Darau pats: šildymo šaltinio pasirinkimas A+ klasės namui

 (16)
„A+ namas“ tinklaraščio autorius Mindaugas dalinasi savo įžvalgomis apie tinkamiausio šilumos šaltinio pasirinkimą A+ klasės namui.
© Asm. albumo nuotr.

Šilumos šaltinis yra labai opi A+ klasės namo problema. Mat reikia mažos galios ir pigios sistemos. O tai suderinti vis dar labai sudėtinga arba brangu. Mane domino daugybė sistemų: dujos, šilumos siurblys oras-vanduo, geoterminis ir net šildymas grynai elektra. Trumpai papasakosiu, kaip rinkausi šildymo sistemą.

Tik baigus kurti namo projektą, gavau pranešimą, kad mūsų kvartale bus vedamos dujos. Pranešimą gavau trečiadienį, o penktadienį buvau sutaręs atsiimti iš architekto projektą. Per dvi dienas projekto nepakoreguos, todėl nusprendėme viską atidėti ateičiai. Prasidėjo namo statybos, išmūrijo sienas ir vis dar galvojau apie dujas. Bet tuomet būtų tekę sienoje pjauti skylę langui, daryti ventiliacijos angą. Dujos labai domino, nes sistemą gana pigu įrengti, bet nepatiko šokinėjantis dujų kaloringumas, šalčio tiltai (kaminai), papildomas langas. Sunkiai sekėsi apsispręsti, bet dujų atsisakiau.

Tuomet liko du variantai: šilumos siurblys oras-vanduo (liaudiškai vadinamas „orinukas“) arba šilumos siurblys gruntas-vanduo (dažniausiai vadinamas geoterminiu). Suprantama, kad dėl kainos labiausiai imponavo „orinukas“. Vienos firmos atstovas leido žiemos metu nuvažiuoti apžiūrėti uošvio name veikiančio „orinuko“.

Jis prisipažino, kad lauko blokas daug „siusioja“ (atitirpdamas išskiria vandenį), tas blokas sumontuotas prie garažo, todėl dažnai žiemą neįvažiuoja į garažą (vanduo virsta ledu), miegant artimiausiame kambaryje girdimas lauko bloko darbas. O kuomet dar ofise „užkūrė“ parodinį modelį, kuris sukėlė tokį vėją, kad sunkios plastikinės užuolaidos pakilo į viršų, nusprendžiau „orinuko“ atsisakyti. Nepatiko ir tai, kad „orinuko“ atveju lauko bloko vamzdžius reikia vesti per sieną (papildomas šalčio tiltas), jo COP maždaug 1 prastesnis nei geoterminio.

Liko tik du pasirinkimai: namo šildymas grynai elektra, karšto vandens ruošimą patikint saulės kolektoriams, ir geoterminis siurblys. Suprantama, kad labiausiai imponavo elektra su saulės kolektoriais, nes tokia sistema būtų 2 ar net 3 kartus pigesnė. Gal ir būčiau pasirinkęs elektrą su saulės kolektoriais, bet toks namo šildymas gali „netempti“ iki A+ klasės standarto. Tikėtina, kad namas būtų gavęs tik B klasės sertifikatą. Kuomet tiek daug iečių sulaužyta siekiant šilto namo, buvo kvaila pačioje pabaigoje pasiduoti. Liko vienintelis sprendimas – geoterminis.

Šioje vietoje ilgokai galvojau apie kinų modelius, nes jie gerokai pigesni. Visgi juos atmečiau ir apsistojau ties Europos gamintojais „Nibe“ ir „Alpha Innotec“. Pasirinkau pastarąjį dėl kelių priežasčių. Jam gamintojai suteikia 5 metų garantiją bet kokiam gedimui („Nibe“ būtų davusi 3 metus), vokiečio COP šiek tiek aukštesnis, tais metais tai buvo visiškai naujas įrenginys (pamaniau, kad bus modernesnis ir ilgiau morališkai nepasens).

Savo pasirinkimu tikrai nesiskundžiu. Pasirinkau maksimaliai sukomplektuotą 4,7 kW galios įrenginį: viduje integruotas 178 l karšto vandens boileris, siurblys turi pasyvų vėsinimą (visiems rekomenduoju). Labai norėjau inverterinio modelio, bet jis būtų apie 1000 eurų brangesnis. Inverterinio „pečiaus“ esmė ta, kad jis gali keisti galią nuo 1 iki 6 kW. Nusistato optimalią galią (pagal namo šilumos nuostolius) ir praktiškai dirba nesustodamas. Įsivaizduojate: veikia beveik kiaurą parą! Dažniausiai dirba minimalia galia (mano atveju būtų 1-2 kW), todėl mažiau sodina gręžinį, o cirkuliaciniai siurbliai prisuka šiek tiek mažiau elektros. Metinis inverterinio siurblio COP (vadinamas SCOP) yra šiek tiek aukštesnis, bet kuomet mano namo šilumos poreikis toks mažas, tai papildomos 1000 eurų išlaidos nebūtų atsipirkę. Po kelių metų paprastų geoterminių siurblių tikriausiai neliks ir visi pereis prie inverterinių.

