Ką rinktis – butą mieste ar namą užmiestyje?

 (40)
Nepaneigsi – nuosavas gyvenamasis namas daugelio lietuvių svajonė. Visi kaip susitarę vardija tokio gyvenimo privalumus: nuosavas kiemas, daug erdvės, nepriklausomybė nuo kaimynų, galima turėti savo daržą, auginti gėles, garsiai klausyti muzikos ir pan. Ar pagrįstos tokios žmonių svajonės?
Ką rinktis – butą mieste ar namą užmiestyje?
© Fotolia nuotr.

Ar tai nėra tik iliuzija žmogaus, gyvenančio mažame senos statybos bute ir trokštančio bet kokia kaina iš jo ištrūkti? Ar tikrai gyvenimas bute kokybės prasme neprilygsta gyvenimui nuosavame name? Kokie (ne)tikėti pokyčiai laukia žmonių, persikėlusių iš buto mieste į gyvenamąjį namą užmiestyje?

Paskutiniais registrų centro duomenimis, žemės sklypų ir gyvenamųjų namų pardavimai beveik dvigubai lenkia butų pardavimus. Pastebėtina, kad nekilnojamojo turto rinkoje, kurioje kur kas dažniau įsigyjami žemės sklypai, gyvenamųjų namų pardavimai sudaro tik nežymią dalį. Tai rodo, kad lietuviai yra labiau linkę patys statytis namus užuot pirkę ir prisitaikę jau gatavą gyvenamąjį būstą. Tai vienas iš vyraujančių stereotipų. Apskritai, visuomenėje gaji nuomonė, užsilikusi, matyt, dar nuo senesnių laikų, kad nuosavas būstas – butas ar namas – yra kiekvieno žmogaus siekiamybė. Vakarų šalyse situacija kiek kitokia – įsigyti nuosavą būstą gali tik pasiturintys asmenys, dėl šios priežasties itin klesti būstų nuomos rinka, kuri mūsų krašte gyvuoja tik didžiuosiuose miestuose ir beveik tik studentų dėka. Šeima, besinuomojanti butą, jaučia didelį visuomenės spaudimą ir pasitaikius bent menkiausiai galimybei puola ieškotis nuosavų namų.

Grįžtant prie pirminės diskusijos, galima teigti, kad įsigyti žemės sklypą užmiestyje ir pasistatyti jame gyvenamąjį namą arba nusipirkti butą miesto centre kainuoja labai panašiai, bet ties šia pradine investicija praktiškai visi panašumai ir baigiasi. Daugeliui, be abejo, būsto įsigijimo kaina yra svertinis kriterijus, todėl žmonės, visą gyvenimą svajoję apie nuosavą gyvenamąjį namą su sodu, kiemu, daržu, per daug nedvejodami pasirenka pastarąjį variantą. Tačiau reikėtų atsižvelgti ir įvertinti visai kitus veiksnius, kurie lems jūsų gyvenimo kokybę įsigytame būste: ar žmogus turi šeimą, vaikų, kiek jiems metų, kiek turi sukaupęs kapitalo, koks jo gyvenimo būdas, kokie pomėgiai ir pan.

Gyvenimo nuosavame name privalumai – erdvė, gamta, privatumas, turi ir savo kainą: tiek tiesioginę – namo išlaikymas yra kur kas brangesnis nei buto, tiek ir laiko atžvilgiu, mat, norėdami palaikyti tvarką viduje ir lauke, turėsite skirti nemažai laiko. Svarbu nepamiršti, kad namas reikalauja žymiai daugiau jūsų dėmesio negu butas, todėl, jei daug laiko praleidžiate darbe, jei esate užimtas žmogus, gyvenate aktyvų socialinį gyvenimą, pamąstykite, ar galėsite sau leisti ir ar tikrai norėsite skirti dalį savo brangaus laiko namų priežiūrai ir tvarkymui. O tvarkymo tikrai bus, vien jau todėl, kad namo plotas yra kur kas didesnis už buto, be to, čia vyksta dažnesnis judėjimas iš lauko į vidų, todėl ir purvo prisineša daugiau.

Namų priežiūra neapsiriboja vien tik vidaus patalpų tvarkymu, nes gyvenamasis namas turi ir nuosavą aplinką. Jeigu jūsų sklypas didesnis nei 6 arai, laiko jo priežiūrai reikės skirti tikrai ne mažai. Net ir apsodintas žalia veja, sklypas reikalaus jūsų dėmesio – jei norite, kad namų aplinka atrodytų tvarkinga, žoliapjovę į rankas teks paimti beveik kiekvieną savaitę, vadinasi visi vasaros savaitgaliai jau suplanuoti. O kur dar gėlynų, daržų sodinimas, laistymas, ravėjimas.

