Kraštovaizdžio architektų patarimai, kaip planuoti naują daržą

 (1)
Rudeniui įpusėjus ir daržo darbams einant į pabaigą, patys nekantriausi daržininkai jau dabar ima galvoti apie kitų metų derliaus subtilybes. Ruduo yra tinkamas metas naujo daržo planavimui, tad paklausime kraštovaizdžio architektų, kaip tinkamai suplanuoti nelabai didelį daržą.
© Shutterstock

Naujo daržo planas

Daržo planavimas yra tiek mokslas, tiek menas, todėl nedera jo atidėti paskutinei minutei. Jį įrenginėjant svarbu tinkamai paruošti ir subalansuoti dirvą bei išmanyti sėjomainos ypatybes – tai mokslinė dalis. Taip pat reikia gebėti tinkamai ir gražiai sukomponuoti augalus į turima erdvę, nepažeidžiant daržininkystės taisyklių, o tai – tikras menas. Kraštovaizdžio architektė Inga Varkalaitė sako, kad naujų daržininkų didžiausia problema yra ta, kad jie nori kuo didesnio ir kuo įvairesnio derliaus jau pirmaisiais metais, tačiau tai gali sukelti didelį nusivylimą, pamačius, kaip sunku suspėti tokį daržą prižiūrėti, todėl pradedantiesiems ji pataria pradėti nuo pačių mėgstamiausių daržovių sąrašo sudarymo, kurį kiekvienais metais bus galima praplėsti.

Kraštovaizdžio architektų patarimai, kaip planuoti naują daržą
© Shutterstock

Susidarius daržovių sąrašą ir žinant, kurioje sklypo vietoje bus įrenginėjamas daržas bei kokie bus jo matmenys (plotis bei ilgis), galima imti rašiklį bei popieriaus lapą į rankas ir nusibraižyti būsimo daržo planą. Kraštovaizdžio architektė sako, kad planuojant daržą, viena svarbiausių užduočių – apsisprendimas dėl pačio daržo stiliaus (ar augalai bus auginami tradicinėse lysvėse, ar pakeltose lysvėse). Sudarant daržo planą ant popieriaus lapo, reikia braižyti formas, kurios reprezentuoja lysves, pasižymėti šešėlius, jeigu aplink auga medžiai ar stovi kokios nors konstrukcijos, taip pat reikia neužmiršti pasižymėti takų bei tvorų. Kai kurie daržininkai, norėdami daržui suteikti estetinio patrauklumo, jam suteikia įmantrią formą, sukasdami lysves taip, kad jos sudarytų tam tikras formas (trikampius, apskritimus, trapecijas).

Beje, labai svarbu, pakankamai dėmesio skirti ne tik lysvėms, bet ir takams tarp jų. Patogaus takelio plotis turėtų būti apie 40 cm, o naudojant aukštas lysves, prie to skaičiaus dar reikia pridėkite 20–35 cm. Takelio dengimui tinka naudoti tokias organines medžiagas, kaip drožles bei pjuvenas, taip pat galima naudoti birias medžiagas (pvz.: žvyrą), juos netgi galima išgrįsti akmenimis arba išbetonuoti.

Kraštovaizdžio architektų patarimai, kaip planuoti naują daržą
© Shutterstock

Kokios yra pagrindinės daržo planavimo taisyklės?

Planuojant daržą yra kelios svarbios taisyklės, kurių reikia laikytis. Kraštovaizdžio architektas Dovydas Jakubauskas įvardina šiuos svarbiausius planavimo aspektus:

* Saulėtos vietos parinkimas, bei apsaugojimas nuo šiaurės vėjo.
* Patogus lysvių išdėstymas, priėjimo bei priežiūros atžvilgiu.
* Augalų išdėstymas aukštėjimo tvarka, kad mažesniems augalams nebūtų sudarytas pavėsis.
* Kompostavimo vietos parinkimas.
* Laistymo sistemos parinkimas ir suplanavimas.

Tinkamiausios vietos daržui parinkimas

Visgi, planuojant naują daržą, svarbiausia yra tinkamai jam parinkta vieta. D. Jakubauskas sako, kad daržas turėtų būti planuojamas saulėtoje vietoje, geriausia pietinėje dalyje. Daržo zona turėtų būti apsaugota nuo vyraujančių šiaurės vėjų. Daržas turėtų būti atitrauktas nuo didelių medžių, liepų, eglių bei kitų stambių medžių ar gyvatvorių, kadangi šie medžiai suvartos visas maistingas medžiagas bei drėgmę.

Kraštovaizdžio architektų patarimai, kaip planuoti naują daržą
© Asmeninis archyvas

Kaip galima taupyti erdvę, jei daržui galima skirti nedaug vietos?

Planuojant daržą, dažnai susiduriama su šia problema – nedideliu daržui skirtu plotu. Tačiau pasak kraštovaizdžio architektų, tai nėra itin didelė problema, nes tinkamo plano dėka net ir nedideliame žemės plote galima galima įrengi daržą ir pasodinti vaismedžių bei vaiskrūmių ir tai padaryti netgi labai moderniai. Mažuose plotuose yra siūloma planuoti pakeltas lysves. Pakeltos lysvės gali būti įvairios: vienos pakopos arba kelių pakopų. Tokios lysvės atrodo moderniai, o jų priežiūra yra paprastesnė už tradicinių lysvių. Kalbant apie vaismedžius, nedideliame plote tinka sodinti koloninės veislės vaismedžius (kriaušes, obelis, trešnes bei kt.). Koloninės veislės medžiai auga siaura laja, dėl to juos patogu sodinti siaurose erdvėse.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

Rudeninis dirvožemio perkasimas: kuo jis naudingas?

