A klasės namai – ką apie juos kalba ekspertai

 (40)
Nuo 2016 m. lapkričio 1-osios įsigaliojo sykį atidėtas reikalavimas naujai statomiems pastatams atitikti A arba aukštesnę energinę klasę. Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka siekiama mažinti energijos suvartojimą ir skatinti naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Ilgalaikėje perspektyvoje tai padėtų spręsti klimato kaitos problemas, mažinti importuojamos energijos kiekį, didinti šalies energetinę nepriklausomybę. Apie tai, kuo pasižymi energiškai efektyvūs namai, kaip jie projektuojami ir statomi, kalbėjomės su Kauno technologijos universiteto Pastatų energinių sistemų katedros lektore Jurgita Černeckiene ir UAB „Ekie namas“ vadovu Žilvaru Čipliu.
© Shutterstock nuotr.

Ko reikia, kad pastatas pasiektų A energinę klasę?

Remiantis statybos techniniais reglamentais, A klasės pastatas yra mažai energijos sunaudojantis pastatas. Pastato atitiktis reikalavimams nustatoma įvertinus savituosius šilumos nuostolius, energijos sąnaudas pastatui šildyti ir karštam vandeniui ruošti, įvertinant dėl palankios pastato orientacijos gaunamą saulės energiją ir šildymo sistemos efektyvumą.

Viena svarbiausių A klasės pastato savybių – sandarumas. Pabaigus statybas akredituotos laboratorijos turi patikrinti, ar įgyvendinti pastato sandarumo reikalavimai.

Papildomas dėmesys skiriamas ilginiams šilumos tilteliams ir pertvarų bei tarpaukštinių perdangų šiluminėms savybėms, kai šios atitvaros skiria pastato dalis su atskira šiluminės energijos apskaita arba autonominėmis šildymo sistemomis.

Statant namą svarbi kiekviena grandis

Reikalavimu statyti aukštos energinės klasės namus siekiama ne tik mažesnio neigiamo poveikio aplinkai, bet ir geresnės gyvenimo kokybės. „Dėl aukštų sandarumo rodiklių A klasės namą pigiau eksploatuoti, jo geresnis mikroklimatas, jis ilgaamžiškas, o izoliavus šilumos tiltelius ir užtikrinant tinkamą vėdinimą, mažėja rasojimo, pelėsio susidarymo tikimybė“ – privalumus vardija Ž. Čiplys.

Norint pasiekti A energinę klasę, labai svarbi darbų kokybė – atliekant statinio sandarumo testą yra tikrinama, ar nė viename statybos etape nepalikta broko, „skylių“. Klaidos, paliktos įrengiant pamatus, sienas, stogą, ar santechnikos, elektros, ventiliacines sistemas trukdys pasiekti reikiamą statinio sandarumą. Pašnekovų teigimu, viskas prasideda nuo tinkamai parengto projekto.

„Labai svarbu tai, kad A klasės pastato energinis efektyvumas būtų suplanuotas projektavimo etape ir klaidos ištaisytos dar popieriuje. Pastato energiniam efektyvumui turi būti skiriama ne mažiau dėmesio nei architektūrinei daliai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas yra vienas iš esminių tokio pastato reikalavimų“ – pabrėžia KTU lektorė, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertė J. Černeckienė.

A klasės namai – ką apie juos kalba ekspertai
© Shutterstock nuotr.

Projektuotojas turi numatyti tinkamą langų skaičių ir jų orientavimą – kuo daugiau langų turi būti atgręžta į pietus, kad maksimaliai išnaudotume saulės energiją. Tiesa, langų negali būti pernelyg daug, nes pro juos pastatas praranda daug šilumos. Kuo didesnė langų, sienų, durų ir stogo šiluminė varža – tuo efektyviau namas vartoja energiją.

Tiesa, skeptikai pridurtų, kad vasarą į pietūs orientuoti langai atneštų daugiau žalos nei naudos. Išgelbėti iš padėties gali ne tik kondicionierius, bet ir šešėlio sukūrimas. Tuo tikslu projektuojami specialūs stogeliai, apsaugantys nuo tiesioginės saulės spindulių. Projektuojant juos atliekami tikslūs matavimai, pagal kuriuos nustatoma, kokio dydžio ir aukščio stogeliai geriausiai apsaugotų namą nuo perkaitimo.

Nors teoriškai A klasės namuose rekuperacinė sistema neprivaloma, realybėje toks namas be jos sunkiai įsivaizduojamas. Rekuperatorius užtikrina efektyvų namo vėdinimą, kai iš patalpos išeinantis šiltas oras sukauptą energiją atiduoda įeinančiam orui. Jis užtikrina šviežią orą namo viduje.

„A klasės pastatuose paprastai įrengiamas mechaninis vėdinimas. Tokiu atveju rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis nei 0,65, o ventiliatorių naudojamas elektros energijos kiekis – neviršyti 0,75 Wh/m³“, – sako Jurgita Černeckienė.

