Pelėsis: atsiradimo sąlygos ir kovos būdai

 (2)
Kas yra pelėsiai? Pelėsių grybeliai - tai mikroskopiniai augalai - parazitai. Jų sporos, kaip ir žiedadulkės, pernešamos oru. Pelėsis susiformuoja kolonijomis drėgnose, nevėdinamose ir šiltose patalpose. Patekusios į tinkamas sąlygas per kelias valandas sudygsta ir greitai išaugina naują pelėsio koloniją. Pelėsiai į aplinką išskiria ir nuodingų, sveikatai pavojingų medžiagų, jie yra įvairių mikozių sukėlėjai. Dėl savo labai paprastos sandaros pelėsių grybeliai turi savybę augti praktiškai ant bet kokios organinės medžiagos.
Pelėsis: atsiradimo sąlygos ir kovos būdai
© Shutterstock nuotr.

Koks būna pelėsis? Paviršių pamėlynavimas, pažaliavimas, sienų lupimasis, kerpės, juodi taškeliai ant lubų rodo pelėsio buvimą. Pelėsinių grybelių kolonijos būna skirtingų spalvų, pavyzdžiui, Alternaria ir Aspergillus niger - juodos arba rudos, Penicillium - mėlynos arba žalios. Pelėsiai gali būti ir pilkos, geltonos ir raudonos spalvos.

Pelėsio atsiradimo sąlygos? Pelėsis plinta oru formos mikroskopinėmis sporomis. Patekęs ant drėgno paviršiaus pradeda augti plonyčiais siūlais. Manoma, kad idealios sąlygos pelėsio atsiradimui ir plitimui yra tinkama temperatūra bei santykinis oro drėgnumas virš 60 %, bloga oro apykaita. Be to, pelėsiai mėgsta purvą, kuo nešvaresnis būstas, tuo daugiau bakterijų, tuo daugiau grybelių. Pelėsis aktyviai dauginasi ant daugelio medžiagų ir dangų, naudojamų patalpų viduje, įskaitant betoną, gipsą, medieną, plastmasę, gumą, audininį linoleumo pagrindą, dažytus paviršius, kilimus, knygas.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Pelėsis vonioje. Ką daryti?
Kaip sustabdyti langų rasojimą?

Kaip jau minėjome pelėsiai mėgsta drėgmę ir daugeliui kyla klausimas, iš kur jis jos gauna, deja, visos mus supančios medžiagos savo sudėtyje turi vienokį ar kitokį drėgmės lygį. Fasaduose iš akmens ir betono drėgmė formuojasi dėl kondensacijos, nusėdančios ant sienų paviršių mažų lašelių pavidalu. Kondensatas gali atsirasti šaltuoju sezonu dėl nepakankamo sienų storio. Vonios kambariuose kondensatas - įprastas reiškinys dėl paviršiaus ir su juo kontaktuojančio oro temperatūrų skirtumo. Lietus pelėsio augimui daro naudingą poveikį: drėgmė prasiskverbia per poras, skyles, įtrūkimus arba nehermetiškas pastatų siūles. Gruntiniai ir nuosėdiniai vandenys turi savybę įsigerti į pastato cokolį arba sienas. Pelėsio atsiradimas ant neapsaugotų medžiagų šiuo atveju yra neišvengiamas. Konstrukcinė drėgmė jau iš karto yra naujose konstrukcijose, ir gali kauptis dar statybinių medžiagų gamybos etape, o taip pat pačios statybos metu. Drėgmės kaupimasis galimas dėl nesubalansuotos oro apykaitos. Dar viena iš drėgmės atsiradimo priežasčių - pratekėjimai iš aukščiau gyvenančių kaimynų, nuo seno stogo, taip pat nuo senų šildymo, vandentiekio ir kanalizacijos sistemų. Grybelių skaičiui įtakos turi ir įvairios patalpų vidaus aplinkos variacijos. Didesnis drėgmės lygis ir tekantys kranai užtikrina palankią aplinką pelėsiui augti.