Rudeninis dirvos perkasimas yra naudingas agrotechnikos būdas, kuris ne tik pagerina dirvožemio savybes, bet ir padeda apsaugoti dirvą nuo piktžolių ir kenkėjų. Nors šis darbas paprastai nudirbamas spalio pradžioje, tie, kurie nespėjo to padaryti, dar gali tuo užsiimti, nes žemę perkasti galima ir vyraujant kiek vėsesniems, bet sausiems orams.

Kraštovaizdžio architektų patarimai, kaip planuoti naują daržą (1)

Rudeniui įpusėjus ir daržo darbams einant į pabaigą, patys nekantriausi daržininkai jau dabar ima galvoti apie kitų metų derliaus subtilybes. Ruduo yra tinkamas metas naujo daržo planavimui, tad paklausime kraštovaizdžio architektų, kaip tinkamai suplanuoti nelabai didelį daržą.

Išsami instrukcija, kaip sutvarkyti šiltnamį prieš žiemą

Baigėsi dar vienas puikus pomidorų ir agurkų sezonas šiltnamyje. Tam, kad derlius ir kitais metais būtų gausus, būtina gerai sutvarkyti šiltnamį ir paruošti jį žiemai. Štai pagrindiniai žingsniai.

Rudeninis dirvožemio kalkinimas: kuo tai naudinga? (1)

Kalkinimas yra procesas, kurio metu yra neutralizuojamas pernelyg rūgštus dirvožemis. Dirvoje su padidėjusiu rūgštingumu dauguma kultūriniu augalų negali normaliai augti, jie gelsta, derlius būna prastas. Ruduo yra geriausias metas dirvožemio kalkinimui, nes pasirinktos kalkinimo medžiagos per žiemą ištirpsta ir nusistovi, o pavasarį tokio nukalkinto dirvožemio pH yra tinkamas augalų sodinimui.

Žieminiai česnakai: kaip jų pasisodinti? (13)

Česnakai – itin vertinga daržovė, kuri savo sudėtyje turi nemažai eterinių aliejų. Eteriniai aliejai šiai daržovei suteikia ne tik stiprų kvapą, bet ir veikia kaip antiseptikai. Pirmoji spalio pusė yra geras metas žieminių česnakų sodinimui. Tad kaip jų pasisodinti?

Spalio mėnuo: kokius darbus reikia nudirbti darže?

Nuėmus didžiąją dalį derliaus, atrodytų, kad pagaliau darbų darže smarkiai sumažės, bet nereikia apsigauti. Spalis – rudens mėnuo, kurio metu laukia netrumpas darbų sąrašas.

Rudeninis derlius: kaip paruošti daržoves žiemai?

Rudens pradžia – derliaus nuėmimo metas, daržininkai šiuo metu pagaliau gali įvertinti visos vasaros sunkaus darbo vaisius. Geru daržovių derliumi bus galima džiaugtis ilgai, jei tinkamai paruošite daržoves žiemai. Tad kaip reikia laikyti populiariausias daržoves per žiemą?

Grikiai: kodėl jų lukštai yra itin tinkami mulčiavimui?

Mulčiavimas, procesas kurio metu dirvos paviršiaus yra padengimas įvairiomis organinėmis medžiagomis, šiandien darosi vis populiaresnis. Daržininkystėje ir sodininkystėje mulčiavimui gali būti naudojamos įvairiausios organinės atliekos iš aplinkos: apvytinta nupjauta žolė, šiaudai, lapai, pjuvenos. Toks mulčias dirvą apsauga nuo temperatūros svyravimų, kenkėjų ir yra subalansuotas augalų mitybos šaltinis. Šioje publikacijoje plačiau aptarsime kiek netikėtą mulčią – grikių lukštus.

Kaip paruošti šiltnamį kitam sezonui? (2)

Rudens pradžia – pats geriausias metų laikas galvoti apie šiltnamį. Tiems, kurie jo neturi, tai metas suskubti, jį įsigyti ir paruošti pavasario sezonui iš anksto, o jei jūsų kieme ar sodyboje jau puikuojasi šiltnamis – tai yra metas jam atsidėkoti už šiųmetinį derlių paruošiant jį kitam sezonui. Pasiteiravome ekspertų, kaip reikia pasirūpinti šiltnamiu nuėmus derlių.

Kompostavimo ypatybės vėstant orams

Kompostavimas – ekologiškas būdas pasigaminti trąšų savo daržui bei sodui, tvarkant žaliąsias atliekas, kurių rudenį susikaupia tikrai nemažai: įvairūs augmenijos likučiai, supuvę sodo vaisiai, nukritę lapai, nukarpytos šakos ir kitos biologiškai skaidžios atliekos. Kompostavimo procesui yra reikalinga šiluma, todėl šaltuoju sezonu šis procesas sulėtėja. Tačiau yra būdų, kuriuos pasitelkus, šilumą komposto krūvoje galima išlaikyti ilgiau.