Šulinio įrengimas sklype – nemokamas vanduo ar didelis vargas?

 (19)
Vietinis vandentiekis įsirengiamas tose vietose, kur centralizuotas vanduo neateina – tai ir nutolusios pamiškes ir kiti sklypai. Absoliuti dauguma dabar tebestovinčių šulinių ir iškilo dėl šių priežasčių – nebuvo galimybės jo gauti kitaip. Šulinys – tai tradicijos, vasaros kaime ar sodyboje, susiliejimas su gamta, tačiau kai kuriais atvejais tai ir tiksinti bomba. Pasidomėjome kaip išsikasti kokybišką šulinį.
Šulinio įrengimas sklype – nemokamas vanduo ar didelis vargas?
© Shutterstock nuotr.

Šiandien žmonės taip pat kuriasi atokesniuose sklypuose, tačiau praktiškai visuomet renkasi gręžinius, kurie kainuoja tūkstančius eurų. Tačiau tokio gręžinio vanduo slūgso ženkliai giliau ir yra mažiau veikiamas aplinkos veiksnių. Išsikasti šulinį kainuoja mažiau, o jeigu kasant vandens nerandate, mažesnis ir nuostolis nei įrengiant gręžinį.

Tačiau patogumas nugali ir šiuolaikinis šeimininkas vis dėlto renkasi gręžinį. O šulinys? Šulinys šiais laikais gali būti naudojamas laistymui (nereikia mokėti vandentiekio tarnyboms už vandenį), kartu su praktiškumu tai gali tapti puikia kiemą papildančia detale, taip pat, su išimtimis tai gali būti lygiavertiškai naudingas vandens šaltinis. Tačiau įsirengiant tokį šulinį reikia žinoti keletą dalykų.

Sveikata. Gruntiniai ir paviršiniai vandenys yra jautrūs aplinkiniams veiksniams ir labai dažnai nėra švarūs. Jie surenka ūkinės taršos padarinius, juose ištirpsta ir įvairios cheminės medžiagos.Metai iš metų apie trečdalyje Lietuvoje šiuo metu eksploatuojamų šulinių nustatomas per didelis nitritų ir nitratų kiekis. Tokiu atveju, rekomenduojama ieškotis kito vandens šaltinio, met vandens virinimas nepadės, netgi labiau pakenks.Tad šį faktą būtina reikiamai įvertinti prieš kasant šulinį. Idealu, jei šulinių yra kaimynystėje ir kaimynai yra pasitikrinę vandens kokybę. Šis kriterijus yra vienas svarbiausių atbaidančių šulinių norinčius žmones juos įsirengti.

Raskite vietą ir susiplanuokite laiką. Geriausias būdas nustatyti, kurioje vietoje efektyviausia kasti šulinį yra bandomieji gręžiniai. Tiesa, toks būdas atrodo visiškai suprantamas, kai ieškoma vietos smėliniams ar arteziniam gręžiniams, kurie vienaip ar kitaip kainuos daug ir kiek neracionalu žinant kokią dalį prie sąmatos tai pridėtų ir prisimenant, kad mūsų seneliai puikiai vertėsi be to. Tad galite apeiti kaimynus ir, jeigu jie turi šulinius, pasiklausinėti, kokio gylio šie šuliniai yra. Gruntinio vandens lygiai gali svyruoti ir tame pačiame sklype, tačiau bent jau preliminarų skaičių turėsite. Ar pasitikėti virgulininkais yra jūsų paties pasirinkimas ir piniginė rizika – seni ir patyrę žmonės, apytikres vandenvietes iš tiesų gali nusakyti iš gamtos ženklų, tačiau taip pat kone kiekvienas vyresnis kaimų gyventojas galėtų papasakoti apie apylinkėse kastą sausą šulinį,kurio vieta buvo nustatyta šiuo būdu. Svarbu, kad aplink šulinį nebūtų galimų taršos šaltinių - lauko tualetų, mėšlidžių, komposto duobių, požeminių ar antžeminių kuro talpų.

Kad žinotumėte, jog vandens turėsite visais metų laikais, rekomenduojama šulinį kasti vėlyvesnį rudenį ar net žiemą. Taip išvengsite klaidinančių vandens lygio svyravimų – sausomis vasaromis jis nuslūgsta ir taip galite iškasti kur kas gilesnį šulinį nei jums reikės. Pavasarį atvirkščiai, vanduo pakyla, todėl jei sustosite ties pirmaisiais jo ženklais, vandeniui pasiekus normalų lygį šulinys bus sausas.

