Darau pats: šildymo šaltinio pasirinkimas A+ klasės namui

 (16)
„A+ namas“ tinklaraščio autorius Mindaugas dalinasi savo įžvalgomis apie tinkamiausio šilumos šaltinio pasirinkimą A+ klasės namui.
© Asm. albumo nuotr.

Šilumos šaltinis yra labai opi A+ klasės namo problema. Mat reikia mažos galios ir pigios sistemos. O tai suderinti vis dar labai sudėtinga arba brangu. Mane domino daugybė sistemų: dujos, šilumos siurblys oras-vanduo, geoterminis ir net šildymas grynai elektra. Trumpai papasakosiu, kaip rinkausi šildymo sistemą.

Tik baigus kurti namo projektą, gavau pranešimą, kad mūsų kvartale bus vedamos dujos. Pranešimą gavau trečiadienį, o penktadienį buvau sutaręs atsiimti iš architekto projektą. Per dvi dienas projekto nepakoreguos, todėl nusprendėme viską atidėti ateičiai. Prasidėjo namo statybos, išmūrijo sienas ir vis dar galvojau apie dujas. Bet tuomet būtų tekę sienoje pjauti skylę langui, daryti ventiliacijos angą. Dujos labai domino, nes sistemą gana pigu įrengti, bet nepatiko šokinėjantis dujų kaloringumas, šalčio tiltai (kaminai), papildomas langas. Sunkiai sekėsi apsispręsti, bet dujų atsisakiau.

Tuomet liko du variantai: šilumos siurblys oras-vanduo (liaudiškai vadinamas „orinukas“) arba šilumos siurblys gruntas-vanduo (dažniausiai vadinamas geoterminiu). Suprantama, kad dėl kainos labiausiai imponavo „orinukas“. Vienos firmos atstovas leido žiemos metu nuvažiuoti apžiūrėti uošvio name veikiančio „orinuko“.

Jis prisipažino, kad lauko blokas daug „siusioja“ (atitirpdamas išskiria vandenį), tas blokas sumontuotas prie garažo, todėl dažnai žiemą neįvažiuoja į garažą (vanduo virsta ledu), miegant artimiausiame kambaryje girdimas lauko bloko darbas. O kuomet dar ofise „užkūrė“ parodinį modelį, kuris sukėlė tokį vėją, kad sunkios plastikinės užuolaidos pakilo į viršų, nusprendžiau „orinuko“ atsisakyti. Nepatiko ir tai, kad „orinuko“ atveju lauko bloko vamzdžius reikia vesti per sieną (papildomas šalčio tiltas), jo COP maždaug 1 prastesnis nei geoterminio.

Liko tik du pasirinkimai: namo šildymas grynai elektra, karšto vandens ruošimą patikint saulės kolektoriams, ir geoterminis siurblys. Suprantama, kad labiausiai imponavo elektra su saulės kolektoriais, nes tokia sistema būtų 2 ar net 3 kartus pigesnė. Gal ir būčiau pasirinkęs elektrą su saulės kolektoriais, bet toks namo šildymas gali „netempti“ iki A+ klasės standarto. Tikėtina, kad namas būtų gavęs tik B klasės sertifikatą. Kuomet tiek daug iečių sulaužyta siekiant šilto namo, buvo kvaila pačioje pabaigoje pasiduoti. Liko vienintelis sprendimas – geoterminis.

Šioje vietoje ilgokai galvojau apie kinų modelius, nes jie gerokai pigesni. Visgi juos atmečiau ir apsistojau ties Europos gamintojais „Nibe“ ir „Alpha Innotec“. Pasirinkau pastarąjį dėl kelių priežasčių. Jam gamintojai suteikia 5 metų garantiją bet kokiam gedimui („Nibe“ būtų davusi 3 metus), vokiečio COP šiek tiek aukštesnis, tais metais tai buvo visiškai naujas įrenginys (pamaniau, kad bus modernesnis ir ilgiau morališkai nepasens).

Savo pasirinkimu tikrai nesiskundžiu. Pasirinkau maksimaliai sukomplektuotą 4,7 kW galios įrenginį: viduje integruotas 178 l karšto vandens boileris, siurblys turi pasyvų vėsinimą (visiems rekomenduoju). Labai norėjau inverterinio modelio, bet jis būtų apie 1000 eurų brangesnis. Inverterinio „pečiaus“ esmė ta, kad jis gali keisti galią nuo 1 iki 6 kW. Nusistato optimalią galią (pagal namo šilumos nuostolius) ir praktiškai dirba nesustodamas. Įsivaizduojate: veikia beveik kiaurą parą! Dažniausiai dirba minimalia galia (mano atveju būtų 1-2 kW), todėl mažiau sodina gręžinį, o cirkuliaciniai siurbliai prisuka šiek tiek mažiau elektros. Metinis inverterinio siurblio COP (vadinamas SCOP) yra šiek tiek aukštesnis, bet kuomet mano namo šilumos poreikis toks mažas, tai papildomos 1000 eurų išlaidos nebūtų atsipirkę. Po kelių metų paprastų geoterminių siurblių tikriausiai neliks ir visi pereis prie inverterinių.

