Ką rinktis – butą mieste ar namą užmiestyje?

 (40)
Nepaneigsi – nuosavas gyvenamasis namas daugelio lietuvių svajonė. Visi kaip susitarę vardija tokio gyvenimo privalumus: nuosavas kiemas, daug erdvės, nepriklausomybė nuo kaimynų, galima turėti savo daržą, auginti gėles, garsiai klausyti muzikos ir pan. Ar pagrįstos tokios žmonių svajonės?
Ką rinktis – butą mieste ar namą užmiestyje?
© Fotolia nuotr.

Ar tai nėra tik iliuzija žmogaus, gyvenančio mažame senos statybos bute ir trokštančio bet kokia kaina iš jo ištrūkti? Ar tikrai gyvenimas bute kokybės prasme neprilygsta gyvenimui nuosavame name? Kokie (ne)tikėti pokyčiai laukia žmonių, persikėlusių iš buto mieste į gyvenamąjį namą užmiestyje?

Paskutiniais registrų centro duomenimis, žemės sklypų ir gyvenamųjų namų pardavimai beveik dvigubai lenkia butų pardavimus. Pastebėtina, kad nekilnojamojo turto rinkoje, kurioje kur kas dažniau įsigyjami žemės sklypai, gyvenamųjų namų pardavimai sudaro tik nežymią dalį. Tai rodo, kad lietuviai yra labiau linkę patys statytis namus užuot pirkę ir prisitaikę jau gatavą gyvenamąjį būstą. Tai vienas iš vyraujančių stereotipų. Apskritai, visuomenėje gaji nuomonė, užsilikusi, matyt, dar nuo senesnių laikų, kad nuosavas būstas – butas ar namas – yra kiekvieno žmogaus siekiamybė. Vakarų šalyse situacija kiek kitokia – įsigyti nuosavą būstą gali tik pasiturintys asmenys, dėl šios priežasties itin klesti būstų nuomos rinka, kuri mūsų krašte gyvuoja tik didžiuosiuose miestuose ir beveik tik studentų dėka. Šeima, besinuomojanti butą, jaučia didelį visuomenės spaudimą ir pasitaikius bent menkiausiai galimybei puola ieškotis nuosavų namų.

Grįžtant prie pirminės diskusijos, galima teigti, kad įsigyti žemės sklypą užmiestyje ir pasistatyti jame gyvenamąjį namą arba nusipirkti butą miesto centre kainuoja labai panašiai, bet ties šia pradine investicija praktiškai visi panašumai ir baigiasi. Daugeliui, be abejo, būsto įsigijimo kaina yra svertinis kriterijus, todėl žmonės, visą gyvenimą svajoję apie nuosavą gyvenamąjį namą su sodu, kiemu, daržu, per daug nedvejodami pasirenka pastarąjį variantą. Tačiau reikėtų atsižvelgti ir įvertinti visai kitus veiksnius, kurie lems jūsų gyvenimo kokybę įsigytame būste: ar žmogus turi šeimą, vaikų, kiek jiems metų, kiek turi sukaupęs kapitalo, koks jo gyvenimo būdas, kokie pomėgiai ir pan.

Gyvenimo nuosavame name privalumai – erdvė, gamta, privatumas, turi ir savo kainą: tiek tiesioginę – namo išlaikymas yra kur kas brangesnis nei buto, tiek ir laiko atžvilgiu, mat, norėdami palaikyti tvarką viduje ir lauke, turėsite skirti nemažai laiko. Svarbu nepamiršti, kad namas reikalauja žymiai daugiau jūsų dėmesio negu butas, todėl, jei daug laiko praleidžiate darbe, jei esate užimtas žmogus, gyvenate aktyvų socialinį gyvenimą, pamąstykite, ar galėsite sau leisti ir ar tikrai norėsite skirti dalį savo brangaus laiko namų priežiūrai ir tvarkymui. O tvarkymo tikrai bus, vien jau todėl, kad namo plotas yra kur kas didesnis už buto, be to, čia vyksta dažnesnis judėjimas iš lauko į vidų, todėl ir purvo prisineša daugiau.

Namų priežiūra neapsiriboja vien tik vidaus patalpų tvarkymu, nes gyvenamasis namas turi ir nuosavą aplinką. Jeigu jūsų sklypas didesnis nei 6 arai, laiko jo priežiūrai reikės skirti tikrai ne mažai. Net ir apsodintas žalia veja, sklypas reikalaus jūsų dėmesio – jei norite, kad namų aplinka atrodytų tvarkinga, žoliapjovę į rankas teks paimti beveik kiekvieną savaitę, vadinasi visi vasaros savaitgaliai jau suplanuoti. O kur dar gėlynų, daržų sodinimas, laistymas, ravėjimas.