Procesas. Kasant šachtinį šulinį reikia raumenų jėgos ir išmanymo. Pradėti jį kasti nesunku, tačiau kuo giliau kasama, tuo atsakingiau reikia viską planuoti. Jeigu nutarėte patys išskasti tokį šulinį, būtų gerai, kad jums talkintų procesą gerai suprantantis ar savo šulinį isškasęs žmogus.

Tokie šuliniai kasami naudojant sunkius, kelių šimtų kilogramų svorio betoninius žiedus. Jei gruntas yra netvirtas, žiedas pastatomas toje vietoje, kur kasite šulinį, ir iš vidaus pradedama tolygiai kasti gruntą. Kadangi žiedas sunkus, jis spaus gruntą žemyn ir leisis pats. Analogiškai įkasami ir kiti žiedai – ant jau gerai į žemę nusileidusio pirmojo uždedamas antrasis, kai nusileidžia antrasis, dedamas trečias ir t.t. Nuo čia prasideda sunkioji dalis, nes šulinio kasėjas turi nuolat būti viduje ir kasti, nors patyrę šulniakasiai baimės jausmo dėl to nejaučia. Jei dirva molinga, viskas daroma atvirkščiai – iš pradžių iškasama reikiamo gylio ir pločio šachta, o tada įleidžiami žiedai. Šulinį reikia kasti iki vandeningojo horizonto – paprastai tariant, kol rasite vandens. Galite pakasti papildomai, jei norėsite ant dugno papilti naujo žvyro, tik prisiminkite, kad vandenyje kasti sunku, o kur dar faktas, kad tuo metu būsite kelių, jei ne keliolikos metrų gylyje. Tam naudojamas specialus kastuvas su ertmėmis. Vienas paskutinių veiksmų – išpumpuoti arba išsemti vandenį, kuris buvo šulinyje, kad galėtų pritekėti naujas. Tai kartais vadinama šulinio įsiūbavimu.

Vėliau atliekami kiti darbai – cementiniu skiediniu iš vidaus užpildomi tarpai iš vidaus, iš išorės aplink pirmuosius žiedus įrengiamas nepralaidus sluoksnis. Visa tai daroma tam, kad į šulinį nepatektų lietaus ir dirvožemio vanduo. Galiausiai lieka išorinių žiedų apdaila, šulinio dangčio ir vandens sėmimo įranga.

Šachtinio šulinio kaina daugiausiai priklauso nuo gylio, jei tai darote pats, taip pat grunto tipo ir sudėtingumo, jei samdote kitą asmenį. Skaičiuojama, kad paprastas vidutinio gylio šulinys su darbininko darbu galėtų kainuoti nuo 900 eurų.Nuolat dirbant šulinį galima iškasti per 2-3 dienas, tiesa, tai priklauso nuo grunto tipo, mat moliniame grunte tai padaryti sunkiau.

Per kiek iškasamas šulinys, priklauso nuo darbų sudėtingumo, gylio bei grunto tipo. Vidutiniškai smėlingame grunte galima užtrukti pora dienų, molingame – ir keturias ar net ilgiau.

Eksploatacija.

Nepamirškite – kad ir kokiu tikslu naudojate šulinio vandenį, jis turi būti kiek galima švaresnis ir tvarkingas. Laikykitės šių patarimų:
- Nepalikite nenaudojamo šulinio neuždaryto. Tai aktualu tiek higienos, tiek saugumo atžvilgiu.
- Stebėkite, kaip greitai šulinys seklėja ir suplanuokite dugno valymo (gilinimo) darbus. Gerai įrengtame šulinyje to nereikės daryti bent pora-tris dešimtmečius.
- Būtinai reguliariai tikrinkite vandens kokybę

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Svarbiausi lauko židinio įrengimo aspektai

Vasaros vakarai praleisti su šeima bei draugais prie rusenančio lauko židinio gali tapti jaukiais prisiminimais, kurie sušildys atėjus žiemai. Nusprendus įsirengt šį mažosios architektūros statinį, pirmiausia reikia gerai apgalvoti keletą svarbių aspektų.

