Ką reikia žinoti ruošiantis sutvirtinti šlaitinį sklypą

 (1)
Žemės plotai yra lygūs praktiškai tik vienoje vietoje – žemėlapiuose. Realybėje jie dažnai būna tai lygesni, tai kalvotesni, su iškilimais ir įdubimais. Įsikūrimas komplikuotesniame sklype dažniausiai atsieina daugiau pinigų, tačiau su šiuolaikinėmis technologijomis viskas yra įmanoma. Reikia tik žinių, medžiagų ir įgūdžių.
© Shutterstock nuotr.

Pats pirmas žingsnis norint sutvirtinti šlaitą yra šlaito nupurškimas nuo piktžolių arba ypatingai kruopštus grunto sukasimas ir daugiamečių žolių šaknų išrinkimas. Tuomet išrenkami akmenys. „Trečias etapas – volavimas ir lyginimas su lentomis, skersai ir išilgai. Jeigu norima ypač kokybiško pagrindo, suvoluotas paviršius supurškiamas vandeniu, tačiau jokiu būdu negalima pilti stipria vandens srove. Tokiu būdu gruntas dar tolygiau sukrenta. Po to vėl voluojama ir lyginama su lentomis. Taip paruošiamas pagrindas bet kokioms klojamoms dangoms ant šlaito. Tas pats principas tinka ir augalų sodinimui, tik tarpai tarp augalų būtinai dengiami geotekstile, geotinklu arba mulčiu, nelygu koks šlaito nuolydis“, – pataria kraštovaizdžio architektė, įmonės „Baltic ILP“ vadovė Dovilė Ivanauskienė.

Lygindami šlaitą galite pastebėti, kad pasitaiko nedidelių įdubimų, kurių lyginimas užims daugiau laiko ir pastangų, nei atneš naudos. Galima šiuos tarpus užpildyti nauju dirvožemiu, tačiau sprendimas priklauso ir nuo darbų filosofijos. Kraštovaizdžio architektė Sandra Kanapeckaitė („Prerijų sodai“) teigia, kad mikrodaubos iš esmės nėra trūkumas. Tereikia pasirinkti tinkamą želdinimo būdą, pvz, želdinimą krūmais.

Optimalus nuolydis, leidžiantis patogiai prižiūrėti šlaitą neturėtų viršyti 35 %  Didesniam nuolydžiui prižiūrėti visų pirma brangsta priežiūros kaštai, nes tai dažniausiai rankinis darbas, kuris dėl darbo vietos specifikos apmokamas brangiau nei už standartinio plokščio vejos ploto nušienavimą. Jei tai ketinate atlikti patys, toks darbas bus sunkesnis ir pareikalaus daugiau laiko.

Šlaito tvirtinimui egzistuoja įvairių variantų. Dirvožemio tinklai, koriai, betoniniai sprendimai, akmenys dažnai yra naudojami sudėtingų inžinerinių įstatinių šlaitų tvirtinimams – keliams – geležinkelio sankasoms, pralaidų tvirtinimui, tačiau, teigia D. Ivanauskienė, neretai ir privačiuose sklypuose žmonės pasirenka tokius sprendimus stačių šlaitų, tvenkinių, pakrančių ilgalaikiam tvirtinimui. Šios medžiagos suteikia šlaitui apsaugą nuo erozijos tol, kol šią funkciją galės atlikti užaugę ir įsišakniję pasodinti augalai.

Po dirvožemiu tiesiami tinklai gali būti sintetiniai (polipropileno) arba augalinės kilmės su džiuto, kokoso ar šiaudų pluoštas. Augalinės kilmės tinklai (geotinklai) natūraliai po kurio laiko suyra, tad tai geras sprendimas laikinam šlaito stabilizavimui bei tvirtinimui, kol tinkamai įsišaknys pasodinti augalai. Tokie tinklai kainuoja palyginti nebrangiai (apie 2 eurus/m2). Polipropileno tinklas atlieka tą pačią funkciją, tačiau yra beveik dvigubai brangesnis (3–4 eur/m2) bei nesuyrantis.

Kitas labai populiarus šlaito tvirtinimo būdas yra koriai. Dažniausiai naudojami dirvožemiu užpilami plastikiniai koriai – tai geras sprendimas norint sutvirtinti gruntą ir siekiant apsisaugoti nuo grunto išplovimo. Panašus sprendimas kartais pritaikomas ir su betoninėmis ažūrinėmis plytelėmis, kurios iš esmės atlieka tą pačią funkciją, tačiau nėra tokios estetiškai patrauklios ir dažniau pasirenkamos, kai egzistuoja didelė išplovimo tikimybė (kaip pavyzdys – potvynio užliejamos krantinės). Pritaikius kurį nors iš aukščiau išvardintų sprendimų, šlaitai vėliau užsėjami atitinkamais augalais.