Dažnas mini problematišką automobilių parkavimą miesto daugiabučių kiemuose, argumentuodamas, kad turint nuosavą namą, problema išsisprendžia. Kita vertus, jeigu gyvenant mieste, kur išvystyta infrastruktūra, automobilis yra tik patogumo prekė, gyvenant užmiestyje, kur prastas viešasis susisiekimas, automobilis jau tampa būtinybe. Savaime suprantama, kad, tokiu atveju, padidėja ir jo išlaikymo sąnaudos, kurios yra gerokai brangesnės nei viešojo transporto paslaugos. Dažnai tėvai, turintys mažų vaikų, apakinti ir sužavėti galimybės juos auginti arčiau gamtos, neįvertina to, kad kasdien dirbs vairuotojais, vežiodami savo mažąsias atžalas į mokyklą, darželį ar būrelius. Vertinant tiek socialiniu, tiek susisiekimo aspektu jaunoms šeimoms yra patogiau gyventi mieste. Aktyviai dalyvaujantiems miesto socialiniame ir kultūriniame gyvenime, namas užmiestyje taip pat gali sudaryti nepatogumų.

Iš kitos pusės, pripažinkime, kad gyvendami mieste , ypač žiemos metu, dažnas pagalvojame, kaip nuostabu būtų turėti garažą ir kas rytą nepriklausomai nuo oro sąlygų įsėsti į sausą ir šiltą automobilį. Bet ar kada susimąstėte, kad atsikėlus ryte prieš darbą dar reikėtų nusikasti kiemą, nes tiesiog per sniego pusnis neišvažiuotumėte iš garažo. O jei vietinis keliukas nuo jūsų namo iki pagrindinio kelio užverstas sniegu, atsidūrę tokioje nepageidautinoje situacijoje, galite pasijusti atkirsti nuo civilizacijos. Žinoma, galima įsirengti šildomą kiemą, kad nereikėtų žvarbiais rytais mojuoti kastuvu, taip pat įsigyti namą prabangiame kvartale, kur visa kelių infrastruktūra bus prižiūrima atitinkamų tarnybų, kur šalimais veiks prekybos centras ir pan., bet visai tai papildomos investicijos, kurias sau leisti gali toli gražu ne kiekvienas naujakurys.

Kalbant apie butą mieste, iš kurio visi bėga, tai neprivalo būti būstas sename daugiabutyje, kur per neizoliuotas perdangas ar rozetes galima girdėti kaimynų rietenas. Erdvus ir modernus butas, esant galimybei, arčiau miesto centro gyvenimo kokybe nenusileidžia būstui individualiame name, o ne retai jį ir pranoksta. Dėl išvystytos miesto infrastruktūros – mokyklų, darželių, gydymo įstaigų, kultūros ir pramogų vietų, patogaus susisiekimo, gyvenamasis namas užmiestyje niekada negalės konkuruoti su individualiu būstu mieste. Be to, prisiminus nekilnojamojo turto rinkos duomenis, šiais laikais butas yra kur kas geresnė investicija, nes jį parduoti yra žymiai lengviau negu jau pastatytą gyvenamąjį namą.

Panagrinėję išsamiau buto ir namo privalumus, aiškiai matome, kad tam tikrais aspektais ir esant tam tikriems poreikiams (jaunoms šeimoms su mažamečiais vaikais, socialiai aktyviems žmonėms, neturintiems pakankamai pajamų ar be galo užimtiems asmenims) individualus namas užmiestyje nėra pats geriausias sprendimas. Be abejo, viskas priklauso ir nuo šeimos gyvenimo būdo, darbo pobūdžio, todėl vienareikšmiškai teigti būtų neteisinga, tiesiog prieš bandant įgyvendinti savo svajonę reikėtų labai nuodugniai apmąstyti ir įvertinti kiekvieną iš paminėtų kriterijų, kad paskui netektų nusivilti savo sprendimu ir įdėjus visas savo santaupas, darbą ir sugaištą laiką, nereikėtų pripažinti, kad gyvenimas užmiestyje – ne man, bent jau kol kas.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

5 projektai, padėsiantys į namo statybą pažvelgti kitu kampu

Kai kurie šių statinių nukels jus į netolimą ateities pasaulį, o kiti padės išradingai pažvelgti į namo statybas.

