10 dalykų, kuriuos turi žinoti kiekvienas besiruošiantis statyti būstą

Ruošiatės statyti namą ir turite daugybę klausimų apie pamatus, stogo dangą ar reikalingas medžiagas namo statybai? Atrinkome Jums 10 mūsų paruoštų straipsnių, kurie turėtų tapti Jūsų pagalbininkais.
10 dalykų, kuriuos turi žinoti kiekvienas besiruošiantis statyti būstą
© Shutterstock nuotr.

1. Namą statančiam žmogui norisi kuo pigiau ir greičiau įsirengti pamatus. Vis dėlto grunto, ant kurio stovės pastatas, tyrimams taupyti neverta. Be specialios įrangos ir žinių gauti reikalingų duomenų apie gruntų savybes neįmanoma, todėl šiam darbui tenka samdyti specialistus. Tyrimai ir gauta informacija kainuoja žymiai mažiau, nei jau pamatų statybos metu, dėl nepakankamai ištirtų po pamato padu slūgsančių gruntų ir požeminio vandens gylio, išlendančios bėdos.

Daugiau apie tai sužinosite ČIA

2. Kiekvienas, statantis namą, nori, jog jis būtų tvirtas ir patikimas – todėl labai apmaudu, kai dėl netinkamai pasirinktų pamatų, vėliau tenka išleisti kur kas daugiau nei planuota. Priklausomai nuo grunto, požeminio vandens savybių bei namo projekto galimi įvairūs pamatų variantai. Vienas iš tokių – poliniai pamatai

Daugiau apie polinių pamatų įrengimą - ČIA

3. Nors sakoma, jog gera pradžia - pusė darbo, statant namą džiaugtis gera pradžia nėra kada. Pamatų įrengimas reikalauja didelės atsakomybės, tačiau tinkamas sienų tipo parinkimas yra ne mažiau svarbus darbas. Lietuvoje namų statybai paprastai pasirenkamos sienos iš plytų arba iš blokelių. Jie gaminami iš įvairių medžiagų - kai kurios naudotos šimtmečius ir nuo seno žinomos kaip patikimos, kitos, nors ir naujoviškos, tačiau pasižymi statytojui labai patraukliomis savybėmis. 

Daugiau apie gyvenamojo namo statybą, plytas ir blokelius - ČIA

4. Nors Lietuvoje plokštuminiai pamatai yra sąlyginai naujas pamatų tipas, lyginant su įprastomis pamatų rūšimis, tačiau gyvenamųjų namų įrengtų naudojant šią technologiją kasmet vis daugėja. Esant tam tikroms grunto bei konstrukcinėms sąlygoms, tokie pamatai gali būti alternatyva šalyje populiariems juostiniams pamatams. 

Kada verta mąstyti apie plokštuminius pamatus, sužinosite ČIA

5. Statant namą, pamatų rūšis parenkama atsižvelgus į daugybę veiksnių – grunto tipą, požeminio vandens lygį, įšalo gylį, ar namas statomas su rūsiu, ar be jo, laikančiųjų sienų tipą, architektūriniai sprendimus ir statančiojo finansinės galimybes. Juostiniai pamatai šalyje tradiciškai yra gan populiarūs. Jiems nereikia tiek sudėtingos įrangos, kaip gręžtinių pamatų įrengimo atveju, todėl juos nesunku įrengti patiems, taip pat yra sukaupta nemažai kolektyvinės patirties, kuria galima dalintis. 

Informacija apie juostinius pamatus ČIA

6. Neretai pasitaiko, jog pasakodami naujam pažįstamam, kaip pasiekti jų namus, žmonės, kaip skiriamąjį namo bruožą nurodo stogo tipą ar spalvą. Iš tiesų – stogui statomo namo vizijoje paprastai būna numatyta garbinga vieta. Tačiau reikia nepamiršti ir techninės pusės, kuri yra lygiai tiek pat svarbi – nuo to, kokias medžiagas naudosite, priklausys daug su namo eksploatacija ir išlaidomis susijusių tolimesnių sprendimų. 

Pagal ką rinktis stogo dangą, sužinosite ČIA

7. Nors tradiciškai šiltas ir ilgaamžis namas dažniausiai įsivaizduojamas kaip mūrinis, vis gerėjančios statybinės medžiagos ir iš užsienio šalių perimamos tendencijos bei sprendimai, leidžia rasti mūrui lygiavertį pakaitalą. Šiaurės Amerikoje ir Skandinavijoje populiariausi karkasiniai ir karkasiniai-skydiniai namai, pasižymintys ekonomiškumu ir geromis šilumos savybėmis, populiarėja ir mūsų šalyje. Ką reikėtų žinoti apie tokios rūšies namų statybą, pasakoja įmonės „Primtela“ atstovas Mindaugas Vaicekauskas.

Daugiau apie karkasinius namus ČIA

8. Rąstai, kaip statybinė medžiaga, Lietuvoje aktyviai naudota šimtmečiais. Sovietmečiu jų populiarumas kiek sumažėjo, tačiau tradicinės statybos ir naujų technologijų sintezei pavertus šio tipo namus komfortabiliais, šiltais, ekologiškais bei ilgaamžiais, rąstinių namų paklausa vėl auga. Nors šalyje tokio tipo namai daugiausia siejasi su sodybomis, kuriose gali praleisti vasaros savaitgalį, tinkamai surentus rąstinį namą jame galima patogiai ir šiltai gyventi bet kuriuo metų laiku.

Daugiau apie rąstinių namų statybą sužinosite ČIA

9. Patikimas, solidus, ilgaamžis – šiais būdvardžiais stogdengiai paprastai apibūdina čerpinį stogą. Nepaisant to, kad tai tradicinė šimtmečius naudota danga, šiuolaikiniai gamintojai nuolat randa ką pagerinti, o vertinant pagal ilgaamžiškumo kriterijus, čerpinė danga išlieka ilgiausiai tarnaujančia. Kodėl nereikia bijoti čerpinės dangos svorio, kada geriau rinktis kitas dangas bei kuo skiriasi betoninės čerpės nuo keraminių?

Daugiau apie stogo dengimą čerpėmis skaitykite ČIA

10. Banguoti šiferio lakštai dengia daugybės šalies pastatų stogus. Apie šią tradicinę, laiko išmėgintą medžiagą pastaraisiais metais kalbama gana intensyviai, kadangi senus šiferio stogus, kurių danga gaminta asbesto pagrindu, raginama pakeisti į naują, saugią dangą. Neretai ta danga būna naujas sintetinio pluošto šiferis. 

Daugiau apie stogo dangą iš šiferio, skaitykite ČIA

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Kad grįžus po atostogų netektų nustebti: kaip išvykstant apsaugoti namus nuo pavojų (1)

Vasaros metu kone kiekvienas mėnesiui, savaitei ar bent ilgajam savaitgaliui palieka savo namus ir išvyksta ilsėtis. Tačiau tinkamai nepasiruošus, namus gali užklupti ne tik įvairūs gedimai ar parazitai, bet ir vagys. Kokie pavojai tyko tuščiuose namuose ir ką daryti, kad jums išvykus jie liktų tokie pat saugūs?

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada galima įstiklinti daugiabučio balkoną?

Balkonas – pastato dalis, atvira išsikišusi aikštelė išorinėje pastato sienoje su aptvaru žmonių saugai užtikrinti ir turinti duris į vidaus patalpas. Balkonas gali būti uždaras, iš lauko pusės įstiklintas naudojant lengvas šaltas konstrukcijas.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.