Patarti, ką konkrečiai rinktis, neįvertinus sklypo ir šlaito yra gana sunku, kadangi kiekvienas sklypas yra skirtingas. Medžiagos pasirinkimą lemia estetiniai reikalavimai, kaina ir priežiūros ypatybės, renovacijos perspektyvos.

Augalų šaknys yra ne tik itin veiksmingi šlaito stabilizatoriai, tačiau jos sukuria ir unikalų šlaito vaizdą. D. Ivanauskienė pažymi, kad egzistuoja daug pasirinkimų, kuo apželdinti šlaitą, tačiau tokia įvairovė gali padaryti ir meškos paslaugą. „Galėtume išskirti kelis šlaitų apželdinimo tipus – medžiais, krūmais, daugiametėmis gėlėmis. Mišrus variantas atrodo ypač išraiškingai, tačiau  pasirinkus mišrų apželdinimo tipą būtina atsakingo kraštovaizdžio specialisto patarimai ir įgūdžiai“, – teigia specialistė.

Galutiniai užaugusių augalų šaknų sistema sutvirtina gruntą. S. Kanapeckaitė, teigia, kad renkantis augalus pravartu atsižvelgti į kurią pusę šlaitas yra atgręžtas. „Jei šlaitas atgręžtas į pietų, pietryčių, pietvakarių pusę, aš projektuoju kaitrą, gerą drenažą mėgstančius augalus, kuriems nereikia derlingo dirvožemio. Tai gali būti priesmėlis, žvyringa dirva. Dėl efektyvaus rezultato klojame tokių augalų kilimus, tarkime šilokų (Sedum) kilimus. Jei šlaitas į šiaurę, klojame Gebenės lipikės (Hedera helix) arba šliaužiančiosios žiemės (Vinca minor) kilimus“, – pasakoja specialistė. Šlaitą galima apželdinti ir klojant ruloninę veją, tačiau būtina numatyti ir suplanuoti intensyvesnę priežiūrą.

Šlaitą galima želdinti ir sodinant žolinių augalų daigus. Tiesa, šis būdas paprastai taikomas ne dekoratyvinėje želdininkystėje, o specifiniams atvejams, pavyzdžiui, apželdinant kopas. Kitas būdas – želdinti krūmais, krūmais, kurie pasižymi stipria šaknų sistema. S. Kanapeckaitė išskiria šiuos augalus: raudonoji sedula (Cornus sanguinea), paprastasis lazdynas (Corylus avellana), glotnioji gudobelė (Crataegus laevigata), gluosniai (Salix), mažalapė liepa (Tilia cordata), paprastasis ligustras (Ligustrum vulgare), paprastasis šaltekšnis (Rhamnus frangula), šeivamedžiai (Sambucus nigra), paprastasis šermukšnis (Sorbus aucuparia), paprastasis putinas (Viburnum opulus) ir kt. Labai naudingi augalai, kurie plečiasi šaknų atžalomis, pvz., dygliuotasis šaltalankis (Hippophae rhamnoides), paprastoji ieva (Prunus padus), dygioji slyva (Prunus spinosa), erškėčiai (Rosa), sidabrinis žilakrūmis (Elaeagnus commutata), paprastoji alyva (Syringa vulgaris),meškytės (Symphoricarpos) ir kt.

Turint daugiau patirties, galima atlikti ir sudėtingesnius sprendimus – įrengti terasas, formuoti alpinariumus ar takelius. Svarbu paminėti, kad augalai ir kiti šlaito objektai reikalauja priežiūros, tad reikėtų atsižvelgti į tai, kiek laiko galėsite tam skirti bei į tai, jog dirbti ant šlaito yra kiek sunkiau nei ant plokščios žemės.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kraštovaizdžio dizainas

Patarimai, į ką atkreipti dėmesį sodinant spygliuočius (1)

Spygliuočiai – augalai, kurie savo žalumu džiugina visais metų laikais. Ankstyvas ruduo yra itin tinkamas metas jų sodinimui, tik svarbu nesusivėlinti (geriausia tai daryti rugsėjį arba spalio pradžioje), nes augalo šaknys turi suspėti įsišaknyti iki žiemos. Pateikiame keletą patarimų, į ką vertą atkreipti dėmesį sodinant spygliuočius.

Žiemos sodas: ko reikia šios žalios oazės įrengimui?

Žiemos sodas – visais metų laikais žaliuojanti oazė, kuri gali tapti puikia poilsio vieta. Toks stiklinis, į gyvenamąjį namą integruotas statinys, yra kupinas šviesos, todėl tai ne tik tinkama vieta augalams auginti, bet ir puiki vieta rytiniam kavos puodeliui ar popiečiui su knyga rankose. Tad ko reikia žiemos sodo įrengimui?

