Klojame pamatus. 1 dalis

 (2)
Pamatai – tai namo pagrindas, kuriuo pastatas remiasi į gruntą. Nuo pamatų tvirtumo priklauso viso namo konstrukcijos stabilumas. Vėliau juos pataisyti būna labai sudėtinga, tad šiame žingsnyje ypač svarbus kokybės kriterijus.
Klojame pamatus. 1 dalis
© Shutterstock nuotr.

1 dalyje sužinosite, kaip išsirinkti pamatus, kokius galima pasirinkti pamatų hidroizoliacijos būdus, ką reikia žinoti prieš pradedant darbus. Kitoje dalyje bus išsamiai aprašomi pamatų klojimo etapai.

Pamatų pasirinkimas priklauso nuo namo konstrukcijos, aukščio, medžiagų, grunto savybių, reljefo ypatybių. Statant visad būtina pasikonsultuoti su specialistais. Jie pagal sklypo savybes, turimą projektą parinks tinkamiausius pamatus. Apie 20 procentų namo kainos sudaro pamatų kaina.
Blogai sumontuoti pamatai gali sukelti problemų: pradėti skilti ar pakreipti sienas, jose atsirasti plyšiai, o namas – sėsti gilyn. Norint išvengti tokių dalykų – svarbu atlikti geologinius tyrinėjimus.

Grunto tyrimai

Reikia nustatyti, kokio gylio bus reikalingi pamatai. Kiek gruntas įšąla, priklauso ne tik nuo geografinės vietos ir grunto sudėties, bet ir gruntinių vandenų. Temperatūrai nukritus žemiau nulio laipsnių, drėgnas gruntas šąla, vanduo jame tampa ledu ir išsiplečia maždaug 10 procentų.

Skirtingose vietose tai vyksta nevienodai ir gali įvykti deformacijos.

Lietuvoje gruntas skirstomas į dvi dalis:

Nuo šalčio nesiplečiantis gruntas, kuriam priskiriamas molingas ir smėlingas gruntas iš smulkaus ir dulkinio smėlio (daugiau nei 15 proc. molio). Ant smulkaus smėlio drėgno grunto statyti nepatartina. Molingame grunte lengvai kaupiasi vanduo, tad greitai peršlampa ir vanduo plečią jį. Kasti reikia iki neįšąlančio grunto (smėlis įšąla 1,2 m, molis ir priemolis – iki 1,5 m);

Nesiplečiantis gruntas, kuriam priskiriami stambaus žvyro gruntas, stambaus ir vidutinio stambumo smėlis, kuriame nėra molio priemaišų. Stambesnis ir švaresnis smėlis gali atlaikyti didesnį svorį, o stambesnių dalelių ir smėliniai gruntai, išskyrus dulkinius, gerai praleidžia vandenį ir nesiplečia. Pamatus galima leisti ne taip giliai: 0,5-1 m gylyje.

Pamatų tipai

Jie skiriasi savo kaina, įsirengimo sudėtingumu ir savybėmis. Pagal konstrukciją pamatai skirstomi į juostinius, stulpinius, polinius, gręžtinius ir plokštinius:

Juostiniai pamatai – patikimi, bet brangūs. Jei gruntas smarkiai plečiasi, galima naudoti tik monolitinį gelžbetonį arba tarpusavyje sujungtus jų blokus. Jei vidutiniškai – monolitinį betoną arba sumūrytus betoninius blokelius, jei silpnai – monolitinį betoną, laisvai sudėtus blokus. Kai plečiasi daug, reikia, kad šie pamatai sudarytų vientisą rėmą. Taip pat reikia numatyti ir gelžbetonines juosta perdangų lygyje. Reikia sutankinti pamato pagrindą, kad būtų tvirtesni pamatai. Jei planuojama statyti didelį ir sunkų namą – reikia pamatus daryti gelžbetoninius.

Nereikia pamiršti, kad tokiu atveju reikia ir juos daryti žemiau įšąlančio grunto sluoksnio. Geriausias, nors ir brangiausias būdas, kai yra klojama ištisinė gelžbetoninį plokštė po visu namu. Tai tampa ir rūsio pagrindu. Juostiniams pamatams iškasus būsimo pamato vietą reikia iškart lieti pamatus, nes gruntą gali paveikti krituliai ir įgriūti kraštai. Prieš liejant betoninę plokštę patiesiamas armatūrinis tinklas. Sienos neturėtų būti plonesnės nei 25 cm.