Lauko kolektorius – gręžinys. Net nebuvo minčių daryti horizontalų kolektorių, nes gruntas – smėlis, o ir sklypas mažas. Įrengėme 90 m gylio gręžinį. Sistema užpildyta propilengliukoliu, kuris yra ekologiškas ir įvykus nelaimei neužterštų grunto ir požeminio vandens. Gaila, kad „Artva“ 20-30 metrų gylyje neįrengė bentonito kamščio, kuris apsaugo giluminius vandenis nuo taršos. Apie klaidą sužinojau tuomet, kuomet gręžinys jau buvo užpiltas skalda. Vėliau jie atkasė 2 metrus ir šiek tiek užpylė bentonito, bet tai atlikta ne visai pagal naujausias taisykles.

Visa sistema kainavo 9565 eurus. Už šią sumą įsigytas geoterminis šilumos siurblys, įrengtas gręžinys, sumontuota visa įranga katilinėje. Taip pat įskaičiuoti papildomi laidai, grąžtai ir net atskiras skaitliukas, fiksuojantis elektros sąnaudas. Paprasčiau sakant, sistema ne tik šildo namą, ruošia karštą vandenį, bet ir vasarą vėsinimą namą.

Informacija ir fotografijos: A+ namas

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Darau pats

Darau pats: sumanios batų lentynos idėjos

Netvarkinga batų krūva interjero tikrai nepuošia. Tie, kurie nenori pirkti standartinės batų lentynos, bet nori batus laikyti tvarkingai, gali nesudėtingai ją pasigaminti patys. Pateikiame keletą originalių Darau Pats batų lentynos projektų.

Darau pats: terasa, kurios sprendimas atsiėjo vos 95 eurus (3)

Terasa yra ne tik jauki vieta, kurioje malonu leisti laiką šiltuoju metų laiku, bet kartu ji gali daliai papildyti namo eksterjerą. Dalinamės skaitytojo Dariaus Darau Pats terasos projektu.

Darau pats: sūpynės vaikams ir lauko stalas iš medienos (3)

Vasaros metu dažnai atsiranda daugiau laiko užsiimti įvairiais darbais, kuriems anksčiau nebuvo laiko. Mūsų skaitytojas Algirdas pasidalino savo pirmaisiais vasariškais Darau Pats projektais iš medienos – vaikams skirtomis sūpynėmis bei lauko stalu.

Darau pats: būdai, kaip panaudoti seną medinį langą

Jeigu neseniai keitėte medinius langus į naujus, neskubėkite senųjų išmesti. Seni mediniai langai turi vintažinio žavesio, kurį galima išnaudoti interjero dekoravimui. Pristatome keletą idėjų, kaip tokias statybines atliekas transformuoti į žavius namų akcentus.

Darau pats: PVC vamzdžių panaudojimo idėjos

Įvairių Darau Pats projektų mėgėjai nuolatos ieško naujų idėjų būsimiems darbams. Šiandien norime jums pristatyti labai paprastai transformuojamą medžiagą – PVC vamzdžius ir jų panaudojimo būdus. Ši medžiaga yra ypač tinkama pradedantiems meistrauti.

Darau pats: saulės kolektoriaus panaudojimas hidroponiniame darže

Jau esame rašę apie Petro Dargio hidroponinį daržą. Šį kartą dalinamės jo patirtimi, kaip saulės kolektoriaus pagalba jam pavyko paankstinti pavasarį savo darže.

Darau pats: akmenų panaudojimo galimybės nuosavame kieme bei sode

Akmenys – itin populiari kraštovaizdžio dizaino formavimo medžiaga. Akmenimis savo kiemus puošti yra populiaru todėl, nes jie pasižymi natūralia išvaizda derančia su namo eksterjero medžiagomis (mediena, metalu, klinkeriu ir pan.). Nors šiais laikais lauko riedulių patiems prisirinkti nebėra taip paprasta, tačiau už nedidelę kainą jų galima gauti iš ūkininkų, o egzotiškesnių jų rūšių galima rasti specialiose prekyvietėse.

Darau pats: nuolatinės laužavietės įsirengimo idėjos

Sparčiai šylantys orai leidžia praleisti vis daugiau laiko gryname ore. Visgi vakarais mūsų krašte šaltoka net ir vasaromis, tad patogi ir estetiška laužavietė individualaus namo kieme ar sodyboje yra neblogas sumanymas. Siūlome pasisemti šiek tiek įkvėpimo iš keleto tokių Darau Pats laužavietės projektų, kuriuos nesudėtingai galite įgyvendinti ir patys.

Darau Pats: 25 velykinių kiaušinių dekoravimo idėjos

Sveikiname Šv. Velykų proga ir siūlome pasisemti šventinio įkvėpimo šiame video įraše. Čia rasite ne tik kiaušinių dažymo idėjų, bet ir originalių kiaušinių lukštų panaudojimo būdų.

Darau pats: sumanūs būdai, kaip statybines atliekas paversti lauko baldais

Pavasaris yra puikus metas užsiimti įvairiais Darau Pats projektais. Kadangi šylant orams ypač aktualūs darosi lauko baldai, pateikiame keletą sumanių idėjų, kaip statybines atliekas paversti funkcionaliais lauko baldais.