Ką rinktis – butą mieste ar namą užmiestyje?

 (40)
Nepaneigsi – nuosavas gyvenamasis namas daugelio lietuvių svajonė. Visi kaip susitarę vardija tokio gyvenimo privalumus: nuosavas kiemas, daug erdvės, nepriklausomybė nuo kaimynų, galima turėti savo daržą, auginti gėles, garsiai klausyti muzikos ir pan. Ar pagrįstos tokios žmonių svajonės?
Ką rinktis – butą mieste ar namą užmiestyje?
© Fotolia nuotr.

Ar tai nėra tik iliuzija žmogaus, gyvenančio mažame senos statybos bute ir trokštančio bet kokia kaina iš jo ištrūkti? Ar tikrai gyvenimas bute kokybės prasme neprilygsta gyvenimui nuosavame name? Kokie (ne)tikėti pokyčiai laukia žmonių, persikėlusių iš buto mieste į gyvenamąjį namą užmiestyje?

Paskutiniais registrų centro duomenimis, žemės sklypų ir gyvenamųjų namų pardavimai beveik dvigubai lenkia butų pardavimus. Pastebėtina, kad nekilnojamojo turto rinkoje, kurioje kur kas dažniau įsigyjami žemės sklypai, gyvenamųjų namų pardavimai sudaro tik nežymią dalį. Tai rodo, kad lietuviai yra labiau linkę patys statytis namus užuot pirkę ir prisitaikę jau gatavą gyvenamąjį būstą. Tai vienas iš vyraujančių stereotipų. Apskritai, visuomenėje gaji nuomonė, užsilikusi, matyt, dar nuo senesnių laikų, kad nuosavas būstas – butas ar namas – yra kiekvieno žmogaus siekiamybė. Vakarų šalyse situacija kiek kitokia – įsigyti nuosavą būstą gali tik pasiturintys asmenys, dėl šios priežasties itin klesti būstų nuomos rinka, kuri mūsų krašte gyvuoja tik didžiuosiuose miestuose ir beveik tik studentų dėka. Šeima, besinuomojanti butą, jaučia didelį visuomenės spaudimą ir pasitaikius bent menkiausiai galimybei puola ieškotis nuosavų namų.

Grįžtant prie pirminės diskusijos, galima teigti, kad įsigyti žemės sklypą užmiestyje ir pasistatyti jame gyvenamąjį namą arba nusipirkti butą miesto centre kainuoja labai panašiai, bet ties šia pradine investicija praktiškai visi panašumai ir baigiasi. Daugeliui, be abejo, būsto įsigijimo kaina yra svertinis kriterijus, todėl žmonės, visą gyvenimą svajoję apie nuosavą gyvenamąjį namą su sodu, kiemu, daržu, per daug nedvejodami pasirenka pastarąjį variantą. Tačiau reikėtų atsižvelgti ir įvertinti visai kitus veiksnius, kurie lems jūsų gyvenimo kokybę įsigytame būste: ar žmogus turi šeimą, vaikų, kiek jiems metų, kiek turi sukaupęs kapitalo, koks jo gyvenimo būdas, kokie pomėgiai ir pan.

Gyvenimo nuosavame name privalumai – erdvė, gamta, privatumas, turi ir savo kainą: tiek tiesioginę – namo išlaikymas yra kur kas brangesnis nei buto, tiek ir laiko atžvilgiu, mat, norėdami palaikyti tvarką viduje ir lauke, turėsite skirti nemažai laiko. Svarbu nepamiršti, kad namas reikalauja žymiai daugiau jūsų dėmesio negu butas, todėl, jei daug laiko praleidžiate darbe, jei esate užimtas žmogus, gyvenate aktyvų socialinį gyvenimą, pamąstykite, ar galėsite sau leisti ir ar tikrai norėsite skirti dalį savo brangaus laiko namų priežiūrai ir tvarkymui. O tvarkymo tikrai bus, vien jau todėl, kad namo plotas yra kur kas didesnis už buto, be to, čia vyksta dažnesnis judėjimas iš lauko į vidų, todėl ir purvo prisineša daugiau.

Namų priežiūra neapsiriboja vien tik vidaus patalpų tvarkymu, nes gyvenamasis namas turi ir nuosavą aplinką. Jeigu jūsų sklypas didesnis nei 6 arai, laiko jo priežiūrai reikės skirti tikrai ne mažai. Net ir apsodintas žalia veja, sklypas reikalaus jūsų dėmesio – jei norite, kad namų aplinka atrodytų tvarkinga, žoliapjovę į rankas teks paimti beveik kiekvieną savaitę, vadinasi visi vasaros savaitgaliai jau suplanuoti. O kur dar gėlynų, daržų sodinimas, laistymas, ravėjimas.