Ką verta žinoti apie tvenkinio augalus? (2)

Nuosavame sklype įrengtas tvenkinys, kuriame plaukioja žuvys ir žydi augalai – tikra asmeninė oazė. Tai vieta, kuri spinduliuoja grožį bei skleidžia ramybės jausmą. Kad toks vandens telkinys atrodytų darniai su aplinka ir taptų pasididžiavimą keliančia kraštovaizdžio dalimi, svarbu tinkamai jį apželdinti. Paklausėme Klaipėdos universiteto Botanikos sodas direktorės dr. Astos Klimienės, kokius esminius dalykus turėtumėte žinoti apie tvenkinio augalus.

3 dažnos tvenkinio problemos: kaip su jomis susidoroti?

Tvenkinys – akį traukiantis sodo akcentas, kurio vaizdu galima gėrėtis ilgas valandas. Kad toks vandens telkinys keltų tik malonius jausmus, būtina jį tinkamai prižiūrėti, nes neprižiūrimas jis praranda savo grožį. Tad kokios yra dažnos tvenkinio bėdos ir kaip su jomis susidoroti?

Lieptelių įvairovė: kaip išsirinkti? (5)

Lieptas tvenkinyje – jaukus ir funkcionalus kampelis, kuris palengvina priėjimą prie vandens. Nuo jo galima žvejoti, maitinti žuvis ir tiesiog lepintis saulės spinduliais. Paprastai liepteliai yra statomi žiemą, bet dėl didėjančios jų paklausos, vis dažniau šie statiniai įrenginėjami ir šiltuoju sezonu. Pristatome kelias populiarias šių konstrukcijų rūšis.

Vėžininkystė – ką verta žinoti prieš pradedant? (17)

Vėžiai – gėlo vandens mėgėjai, kurie gurmanų yra vertinami kaip delikatesas. Šie gyvūnai nėra reiklūs, todėl juos galima auginti švariame gruntiniame vandenyje. Tiems, kurie domisi vėžininkyste ir planuoja ja užsiimti ateityje, siūlome susipažinti su keliais vėžių auginimui svarbiais aspektais.

Rūpinamės kūdros augalais ir žuvimis prieš žiemą

Prieš žiemą žemės sklypo savininkai turi pasirūpinti ne vien dirva, šiltnamiu ir vaismedžiais, bet ir vandens telkiniu – nepriklausomai nuo to, ar tai didoka kūdra, ar dekoratyvinis tvenkinys. Tvenkinius dažniausiai puošia įvairūs vandens augalai, dalis jų būna įžuvinti, o žiemos įšalas tikrai gali pakenkti tiek florai, tiek faunai. Dar galite suskubti pasirūpinti kūdra ir jos gyventojais.

Kaip pasirūpinti vandens telkiniu ir jo gyventojais prieš žiemą?

Į kiemus jau senokai įžengė ruduo. Kai kurie gyventojai jau paruošė savo tvenkinius žiemai ir ramiai mėgaujasi jaukių namų šiluma, o kiti – dar tik ruošiasi tai daryti. Kaip tik antrajai grupei ir naudinga ši tinklalapyje 7dach.ru pateikiama informacija.

Žiema artėja: kaip paruošti dekoratyvinius augalus šaltajam laikotarpiui?

Dekoratyviniai medžiai ir krūmai žydi iki pat šalnų. Jei jūsų kieme jų dar nėra, žinokite, kad dabar pats laikas įsigyti ir pasisodinti. Įdomių formų ir spalvų, puošnių žiedų visžaliai augalai akis džiugina ištisus metus. Kad mūsų gan atšiauriame klimate jie sėkmingai peržiemotų, reikia atlikti keletą paruošiamųjų darbų.

Paverskite minusą pliusu – kūrybingi patarimai sklypui su sudėtingu reljefu

Jūsų vasarnamio ploto lygiu niekaip nepavadinsi? Tai ne bėda, o laimė. Sutikite – sklypų su sudėtingu reljefu gana daug, bet toli gražu ne visi savininkai džiaugiasi ir siekia pažaboti gamtą – dirba, stengiasi padaryti sklypą kuo lygesnį. O gal neverta to daryti? Juk jei reljefiškumas tikrai ryškus, kontrastai dideli, yra status šlaitas, sklypo lyginimui prireiks ne tik daug pastangų, bet ir nemažai finansinių išteklių. Ką daryti? Na, jei trūkumų neįmanoma nuslėpti, laikykite juos... privalumais. Bent jau todėl, kad nelygus reljefas sukuria sode trečią išmatavimą, vizualiai didina teritoriją.