Priemonės, kurios padės apsiginti nuo uodų

Atėjus vasarai, vis daugiau laiko stengiamės praleisti gryname ore. Tačiau pasibuvimą miške, prie ežero ar net nuosavame sode gali sugadinti įkyrieji uodai. Kad netektų nuo uodų slėptis namų viduje, yra keletas priemonių, kurios gali padėti juos atbaidyti.

Vejos laistymo ir priežiūros ypatumai per karščius

Kad vasarą galima būtų džiaugtis sveika ir žalia vejos žole, reikia rimtai pasidarbuoti. Karštuoju metų laiku vejos priežiūra sudeda iš trijų svarbių dalių: pjovimo, laistymo bei tręšimo. Šiame tekste plačiau apžvelgsime jas visas.

Terasa: medžiagų pasirinkimo įvairovė

Šylant orams itin smagu džiaugtis terasos, įrengtos šalia individualaus namo ar sodybos, teikiamais malonumais. Tokios konstrukcijos įsirengimas nėra itin sudėtingas procesas, tačiau labai svarbu nesuklysti renkantis medžiagas. Jeigu ieškote medžiagų naujai terasai, reikia įvertinti kiekvienos iš jų pliusus bei minusus.

Užbėkime problemai už akių: kaip panaikinti samanas vejoje?

Nors kai kurie kraštovaizdžio dizaineriai teigia, kad minkšta samanų paklodė nuosavam kiemui gali priduoti vizualinio šarmo, bet iš tiesų šis minkštas žemės paklotas yra ženklas, kad augavietės sąlygos yra nepalankios vejos žolei augti. Tad kaip užkirsti kelią samanų atsiradimui?

Kodėl tarakonai išlenda naktį? (1)

Tarakonai – kenkėjai, dažniausiai pastebimi po vidurnakčio. Pasak, kenkėjų kontrolės ekspertų, dauguma rūšių tarakonų dieną neaktyvūs, o naktį, paprastai praėjus keturioms valandoms po sutemimo, ima ieškoti maisto. Ūsuotieji slepiasi šalia radiatorių, kriauklių, elektros lizduose, po spintelėmis, sienų plyšiuose, ventiliacijos angose. Tarakonai gali ėsti maisto likučius, ant stalo paliktus vaisius, daržoves, net pelėsius, negyvus gentainius ir išmatas – jie puikiai prisitaiko prie besikeičiančių sąlygų.

Kuo barstyti takelius žiemą, kad nebūtų slidu?

Nors permainingi žiemos orai šiais metais per daug nepuošia aplinkos balto ir puraus sniego sluoksniu, tačiau keliai ir pėsčiųjų takeliai dėl oro temperatūros svyravimų ir kritulių kiekio yra gan slidūs. Jeigu kiemą ir jame esančius takelius padengė ledo sluoksnis, pateikiame keletą būdų, kaip galima nuo jo išsivaduoti.

Sniego kasimas: kaip išsirinkti tinkamą įrankį

Kai už lango pagaliau tikra žiema, malonu pasigrožėti balta spalva padengtu žiemišku peizažu. Tačiau iškritęs puraus sniego sluoksnis asocijuojasi ne tik su sniego gniūžtėmis ir rogėmis, bet ir su sniego kasimu, kuriuo tenka užsiimti, kai reikia važiuoti į darbą ar kur kitur. Pateikiame kelis patarimus, į ką atsižvelgti renkantis sniego kastuvą.

Ką uodai veikia žiemą, arba įdomiausi faktai apie kenkėjus

Anot kenkėjų kontrolės specialistų UAB „Dezinfa“ atstovų, kova su nepageidaujamais įnamiais pažįstama dažnam, tačiau vargu ar kiekvienas iš tiesų žino, su kokiais gyviais susiduria. Štai keletas įdomesnių faktų apie dažniausiai pasitaikančius kenkėjus mūsų namuose.

Kaip persodinti eglutę šventėms pasibaigus?

Šventinis maratonas įsibėgėjo, o tai reiškia, kad greitai reikės susimąstyti, kur dėti kalėdinę eglutę. Tie, kurie pasirinko vazoninę eglutę, turi galimybe ją persodinti savo kieme ar kitame plote ir džiaugtis jos grožiu ištisus metus. Pateikiame kelis patarimus, kaip tinkamai persodinti šį kalėdinį medelį.