Daugelis užduoda klausimą ar pelėsis miršta žemose temperatūrose, deja, pelėsiai gana gerai jaučiasi neigiamose temperatūrose. Jie, kaip ir medžiai žiemą, negyvena aktyvaus gyvenimo - neišskiria sporų, bet ir nemiršta. Pakilus temperatūrai, pelėsis vėl išskiria sporas.

Ar pelėsis kenkia žmonėms? Ilgai manyta, kad pelėsis yra nekenksmingas. Dabar jau nustatyta, kad vieni pelėsių grybeliai gali sukelti alergiją, kiti - plaučių ligas, migreną, bronchitą, astmą. Žmogaus sveikatai pavojingi ne patys grybai, o jiems augant išsiskiriantys toksinai, kurie kenkia žmogaus nervų, imuninei sistemai, smegenų ląstelėms. Jei toksinių ar pavojingų mikroorganizmų koncentracija didelė, pati artimiausia gyvenamoji aplinka gali tapti sunkių ligų priežastimi. Kai kurios grybelių rūšys gali sukelti organizmo intoksikaciją, diatezę vaikams, alergiją, peraugančią į bronchinę astmą, migreną, slogą, bronchitą, širdies ir kraujagyslių pažeidimus, mikotoksikozę, laringitą, tracheitą, pneumoniją, pienligę, stomatitą, dermatitą, egzemą, kriptokokinį meningitą ir net onkologines ligas. Pelėsio sukeltomis ligomis gali susirgti visa šeima. Kartais žmonėms, kurių imunitetas sumažėjęs, pelėsiai gali pažeisti vidaus organus. Visos išvardintos ligos yra lėtinės ir sukelia sunkumų gydant. Ne visada pelėsio dauginimasis yra lydimas matomo jo augimo, tačiau bet kuriuo atveju pažeista medžiaga tampa pelėsio sporų šaltiniu, todėl pirmasis užterštumo pelėsiu požymis - jo sporų atsiradimas ore. Kaip radiacija arba sunkieji metalai daro nematomą poveikį organizmui, taip ir pelėsiai veikia žmonių sveikatą ir būstą.

Ar pelėsis kenkia medžiagoms? Pelėsiniai grybai gali įsimesti į gipskartonį, daugybę kitų polimerinių natūralių ir sintetinės kilmės medžiagų, naudojamų būsto statybai ir apdailai. Naminio grybelio atsiradimą pastebėti nesunku: ant sienų rąstų, grindų lentų, sienų apdailos iš pradžių formuojasi baltas pūkelis arba į vatą panašios baltų „siūlų" sankaupos. Tada pasirodo geltonos, rožinės ir raudonos dėmės, kurios ilgainiui virsta pilka plėvele su sidabro atspalviu. Mediena tamsėja, skilinėja ir suyra. Grybelis auga katastrofišku greičiu, ypač pastatuose iš minkštos medienos. Pats baisiausias medienos priešas - baltasis naminis grybelis. Pelėsis destruktyviai veikia beveik bet kokią medžiagą. Jis lengvai sunaikina dažų dangas, grybelio pažeistos betono plokštės suyra per porą metų. Bet kuri medžiaga, neturinti biocidinės apsaugos, gali būti sunaikinta pelėsio.

Kovos metodai. Pirmiausia būtina išsiaiškinti priežastis, dėl kurių atsiranda pelėsis. Žinant priežastis, galima ne tik sunaikinti grybelį ir pašalinti pelėsius iš sienos, bet ir užkirsti kelią atsirasti jiems ateityje. Pelėsis būste pats savaime be drėgmės atsirasti negali. Paprastai dėl nuolatinės didesnės už normalią drėgmės koncentraciją, vonios kambarys pelėsių yra pažeidžiamas pirmiausia. Plastikiniai langai, prasta ventiliacija sudaro sąlygas padidėti drėgmės lygiui patalpose, o rezultatas - jos kondensavimasis ir, galiausiai, pelėsiai ant sienos. Padidėjęs drėgmės lygis patalpose ir drėgnos sienos bute gali būti statybos broko pasekmė - prasta siūlių izoliacija, padidėjusi likutinė statybinių medžiagų drėgmė. Net įstrižas lietus, lyjantis ant sienos, o ne tekantis žemyn latakais ir lietvamzdžiais, gali sukelti skersinį sienos permirkimą.