Lauko kolektorius – gręžinys. Net nebuvo minčių daryti horizontalų kolektorių, nes gruntas – smėlis, o ir sklypas mažas. Įrengėme 90 m gylio gręžinį. Sistema užpildyta propilengliukoliu, kuris yra ekologiškas ir įvykus nelaimei neužterštų grunto ir požeminio vandens. Gaila, kad „Artva“ 20-30 metrų gylyje neįrengė bentonito kamščio, kuris apsaugo giluminius vandenis nuo taršos. Apie klaidą sužinojau tuomet, kuomet gręžinys jau buvo užpiltas skalda. Vėliau jie atkasė 2 metrus ir šiek tiek užpylė bentonito, bet tai atlikta ne visai pagal naujausias taisykles.

Visa sistema kainavo 9565 eurus. Už šią sumą įsigytas geoterminis šilumos siurblys, įrengtas gręžinys, sumontuota visa įranga katilinėje. Taip pat įskaičiuoti papildomi laidai, grąžtai ir net atskiras skaitliukas, fiksuojantis elektros sąnaudas. Paprasčiau sakant, sistema ne tik šildo namą, ruošia karštą vandenį, bet ir vasarą vėsinimą namą.

Informacija ir fotografijos: A+ namas

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Darau pats

Darau pats: neįtikėtini elektros kabelio ritės panaudojimo būdai interjere

Medinė elektros kabelio ritė daugumai gali pasirodyti tik kaip nereikalinga atlieka. Tačiau tokią ritę, dėl jos medžiagiškumo bei formos, nesudėtingai galima prikelti antram gyvenimui. Šiandien itin populiaru tokią ritę perdirbti ir pritaikyti interjere. Siūlome pasisemti įkvėpimo iš šių Darau Pats projektų.

Darau pats: sužinokite, kaip pasigaminti vyrišką „Kalėdinės istorijos“ šviestuvą

Medžio apdailos darbų meistras Jackman Works pagamino unikalią „Kalėdinės istorijos“ (angl. A Christmas Story) šviestuvo versiją. Vietoje tradiciškai šio tipo šviestuvuose naudojamos dailios moteriškos kojos, jis panaudojo savo kojos modelį.

5 projektai, kurie įkvėps norimą baldą pasigaminti savo rankomis

Ieškant naujo baldo savo namams, kartais nutinka taip, kad nepavyksta surasti tinkamo varianto. Kartais netinkamas pasirodo dizainas, o kartais – kainos ir kokybės santykis. Tuomet dažnai kyla mintys apie baldo pagaminimą savo rankomis. Savomis rankomis pagaminto baldo išliekamoji vertė – tikrai didelė, o įgyvendintas Darau Pats projektas – būdas save realizuoti.

Darau pats: komoda už 200 eurų (8)

Nors šiandieninėje rinkoje baldų įvairovė yra itin gausi, kartais vis tiek yra sunku surasti tinkamą baldą savo namų erdvei. Kartais nerandame tinkamo dizaino, o kartais baldai yra tiesiog nepagrįstai brangūs. Tokiu atveju verta pagalvoti apie galimybę baldą susimeistrauti savo rankomis. Taip padarė ir mūsų skaitytojas Gediminas, kuris dalinasi komodos Darau Pats projektu.

Darau pats: kūrybiški kalėdinės eglutės sprendimai

Kalėdinė eglė – neatsiejama Kalėdų dalis. Ji sukuria pakilią nuotaiką interjere, todėl sunku įsivaizduoti savo namus šventiniu laikotarpiu be šio akcento. Tačiau kartais nutinka taip, kad namuose pritrūksta vietos gyvai kalėdinei eglei, arba tiesiog norisi paeksperimentuoti ir išbandyti kažką nauja. Siūlome pasisemti šiek tiek įkvėpimo iš kelių kūrybiškų kalėdinės eglutės Darau Pats sprendimų.

Darau pats: būdai, kaip panaudoti senas padangas (2)

Senos, nebenaudojamos padangos yra tikras galvos skausmas, kalbant apie atliekų tvarkymą bei perdirbimą. Tačiau tokias padangas perdirbti ir prikelti kitam gyvenimui galime ir patys. Padangos yra puiki medžiaga ne vienam Darau Pats projektui. Pristatome kelis būdus, kaip panaudoti jas.

Darau pats: lovos galvūgalio idėjos, kurias įgyvendinti galite patys

Lovos galvūgalis – nepigi lovos dalis. Tad tie, kurie nori originalaus, bet nebrangaus lovos galvūgalio, dažnai nusprendžia pasigaminti jį patys.

Darau pats: vaiko lova už prieinamą kainą

Kartais nutinka taip, kad nepavyksta rasti gražaus ir kokybiško baldo už prieinamą kainą. Taip atsitiko Dominic, kuris ieškojo savo vaikui lovelės, bet galiausiai ją nusprendė pagaminti savo rankomis.

Darau pats: nesibaigiančios medinių padėklų panaudojimo galimybės (1)

Mediniai padėklai, arba kitaip – paletės, yra itin populiari medžiaga įvairiems Darau Pats projektams. Iš medinių padėklų galima pasigaminti nebrangių baldų namams arba terasai. Senos, nebelabai gražios paletės puikiai tinka sodo bei daržo konstrukcijoms gaminti. Taigi pristatome kelias nesudėtingas idėjas, kaip galima panaudoti medinius padėklus.

Darau pats: lauko baseinas šildomas saulės kolektoriais (1)

Nors pasibaigus šiltajam sezonui apie maudynes gryname ore mažai tegalvojame, tačiau šildomo baseino idėja gali pasirodyti patraukli ir dabar. Meistras Petras Dargis dalinasi savo pažįstamo sumanymu – saulės kolektorių pagalba šildomu lauko baseinu.