynai nuogąstauja, kad jų statiniai ar gruntas gali atsidurti žemesnio reljefo sklype, kitu – kad nuslinkus užpiltam gruntui bus padaryta žala jų nuosavybei. Nuo tokių pavojų gali apsaugoti atraminė sienutė, įrengta laikantis šiam inžineriniam statiniui taikomų reikalavimų.

5 klaidos, kurių reikia vengti statant savo pirmą namą (12)

Pirmojo namo statyba – itin svarbus žingsnis, kuris žmogaus gyvenime reprezentuoja jo ryžtą ir brandą. Šis procesas, kurio metu vaizduotėje sukurtam svajonių namui suteikiamas fizinis pavidalas, yra kupinas iššūkių bei sprendimų priėmimo. Paprastai pradėdami statyti namą žmonės gerai žino, ko nori ir kokio tikisi galutinio tikslo, tačiau pamiršta labiau įsigilinti į tai, ko nenori ir ko jiems nereikia. Pristatome 5 dažnai daromos klaidas žmonių, kurie užsiima savo pirmojo namo statyba.

Turite tai žinoti, jei statote namą iki 300 kv.m (4)

Vienbutį gyvenamąjį namą planuojantis statyti asmuo dažnai sprendžia dilemą – statybos darbus patikėti profesionalams ar juos vykdyti savo jėgomis. Statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius statybos rangos sutarties, naudojant tik statytojo darbo jėgą, vadinamas statyba ūkio būdu. Pasirinkęs šį statybos būdą savininkas prisiima ne tik statytojo, bet ir rangovo pareigas.

4 dalykai, kurių neįvertina besirenkantieji būstą (3)

Vaiko kambaryje per tamsu, svetainėje netelpa pagrindinis akcentas – sofa-lova, o virtuvėje stalas užima daugiau vietos, nei planavote. Tai situacijos, su kuriomis dažnai susiduria naujakuriai.

Turite tai žinoti, jei šiemet statysite nesudėtingą namą (9)

Pagal naująjį Statybos įstatymą ir jo nuostatas detalizuojančius statybos techninius reglamentus prievolė gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD) nuo šių metų taikoma statant ir nedidelį gyvenamąjį namą bet kokioje teritorijoje. Šios nuostatos negalioja iki 2016 m. gruodžio 31 d. pradėtiems statyti II grupės nesudėtingiesiems gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatams.

A klasės namai – ką apie juos kalba ekspertai (40)

Nuo 2016 m. lapkričio 1-osios įsigaliojo sykį atidėtas reikalavimas naujai statomiems pastatams atitikti A arba aukštesnę energinę klasę. Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka siekiama mažinti energijos suvartojimą ir skatinti naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Ilgalaikėje perspektyvoje tai padėtų spręsti klimato kaitos problemas, mažinti importuojamos energijos kiekį, didinti šalies energetinę nepriklausomybę. Apie tai, kuo pasižymi energiškai efektyvūs namai, kaip jie projektuojami ir statomi, kalbėjomės su Kauno technologijos universiteto Pastatų energinių sistemų katedros lektore Jurgita Černeckiene ir UAB „Ekie namas“ vadovu Žilvaru Čipliu.

Pasikeitus statytojui nereikės keisti statybos leidimo

Pagal 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusius teisės aktus pasikeitus statinio statytojui (užsakovui) statybos darbai ir statybos užbaigimo procedūros gali būti vykdomi pagal tą patį statybą leidžiantį dokumentą (SLD). Žinoma, tai galioja tik tuo atveju, jei SLD yra galiojantis nebaigtos statybos atveju ar dar galiojo statinį baigiant statyti.

Statybose keliamo triukšmo kontrolė nuo šiol bus griežtesnė (1)

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. lapkričio 9 d. patvirtino Triukšmo, kylančio atliekant statybos darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolės vykdymo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Įgyvendinant šio dokumento ir nuo lapkričio 1 d. įsigaliojusių Triukšmo valdymo ir Vietos savivaldos įstatymų pataisų nuostatus, bus stengiamasi užtikrinti gyventojų sveikatai palankesnes sąlygas.

Keičiant patalpų paskirtį pažeidimų neišvengiama

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) yra gavusi ne vieną pranešimą apie statomą ar jau pastatytą statinį, kurio naudojimo paskirtis kelia įtarimų. Viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija paskatino pareigūnus domėtis, ar neklaidinama visuomenė, kai, pavyzdžiui, komercinės paskirties pastate sostinėje siūloma įsigyti gyvenamąsias patalpas – ar tokių statinių statyba nepažeidžia viešojo intereso.