Dažnas mini problematišką automobilių parkavimą miesto daugiabučių kiemuose, argumentuodamas, kad turint nuosavą namą, problema išsisprendžia. Kita vertus, jeigu gyvenant mieste, kur išvystyta infrastruktūra, automobilis yra tik patogumo prekė, gyvenant užmiestyje, kur prastas viešasis susisiekimas, automobilis jau tampa būtinybe. Savaime suprantama, kad, tokiu atveju, padidėja ir jo išlaikymo sąnaudos, kurios yra gerokai brangesnės nei viešojo transporto paslaugos. Dažnai tėvai, turintys mažų vaikų, apakinti ir sužavėti galimybės juos auginti arčiau gamtos, neįvertina to, kad kasdien dirbs vairuotojais, vežiodami savo mažąsias atžalas į mokyklą, darželį ar būrelius. Vertinant tiek socialiniu, tiek susisiekimo aspektu jaunoms šeimoms yra patogiau gyventi mieste. Aktyviai dalyvaujantiems miesto socialiniame ir kultūriniame gyvenime, namas užmiestyje taip pat gali sudaryti nepatogumų.

Iš kitos pusės, pripažinkime, kad gyvendami mieste , ypač žiemos metu, dažnas pagalvojame, kaip nuostabu būtų turėti garažą ir kas rytą nepriklausomai nuo oro sąlygų įsėsti į sausą ir šiltą automobilį. Bet ar kada susimąstėte, kad atsikėlus ryte prieš darbą dar reikėtų nusikasti kiemą, nes tiesiog per sniego pusnis neišvažiuotumėte iš garažo. O jei vietinis keliukas nuo jūsų namo iki pagrindinio kelio užverstas sniegu, atsidūrę tokioje nepageidautinoje situacijoje, galite pasijusti atkirsti nuo civilizacijos. Žinoma, galima įsirengti šildomą kiemą, kad nereikėtų žvarbiais rytais mojuoti kastuvu, taip pat įsigyti namą prabangiame kvartale, kur visa kelių infrastruktūra bus prižiūrima atitinkamų tarnybų, kur šalimais veiks prekybos centras ir pan., bet visai tai papildomos investicijos, kurias sau leisti gali toli gražu ne kiekvienas naujakurys.

Kalbant apie butą mieste, iš kurio visi bėga, tai neprivalo būti būstas sename daugiabutyje, kur per neizoliuotas perdangas ar rozetes galima girdėti kaimynų rietenas. Erdvus ir modernus butas, esant galimybei, arčiau miesto centro gyvenimo kokybe nenusileidžia būstui individualiame name, o ne retai jį ir pranoksta. Dėl išvystytos miesto infrastruktūros – mokyklų, darželių, gydymo įstaigų, kultūros ir pramogų vietų, patogaus susisiekimo, gyvenamasis namas užmiestyje niekada negalės konkuruoti su individualiu būstu mieste. Be to, prisiminus nekilnojamojo turto rinkos duomenis, šiais laikais butas yra kur kas geresnė investicija, nes jį parduoti yra žymiai lengviau negu jau pastatytą gyvenamąjį namą.

Panagrinėję išsamiau buto ir namo privalumus, aiškiai matome, kad tam tikrais aspektais ir esant tam tikriems poreikiams (jaunoms šeimoms su mažamečiais vaikais, socialiai aktyviems žmonėms, neturintiems pakankamai pajamų ar be galo užimtiems asmenims) individualus namas užmiestyje nėra pats geriausias sprendimas. Be abejo, viskas priklauso ir nuo šeimos gyvenimo būdo, darbo pobūdžio, todėl vienareikšmiškai teigti būtų neteisinga, tiesiog prieš bandant įgyvendinti savo svajonę reikėtų labai nuodugniai apmąstyti ir įvertinti kiekvieną iš paminėtų kriterijų, kad paskui netektų nusivilti savo sprendimu ir įdėjus visas savo santaupas, darbą ir sugaištą laiką, nereikėtų pripažinti, kad gyvenimas užmiestyje – ne man, bent jau kol kas.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Nelaimė nuomojamame bute: kas atlygins nuostolius?

Rinkdamiesi būstą nuomai, pirmiausia atkreipiame dėmesį į nuomos kainą. Vėliau nuomotojo teiraujamės, kokio dydžio komunalinių mokesčių sulauksime šaltuoju laikotarpiu, kokiam laikui galime sudaryti sutartį. Tačiau aptarti nuomininko ir nuomotojo atsakomybę, jei bute nutiks nelaimė, prisimename ne visuomet. Ir tik vos jai neįvykus susimąstome, kaip reikėtų spręsti žalos atlyginimo klausimus.