Efektyvumo siekis gali riboti architekto laisvę

Kaip atrodo tipinis A klasės namas? Ar namo architektūra ką nors lemia? „Žinoma“, – atsako Ž. Čiplys. – „Kuo sudėtingesnė statinio architektūra, tuo sunkiau įgyvendinti A klasės reikalavimus – atsiranda daugiau šilumos tiltelių, sunkiau pasiekti norimo sandarumo, ypač jei stogas – sudėtingo reljefo. Natūralu, kad norint įgyvendinti kūrybinę viziją ir pasiekti to paties energinio efektyvumo, statybų kaina gerokai išaugs.“

„Vienas iš A klasės namų trūkumų – kad dėl poreikio įrengti storesnes atitvaras mažėja naudingasis vidaus plotas, lyginant su tokio pat ploto žemesnės klasės pastatais“, – sako J. Černeckienė. – „Taip pat gali būti šiek tiek apribota architekto laisvė, nes sudėtingesni architektūriniai sprendiniai gali neigiamai veikti pastato energinį efektyvumą.“

Taigi, A klasės namą projektuojantis architektas turėtų laikytis rekomendacijų, padedančių lengviau ir efektyviau pasiekti A klasę. Pavyzdžiui, nustatyta, kad projektuojant kubo formos pastatą pasiekiamas geriausias atitvarų ir grindų santykis, lemiantis mažesnį suvartojamos energijos kiekį, priešingai nei, pavyzdžiui, projektuojant L formos, į ilgį ištęstą ar sudėtingos architektūros, daug kampų turintį pastatą. Tiesa, namo dydžiui apribojimų nėra – didžiuliame name nėra sunkiau pasiekti energinio efektyvumo reikalavimų nei mažame.

A klasės namai – ką apie juos kalba ekspertai
© Shutterstock nuotr.

Statyba gali brangti, bet kokybinis šuolis – akivaizdus

Jau keletą metų energiškai efektyvius namus projektuojančios bendrovės „Ekie namas“ direktoriaus Ž. Čiplio teigimu, pasiruošti naujiems reikalavimams buvo skirta pakankamai laiko. Į ateitį žvalgosi ir užsakovai – didžioji dalis įmonės klientų prašo suprojektuoti jau nebe A, o dar aukštesnės ar pačios aukščiausios (A+ ir A++) klasės namus. Vis dėlto, turi praeiti kažkiek laiko, kol rinka prisitaikys prie naujų reikalavimų. Kol kas dar trūksta visapusiškai į minėtus reikalavimus įsigilinusių specialistų, todėl galima tikėtis aukštesnės projektavimo ir statybų paslaugų kainos. Kita vertus, aukštesni statinių kokybės reikalavimai turėtų „atsijoti“ rinką nuo nekvalifikuotų paslaugų teikėjų, taigi, galiausiai nauda vis viena bus vartotojo pusėje.

„Statybų rinka žengė didelį žingsnį kokybės link. Manau, kad pradžioje tai kels sunkumų, tačiau kartu paskatins architektus ir statytojus domėtis naujovėmis statybinių medžiagų ir technologijų srityje. Galbūt sumažės nekokybiškai darbus atliekančių rangovų, bet statybos sektoriui ir statytojams tai ilgainiui išeis į naudą“, – pastebi Jurgita Černeckienė.

„A klasės namas gali būti brangesnis dėl to, kad kokybiškiems darbams atlikti reikalingi kvalifikuoti darbuotojai, kurie galbūt kartais linkę „užsiprašyti daugiau“. Didesnius kaštus lemia ir dokumentai. Suprojektavus pastatą dėl šventos ramybės primygtinai rekomenduojame gauti pastato projekto energetinio naudingumo pasą. To nepadarius, jeigu sertifikavimo įmonė nustatytų, kad jis neatitinka A klasės reikalavimų, tiek užsakovas, tiek statytojas patirtų didelių problemų ir nuostolių.“

Nors kai kurie ekspertai teigia, kad dėl pigesnių šildymo kaštų A klasės namas turėtų atsipirkti per keletą metų, kalbinti pašnekovai sako, kad tai didele dalimi priklauso nuo pastato architektūros, dydžio ir pasirinkto šildymo būdo. Vis dėlto, J. Černeckienė pastebi, kad pasistačiusieji A klasės namus greitai pajus ekonominę naudą: „Pastatų eksploatacija sudaro didelę pastato gyvavimo ciklo sąnaudų dalį. Aukštos energinio naudingumo klasės pastatų eksploataciniai kaštai kelis kartus mažesni nei žemo energinio naudingumo pastatų. Apskritai, ekologinės gyvensenos atsiperkamumą įvertinti sunku, dažnai nauda būna netiesioginė. Tai būtų tas pats, kaip klausti: „Per kiek laiko atsiperka ekologiškų daržovių naudojimas?“

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.