Jei rūsys nėra reikalingas, patartina rinktis polinius pamatus. Šie pamatai turi savų privalumų lyginant su juostiniais. Juos ruošiant sunaudojama beveik perpus mažiau betono, nereikia atlikti viso namo ploto žemės kasybos darbų. Taip pat nebūtina įsirenginėti drenažo. Jie būna maždaug 10-20 procentų pigesni už juostinius pamatus. Poliai, pagal naudotą medžiagą, būna: mediniai, gelžbetoniniai, plieniniai ir kombinuotieji.

Priklausomai nuo darbų pobūdžio poliai skirstomi į stovus, kurie galais remiasi į kietą gruntą ir kabančiuosius polius, kurie laiko pastatą dėl trinties tarp polio sienelių ir grunto. Pagal gamybos metodą poliai skirstomi į kalamus, kurie sukalami ir suleidžiamus, dar kitaip gręžtinius pamatus, kurie gaminami pačiame grunte, išgręžus duobes. Tos duobės užbetonuojamos. Suleisti poliai jungiami monolitiniu gelžbetoniu ant viršaus. Poliniai pamatai greitai populiarėja, nes yra efektyvūs, ir tinka, kai yra didelės apkrovos, yra aukštas gruntinis vanduo. Jiems įrengti reikia ir mažiau laiko.

Stulpiniai pamatai suformuojami įkalus į gruntą stulpus, tačiau stulpinius pamatus geriausia naudoti tik mediniams namams. Toks pamatų variantas pigiausias ir paprasčiausias, tačiau pamato konstrukcinę schemą reikia sudaryti tik išnagrinėjus galimas grunto deformacijas. Jei jos atitinka reikalavimus, tuomet galima įsirenginėti namą ir tokiais pamatais. Jei gruntas daug plečiasi dėl esančio jame vandens – sienos galės būti tik karkasinės, o jei gruntas pakankamai stabilus, galima naudoti ir kitokias sienas. Visgi tokie pamatai tinka, kai namo pagrindo dydis nėra didesnis nei 80 kv. m.

Pamatai iš pamatų plokštės, kai grindys yra ir pamatų plokštės viršutinė dalis. Jie tinka, kai statoma ant smulkaus grunto. Dažniausiai tokie pamatai tinka skydiniams namams. Prieš klojant tokį pamatą reikia pasirūpinti vamzdynais po juo ir pakloti po plokšte skaldos sluoksnį, bei šilumos izoliacijos medžiagų sluoksnį.

Pamatų apšiltinimas (termoizoliacija)

Ties pamatais gali kauptis drėgmė. Norint to išvengti pamatus patartina apšiltinti. Geriausia tai daryti iš lauko pusės ir tam siūloma naudoti ekstruzinį polistireną, kuri gerai apsaugo nuo drėgmės ir išlaiko šilumą. Rekomenduojamas termoizoliacijos storis  100 mm. Jei pamatai yra vientisi – į juos reikia įterpti 50 mm vertikaliai izoliacinės medžiagos lakštą. Lauko sienos ir pamato šiltinimo sluoksniai turi būti be tarpų, kruopščiai sujungti.


Pamatų hidroizoliacija

Pagal paklojimo ir veikimo būdus izoliacija skirstoma į tepamą, klijuojamą, įsiskverbiančią ir montuojamą:

Tepama hidroizoliacija. Labai populiarus ir nuo seno naudojamas apsaugai – bitumas. Jis nėra brangus, bet pagrindinis trūkumas, kad išlaiko visas savo savybes maždaug iki 10 metų. Taip pat jei vyksta grunto deformacijos, esant neigiamai temperatūrai, jis tampa trapus, gali atsirasti įtrūkimai. Jo alternatyva yra sintetinės smalos (polimerai), bituminės-guminės medžiagos. Taip pat ir cementinės-polimerinės dervos, kurios irgi gerai sukimba su pagrindu, atsparios deformacijoms ir vibracijoms. Tepamos hidroizoliacijos sluoksnis – 1-3 mm;