Renkamės kotedžą: į ką atsižvelgti svarbiausia? (16)

Visi žinome, kad kotedžas – savotiškas tarpinis variantas tarp buto ir namo. Kotedžą paprastai renkasi tie žmonės, kurie tikisi bent iš dalies patirti gyvenimo name komfortą – turėti pakankamai erdvės, savą žemės lopinėlį, kuriame vasarą galėtų jaukiai leisti laisvalaikį. Specialistų paklausėme, kokiomis dar ypatybėmis pasižymi kotedžai ir kokiomis tendencijomis gyvuoja šių būstų rinka.

Ko negalima praleisti pro akis ruošiant sodybą žiemai? (6)

Atsiriboti nuo miesto šurmulio ir praleisti laisvalaikį sodyboje šiltuoju metų laiku – vienas malonumas, tačiau šaltuoju laikotarpiu, kuomet į sodybą paprastai neužsukame arba darome tai itin retai, tenka susidurti su aktualia problema – apsaugoti ir paruošti ją taip, kad po žiemos ir vėl galėtume be jokių rūpesčių į ją sugrįžti. Tačiau svarbiausia nepamiršti keleto svarbių dalykų.

Svarbu žinoti: prievolė registruoti statinius (12)

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) įvairiais būdais (per radiją, spaudą, VTPSI ir Aplinkos ministerijos interneto svetainėse, specialiais pranešimais savivaldybėms, prašant informuoti gyventojus) dar prieš įsigaliojant Statybos įstatymo nuostatoms dėl privalomos statinių teisinės registracijos daug kartų teikė informaciją ir paaiškinimus apie šią prievolę. Tačiau gyventojams vis dar kyla klausimų tiek dėl šio reikalavimo vykdymo tvarkos, tiek ir dėl jo įvykdymo kontrolės. Taigi, norime dar kartą priminti, kada ir kokius statinius privalu teisiškai įregistruoti ir kokios šios prievolės nevykdymo pasekmės.

9 patarimai, kaip žiemą komunaliniams mokesčiams išleisti mažiau (1)

Norite sutaupyti vandens? Duše prauskitės su antrąja puse. Ne, tai ne pokštas – specialistai teigia, kad toks santykius gerinantis prausimosi būdas gali sutaupyti iki 50 proc. vandens. O kaip sunaudoti kuo mažiau elektros energijos ir neišdeginti daug dujų? Šie klausimai, artėjant žiemai, tampa dažno Lietuvos gyventojo galvos skausmu.

Renkatės namus? Dalykai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį

Vienas po kito kylantys gyvenamųjų namų kvartalai įvairiose miesto vietose apie naujus namus verčia pamąstyti ir tuos, kurie iki šiol vertino nuomojamo būsto pranašumus. Butų pasirinkimo naujos statybos gyvenamųjų namų projektuose netrūksta. Tačiau būstas – vienas didžiausių ir svarbiausių pirkinių gyvenime, todėl jį rinktis reikia itin atsakingai.

Nelaimės nesirenka namų: arba tu, arba tavo kaimynas

Per metus avarinės tarnybos sulaukia daugiau kaip 25 tūkst. iškvietimų dėl būstuose nutikusių avarijų, gaisrininkai – beveik 2 tūkst. iškvietimų dėl kilusių gaisrų, užregistruojama daugiau kaip 4,5 tūkst. vagysčių. Tačiau nuo grėsmių ir jų padarinių apsaugota tik maždaug pusė iš šalyje esančių būstų – lietuviai, priešingai nei kitų Europos valstybių gyventojai, ne visuomet linkę naudotis klasikinėmis draudimo rūšimis, tarp kurių – ir būsto draudimas.

Reali projektuotojo praktika: kaip statomas pasyvus namas? (16)

Namo sienos ir stogas – „storai“ apšiltinti, teisingai sumontuoti geri langai, įrengta vėdinimo sistema ir geoterminis šildymas, – ar tai reiškia, kad namas yra pasyvus? Deja, ne. Pasyvus namas – tai energiją taupantis pastatas, daugelio smulkių ir stambių, kruopščiai tarpusavyje suderintų namo elementų (atitvarinių konstrukcijų ir inžinerinių įrenginių) visuma, kuri pasiekiama Pasyvaus namo planavimo programa nagrinėjant skaitmeninį pastato modelį, architektūrinių sprendinių bei konstrukcijų ekonominį pagrįstumą bei jų įtaką pastato energiniam efektyvumui. Toks namas privalo turėti Vokietijos Pasyvaus namo instituto sertifikatą.