Dažnas mini problematišką automobilių parkavimą miesto daugiabučių kiemuose, argumentuodamas, kad turint nuosavą namą, problema išsisprendžia. Kita vertus, jeigu gyvenant mieste, kur išvystyta infrastruktūra, automobilis yra tik patogumo prekė, gyvenant užmiestyje, kur prastas viešasis susisiekimas, automobilis jau tampa būtinybe. Savaime suprantama, kad, tokiu atveju, padidėja ir jo išlaikymo sąnaudos, kurios yra gerokai brangesnės nei viešojo transporto paslaugos. Dažnai tėvai, turintys mažų vaikų, apakinti ir sužavėti galimybės juos auginti arčiau gamtos, neįvertina to, kad kasdien dirbs vairuotojais, vežiodami savo mažąsias atžalas į mokyklą, darželį ar būrelius. Vertinant tiek socialiniu, tiek susisiekimo aspektu jaunoms šeimoms yra patogiau gyventi mieste. Aktyviai dalyvaujantiems miesto socialiniame ir kultūriniame gyvenime, namas užmiestyje taip pat gali sudaryti nepatogumų.

Iš kitos pusės, pripažinkime, kad gyvendami mieste , ypač žiemos metu, dažnas pagalvojame, kaip nuostabu būtų turėti garažą ir kas rytą nepriklausomai nuo oro sąlygų įsėsti į sausą ir šiltą automobilį. Bet ar kada susimąstėte, kad atsikėlus ryte prieš darbą dar reikėtų nusikasti kiemą, nes tiesiog per sniego pusnis neišvažiuotumėte iš garažo. O jei vietinis keliukas nuo jūsų namo iki pagrindinio kelio užverstas sniegu, atsidūrę tokioje nepageidautinoje situacijoje, galite pasijusti atkirsti nuo civilizacijos. Žinoma, galima įsirengti šildomą kiemą, kad nereikėtų žvarbiais rytais mojuoti kastuvu, taip pat įsigyti namą prabangiame kvartale, kur visa kelių infrastruktūra bus prižiūrima atitinkamų tarnybų, kur šalimais veiks prekybos centras ir pan., bet visai tai papildomos investicijos, kurias sau leisti gali toli gražu ne kiekvienas naujakurys.

Kalbant apie butą mieste, iš kurio visi bėga, tai neprivalo būti būstas sename daugiabutyje, kur per neizoliuotas perdangas ar rozetes galima girdėti kaimynų rietenas. Erdvus ir modernus butas, esant galimybei, arčiau miesto centro gyvenimo kokybe nenusileidžia būstui individualiame name, o ne retai jį ir pranoksta. Dėl išvystytos miesto infrastruktūros – mokyklų, darželių, gydymo įstaigų, kultūros ir pramogų vietų, patogaus susisiekimo, gyvenamasis namas užmiestyje niekada negalės konkuruoti su individualiu būstu mieste. Be to, prisiminus nekilnojamojo turto rinkos duomenis, šiais laikais butas yra kur kas geresnė investicija, nes jį parduoti yra žymiai lengviau negu jau pastatytą gyvenamąjį namą.

Panagrinėję išsamiau buto ir namo privalumus, aiškiai matome, kad tam tikrais aspektais ir esant tam tikriems poreikiams (jaunoms šeimoms su mažamečiais vaikais, socialiai aktyviems žmonėms, neturintiems pakankamai pajamų ar be galo užimtiems asmenims) individualus namas užmiestyje nėra pats geriausias sprendimas. Be abejo, viskas priklauso ir nuo šeimos gyvenimo būdo, darbo pobūdžio, todėl vienareikšmiškai teigti būtų neteisinga, tiesiog prieš bandant įgyvendinti savo svajonę reikėtų labai nuodugniai apmąstyti ir įvertinti kiekvieną iš paminėtų kriterijų, kad paskui netektų nusivilti savo sprendimu ir įdėjus visas savo santaupas, darbą ir sugaištą laiką, nereikėtų pripažinti, kad gyvenimas užmiestyje – ne man, bent jau kol kas.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ar norint tvirtinti kondicionierių pastato išorėje reikia gauti leidimą? (1)

Nors dauguma daugiabučių gyventojų jau žino, kad negalima savo nuožiūra perdažyti pastato fasado ar jo dalį, pakeisti stogo dangą ar įrengti naujus stoglangius, tačiau ne visada kreipiasi į savivaldybės architektus, norėdami pritvirtinti įvairią įrangą ant namo sienos ar stogo. Šie darbai taip pat priskiriami statinio paprastajam remontui.

Kad grįžus po atostogų netektų nustebti: kaip išvykstant apsaugoti namus nuo pavojų (1)

Vasaros metu kone kiekvienas mėnesiui, savaitei ar bent ilgajam savaitgaliui palieka savo namus ir išvyksta ilsėtis. Tačiau tinkamai nepasiruošus, namus gali užklupti ne tik įvairūs gedimai ar parazitai, bet ir vagys. Kokie pavojai tyko tuščiuose namuose ir ką daryti, kad jums išvykus jie liktų tokie pat saugūs?

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada galima įstiklinti daugiabučio balkoną?

Balkonas – pastato dalis, atvira išsikišusi aikštelė išorinėje pastato sienoje su aptvaru žmonių saugai užtikrinti ir turinti duris į vidaus patalpas. Balkonas gali būti uždaras, iš lauko pusės įstiklintas naudojant lengvas šaltas konstrukcijas.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.