Klijuojama hidroizoliacija yra klojama iš rulonų arba plėvelių, kurios klijuojamos naudojant vandeniu atsparias dervas. Tokią izoliaciją sudaro: ruberoidas, tolis, pergaminas ir naujos, kaip: elastas, izoplastas, mostoplastas. Jas sunku patiesti, nes reikalauja didelio kruopštumo. Reikia labai gerai paruošti pagrindą, kad nebūtų didesnių nelygumų, kaip 2 mm. Pagrindas turi būti sausas. Ši apsauga tarnauja ilgą laiką;

Įsiskverbianti hidroizoliacija gaminama iš cemento, chemiškai aktyvių priedų ir specialaus smėlio. Ši apsauga per betono poras patenka į pamatus, juos uždengia ir sumažina galimybes prasiskverbti vandeniui. Šias medžiagas galima naudoti ir iš išorės, ir iš vidaus. Labai svarbu, kad būtų gerai nuvalytas pagrindas. Ši būdas naudojamas rečiau, jei nėra galimybės pasirinkti kitų priemonių;

Montuojama hidroizoliacija yra apsauginių ekranų sukūrimas. Jų privalumai: ilgaamžiškumas, atsparumas deformacijoms, tačiau jiems būtina drenažo sistema. Veikia tol, kol gruntinio vandens lygis nepakyla aukščiau nutekamųjų vamzdžių.

Drenažo įsirengimas

Jei gruntinio vandens lygis yra aukštai ir norima namo su rūsiu, reikia įsirengti pamatų drenažo sistemą. Jo dėka vanduo vamzdžiai išdėstytai po žeme yra surenkamas ir kaupiamas specialiuose šuliniuose. Naudojami perforuoti plastmasiniai vamzdžiai su geotekstile. Vamzdžiai klojami pamato dugno lygiu, žemiau rūsio grindų. Drenažą reiktų įsirenginėti kartu su pamatų klojimu, kad vanduo neužpiltų paruoštos duobės. Jei grunte daug vandens, prieš liejant pamatą gruntą reikia apdoroti jungiamąja medžiaga arba izoliuoti nuo vandens polimerine plėvele.

Daugiau apie drenažo įsirengimą skaitykite ČIA.

Ką reikia žinoti prieš samdant darbininkus ir planuojant darbus

• Pradėjus statybą didesnei technikai privažiuoti reikės įrengti laikinus kelius prie pamatų vietos arba sutvirtinti jau esamus. Juos rekomenduojama iškart numatyti būsimo įvažiavimo prie namo vietoje arba aikštelėje, kurioje bus kiemas nuklotas plytelėmis. Tokioje vietoje pagrindui bus galima panaudoti sutankintą žvyrą, skaldą. Ant tokio pagrindo kloti trinkeles arba akmenis;

• Prieš pasirašant sutartį su rangovu reikia numatyti jo atsakomybę už galimas papildomas išlaidas, jei darbai bus atlikti blogai;

• Jei tranšėja pamatui kasama ekskavatoriumi, ją vertėtų daryti 20 cm aukštesnę. Ir tą atkarpą nukasti be sunkiosios technikos, rankiniu būdu, kad būtų mažesnis pamato sėdimas;

• Iškasus tranšėją reikia kuo greičiau užpilti betonu, kad neužlytų, nepradėtų griūti kraštai;

• Geriausia darbus atlikti, kai būna teigiama oro temperatūra. Esant šaltesniam orui reikia naudoti specialų betoną ir jį saugoti nuo šalčio iki pat stingimo pradžios. Betonuojant žiemą kaina gali padidėti net iki 15-20 procentų ir atsiranda didesnė tikimybė pakloti pamatus nekokybiškai;

• Reiktų iki žiemos įrengti ir namo sienas, stogą, langus, duris, nes bebūnant dideliam apkrovimui, žiemą pamatai gali būti intensyviau stumiami aukštyn nei jau apkrauti;

• Priklausomai nuo namo ir pamatų dydžio gali prireikti didesnių statybų mašinų, kurios galėtų atgabenti medžiagas, atlikti kasimo, grunto išvežimo darbus: krano, ekskavatoriaus, buldozerio, savivarčio sunkvežimio. Statybų įmonės dažniausiai turi reikalingą techniką. Kitu atveju būtiniausią techniką tenka nuomotis ir įskaičiuoti į galutinę kainą.