Architektų nuomonė: kodėl verta rinktis namus iki 80 kv.m? (79)

Individualius gyvenamuosius namus projektuojančių įmonių architektų teigimu, besirenkantieji nedidelio ploto namus geriau įvertina savo finansines galimybes ir poreikius. Tokio namo kaina gali būti net mažesnė už naujos statybos buto didmiestyje. Vis dėlto, siekiant gyventi patogiai, reikia sugebėti maksimaliai išnaudoti gyvenamąjį plotą ir susitaikyti su mažesniu patalpų skaičiumi.

Privalote tai žinoti, jei statote didesnį nei 200 kv.m gyvenamąjį namą (15)

Nuo šių metų liepos mėnesio pasikeitus teisiniam reguliavimui visuomenei svarbiems statiniams priskiriami ir didesni nei 200 kv.m vieno ar dviejų butų gyvenamieji namai. Prieš projektuodamas tokį statinį projektuotojas turėtų parengti projektinius pasiūlymus ir atlikti visuomenės informavimo procedūras. Šis reikalavimas taikomas rengiant naujų ir rekonstruojamų statinių projektus.

Būstų pirkėjų pageidavimų sąraše – naujas punktas. Sužinokite, koks jis (1)

Lietuvoje pastebimai auga susidomėjimas aukštos energinės klasės būstais, kuriuos, anot ekspertų, dažniausiai žmonės perka ne ketindami užsidirbti iš nuomos, bet siekdami juose gyventi patys. Visgi dar prieš kelerius metus tokie būstai graibstomi nebuvo. Pirkėjų nepatiklumą lėmė tai, kad jų kainos buvo net 10 ir daugiau procentų aukštesnės, nei žemesnės energinės klasės būstų. Be to, stigo informacijos apie aukštos energinės klasės būstų privalumus. Tad kas lėmė rinkos pokyčius dabar?

Ką vertėtų žinoti planuojant statyti šiltnamį? (5)

Nusprendus statyti šiltnamį neretai kyla daug klausimų – kokiu atstumu jį statyti nuo sklypo ribos, ar pirkti surenkamą, ar patiems pasistatyti, tvirtinti ant išlieto pamato ar statyti be pamato. Priklausomai nuo konstrukcinių sprendinių, šiltnamis gali būti priskirtas nekilnojamiems statiniams arba kilnojamiems daiktams.

Svarbu žinoti: kaip valdyti bendrą turtą?

Portalo skaitytoja teiraujasi, ką daryti, kai bendraturtis imasi veiksmų savo nuožiūra. Nuosavybės teise jai priklauso dalis namo, kitą dalį valdo kitas asmuo. Žemės sklypas taip pat padalintas dviem savininkams. Tačiau bendrai naudojamas kiemas ir šulinys. „Bendraturtis be mano sutikimo kieme pasistatė malkinę, prie pat namo – pavėsinę, o vos pusė metro nuo mano žemės ribos – geležinį garažą, per mano žemę pasidarė taką iš plytelių, – rašo moteris. – Jokių sutikimų nei buvęs bendraturtis , nei dabartinis bendraturtis neturi, malkinė užstoja privažiavimą prie mano žemės.“ Moteris klausia, kaip galima išspręsti šią problemą, kur galima kreiptis pagalbos.

Sodybų ir vasarnamių priežiūra: kaip tinkamai pasiruošti žiemai? (2)

Šiltuoju metų laiku ieškodami ramaus poilsio daugelis Lietuvos gyventojų iš didmiesčių traukė į gamtos apsuptyje esančias sodybas ar vasarnamius. Tačiau didžioji dalis tokių sodybų ar vasarnamių yra pritaikyti tik vasaros poilsiui, todėl atvėsus orams lankytojų sulaukia vis rečiau. Ekspertai pataria, kaip tinkamai paruošti vasaros sodybas žiemai tam, kad pavasarį netektų spręsti tokių problemų, kaip trūkę vandentiekio vamzdžiai ar užlietos patalpos.

Atsako ekspertai: ar galima rekonstruoti stogą bei platinti durų angą be kaimynų sutikimo? (1)

Portalo skaitytojas p. Raimis teiraujasi, ar galima rekonstruoti stogą be kaimynų sutikimo, jeigu name gyvena trys šeimos, ir ką daryti, jeigu kaimynai nesutinka, o rekonstrukcija jau pradėta. Skaitytojas p. Antanas iš Klaipėdos taip pat klausia, ar gali gyventojas savavališkai, be jokio projekto platinti durų angą, virš kurios yra sąrama ir perdangos blokas, penkiaaukščio namo pirmame aukšte. „Buto savininkas, švelniai tariant, nelabai sukalbamas“, - rašo p. Antanas.