Gyvenamojo NT rinkos nuotaikos: domisi, analizuoja ir drąsiau keičia

Vienos didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros bendrovių „MG Valdos“ užsakymu atliktas „Gyventojų pasitenkinimo savo būstu“ tyrimas parodė, kad savo būsto vertės pokyčius seka daugiau nei pusė gyventojų. Aktyviausi, suprantama, tie, kurie sako turintys planų jį keisti, tačiau net ir tokių ketinimų neturintieji dažnai domisi savo turimo būsto kainos pokyčiais. Tai rodo, kad šalyje vis labiau įsigali požiūris, jog būstas yra investicija tam tikram gyvenimo ciklui, o ne pirkinys visam gyvenimui. Todėl įsigydami būstą, investuodami į šį patrauklų materialinį turtą, gyventojams vis svarbiau atsižvelgti į svarbiausius jo likvidumo kriterijus.

Statant ūkio būdu – privalomas statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimas (4)

2017 metų sausio 1 dienos įsigaliojus Statybos įstatymo pakeitimams, statant nesublokuotą iki 300 kvadratinių metrų vienbutį gyvenamąjį namą, galima savo interesams atstovauti patiems ir statybos techninio prižiūrėtojo samdyti nebeprivaloma. Tačiau prievolė pasirūpinti statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimu – išlieka.

Ar reikia leidimo statinio griovimui?

Turbūt niekam ne naujiena, kad norint statyti statinį dažniausiai reikia pasirengti projektą ir gauti tokio statinio statybą leidžiantį dokumentą (SLD). Tačiau yra nustatyti atvejai, kai savininkui ar statytojui panorėjus nugriauti nereikalingą, apgriuvusį tam tikrų parametrų ar kultūros paveldo pastatą, inžinerinį statinį, taip pat reikia šių dokumentų. Jais nepasirūpinus, griovimo veiksmai būtų laikomi savavališkais, kiltų problemų ir norint nugriautą statinį išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro.

Kaip aptverti sklypą, jei šis ribojasi su vandens telkiniu?

Planuojantiems aptverti savo žemės sklypą šalia vandens telkinio neretai kyla klausimų – kokiu atstumu nuo šio telkinio galima tverti tvorą, ar užtvarą būtina įrengti už pakrantės apsaugos juostos, kaip elgtis, kai pakrantės apsaugos juosta iš viso nėra nustatyta.

Medinis namas: mediena ir jos priežiūra (5)

Nors jaukaus medinio namo ar sodybos idėja daugumai žmonių skamba patraukliai, tačiau dėl medienos neatsparumo aplinkos veiksniams, vis mažiau kas ryžtasi statyti tokį statinį. Visgi, jei nusprendėte įsirengti medinį namą, yra keletas priemonių, kurios gali įtakoti jo ilgaamžiškumą.

Žaibas ir perkūnija: kaip apsaugoti sveikatą ir turtą

Sinoptikų duomenimis, šiandien Lietuvoje vėl numatomi audringi orai. Galime sulaukti ir perkūnijos, kuri pasižymi ne tik įspūdingu garsu ir vaizdu, bet ir išaugusia pavojaus tikimybe. Šią vasarą audros jau spėjo padaryti nuostolių už daugiau nei 80 000 Eur. Dalis iš jų – dėl žaibo iškrovų.

7 svarbiausi aspektai nuomojantis būstą (2)

Būsto paieška – nelengva ir kiek gąsdinanti patirtis, juk yra daugybė aspektų į kuriuos reikia atsižvelgti prieš priimant galutinį sprendimą. Būsto dydis, kaina, vieta – tai tik keli iš jų. Pristatome 7 pagrindinius kriterijus į kuriuos yra atsižvelgiama renkantis būstą.

Kuo modernesni namai – tuo didesnės žalos. Kaip jų išvengti?

Noras žengti koja kojon su naujausiomis technologijomis daugelį skatina kurti vis išmanesnius namus. Įsigyti modernūs įrenginiai ir daiktai ne tik palengvina buitį, padeda sutaupyti laiko, praturtina laisvalaikį ir taip pagerina gyvenimo kokybę, bet ir išaugina namų turto vertę. Tačiau kartu su ja išauga ir gyventojų patiriamos žalos – daugiau nei tris ketvirtadalius jų sudaro modernių pirkinių dūžiai.

A energinio naudingumo klasės pastatas: dalykai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį (8)

Nuo praėjusių metų lapkričio 1 d. įsigaliojus statybos reikalavimams, naujai statomi pastatai turi būti ne žemesnės nei A energinio efektyvumo klasės. Pasak polistireninį putplastį gaminančios bendrovės „Kauno šilas“ pardavimų vadovo Tomo Čerausko, dėl naujovės sujudo tiek statytojai, tiek gyventojai. Praėjus pusmečiui nuo naujų reikalavimų įsigaliojimo, aiškėja esminiai dalykai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį statant A energinio naudingumo klasės pastatus.