Shutterstock nuotr.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Darau pats

Darau Pats: daugybė medinių pakavimo dėžių panaudojimo būdų

Tikriausiai daugumai yra tekę matyti ir liesti medines pakavimo dėžės. Jas dažnai matome parduotuvių daržovių skyriuose, sendaikčių išpardavimo vietose, o kartais viena kita tokia dėžė mėtosi nuosavame garaže ar rūsyje. Medines pakavimo dėžes visai nesudėtingai galima panaudoti įvairiuose Darau Pats projektuose. Pristatome keletą pavyzdžių, kaip pritaikyti šias senas dėžes interjere.

Darau pats: grindys iš 2,5 tūkst. mažyčių medienos gabalėlių

Grindys – itin svarbus interjero elementas, kuris turi būti tvirtas, atsparus bei estetiškai patrauklus. Bendra grindų dangos įrengimo ir jam reikalingų medžiagų kaina paprastai yra tikrai aukšta, todėl naujomis grindimis gali džiaugtis ne kiekvienas. Pristatome neįprastą ir ne itin brangų grindų Darau Pats projektą.

Darau pats: 7 būdai, kaip senam langui suteikti naują gyvenimą

Senas, pagal paskirtį nebenaudojamas medinis langas – statybinė atlieka, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo niekam nebereikalinga. Bet iš tiesų senoviniai mediniai langai gan paprastai gali būti prikelti naujam gyvenimui. Juos galima paversti baldais, veidrodžiais ir kitais interjero elementais, kurie namų dekorui suteiks senovinio žavesio. Siūlome pasisemti įkvėpimo iš toliau pateikiamų pavyzdžių.

Darau pats: menininkas gamina inkilus susiliejančius su miesto aplinka

Paukščiai – vieni iš nedaugelio laukinių gyvūnų, kurie nepaliko miesto aplinkos. Gatvės menininkas Thomas Dambo ėme kurti su miesto aplinka susiliejančius inkilus, kurie paverčia paukščių buveines nematomomis ir taip juos apsaugo.

Darau Pats: naujagimio susilaukusių šeimininkų dovana augintiniui – kambarys po laiptais

Jauna šeima, kuri visai neseniai susilaukė pirmagimio, nusprendė savo augintiniui padovanoti naują būstą – nuosavą kambarį po laiptais. Kviečiame pasigrožėti šio Darau Pats projekto rezultatais.

Darau Pats: buvęs dailidė šiandien gamina mažus namelius ant ratų

Malina Bura pasidalino savo tėčio, kuris gamina mažus namelius ant ratų, istorija. Mergina mano, kad jo darbai turėtų sulaukti daug daugiau dėmesio, o jis pats – pripažinimo.

Darau pats: 10 būdų, kaip galima panaudoti senas duris

Senos, nebereikalingos durys – statybinė atlieka, kurią, įdėjus šiek tiek pastangų, visai nesudėtingai galima prikelti naujam gyvenimui. Iš senų durų galima pasigaminti stalviršį, lovos galvūgalį, knygų lentyną ir kitus panašius daiktus. Pristatome 10 būdų, kaip galima panaudoti senas duris įvairiuose Darau Pats projektuose.

Darau pats: kaip pagaminti palapinę savo augintiniui?

Tipi – kūgio formos palapinė. Autentiška tipi palapinė yra gaminama iš odos ir beržo tošies. Šiandien populiaru tokias unikalias palapines perkelti iš lauko į namų vidų ir paversti jas vaikų žaidimo nameliais arba augintinių guoliais.

5 būdai, kaip panaudoti perforuotą sienelę

Perforuota sienelė – plokštė su tvarkingai išsirikiavusiomis skylutėmis. Nors iš pirmo žvilgsnio ji atrodo niekuo neypatinga, tačiau iš tiesų tokia sienelė yra pravarti tiek namų buityje, tiek darbams skirtoje erdvėje. Ši plokštė gali pasitarnauti kaip praktiška daiktų laikymo vieta, kurioje jie yra visada gerai matomi ir lengvai prieinami.

3D spausdintuvu per 24 valandas pagaminamas namas vos už 10 tūkst. eurų

Paprastai namo statyba užtrunka keletą mėnesiu, o kartais gali užsitęsti ir dar ilgiau. Kompanijai „Apis Cor“ iš San Francisko pavyko gyvenamą namą pastatyti vos per 24 valandas naudojant 3D spausdintuvą.