Dažnai pelėsis atsiranda ant pelėsinių durų. Juos naikinti galite taip: 

1.Esant dideliam pelėsiui, lėmusiam spalvos išblukimą, pripildykite kibirą viena dalimi švelnios valymo priemonės, 10 dalių baliklio ir 20 dalių šilto vandens. Įprastam ir nedideliam pelėsiui valyti sumaišykite kibire vieną dalį baliklio su 10 dalių šilto vandens. Užsimaukite gumines pirštines, užsidėkite akių apsaugą ir apsauginę kaukę nuo dulkių.

2. Pripildykite purškiklį vandens ir gerai nupurkškite duris, apimant visas pelėsio pažeistas vietas. Tai apsaugo nuo pelėsio sporų pasklidimo ore valant duris.

3. Pamirkykite šveitimo šepetį ar kempinę valymui skirtame tirpale. Gerai nušveiskite duris, kad pašalintumėte visus pelėsio ar miltligės pėdsakus. Skalaukite šepetį ar kempinę kibire taip dažnai, kiek reikia.

4. Kibiru švaraus vandens ir nauja kempine nuplaukite medines duris. Nusausinkite duris rankšluosčiu. Laikykite vietą gerai vėdinama, kad durys natūraliai išdžiūtų.

Didžiausia klaida kambaryje džiovinti skalbinius, kai nėra mechaninės ventiliacijos ar drėgmės surinkėjų.

Patartina pasinaudojus dušu ar vonia tuoj pat nuvalyti vandens ar kondensato lašelius nuo plytelių, langų, veidrodžių, iššluostyti dušo kabiną.

Dažniausiai, dėl per mažo atstumo tarp sienos ir baldų, pelyja vidinės sienos. Tokiose vietose net ir teisingai vėdinant mažai patenka šviežio oro. Todėl, jeigu yra galimybė baldus reikėtų statyti prie vidinių sienų, paliekant 5-10 cm atstumą, kad geriau cirkuliotų oras. Po dideliais paveikslais, kurie kabo ant išorės sienų, rekomenduojama priklijuoti ploną šilumą izoliuojančią medžiagą.

Kova su pelėsiniu grybu dažnai yra pralaimima, nes išnaikinti šį mikroorganizmą labai sudėtinga - jis būna apsigyvenęs giliai sienose. Na, o jeigu pelėsį bandoma išgyvendinti sienas nupurškus specialiomis priemonėmis ir apšiltinus gipso kartono plokštėmis, po pusės metų įnamis vis tiek gali imti daugintis ir skleisti nemalonų kvapą.

Statybajums.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vidaus apdaila

Pirties krosnelės akmenys: kaip išsirinkti?

Krosnelės akmenys – iš pirmo žvilgsnio nedidelė, tačiau be galo svarbi pirties sudedamoji dalis. Dažnai ši medžiaga tampa faktoriumi, kuris nulemia visos pirties kokybę. Tad kaip nepasiklysti ir išsirinkti tinkamiausius krosnelės akmenis?

Stiklo blokeliai: natūralios šviesos ir privatumo suderinimas

Stiklo blokelių populiarumas interjero kontekste yra gan nepastovus. Kartais jie būna beveik visai užmirštami, o kartais – tokie madingi, kad sunku surasti interjero leidinį be jų fotografijų (pavyzdžiui, be jų sunku įsivaizduoti 1940-tuosius arba 1980-tuosius). Dėl stiklo blokelių galios suderinti natūralią šviesą ir privatumą, nesunku nuspėti, kad greitu metu jie vėl atras sau vietą šiuolaikiniuose interjeruose.

Keramikinių plytelių stalviršiai virtuvėje: privalumai bei trūkumai

Plytelės virtuvės erdvėje yra be galo dažnos. Šiame kambaryje yra įprasta jomis kloti grindis, klijuoti sienas. Taip pat galima ir plytelių stalviršio opcija. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie yra keramikinių plytelių stalviršių privalumai bei trūkumai.

Kaip išsirinkti medinius padėklus įvairiems projektams?

Mediniai padėklai yra itin mėgstama mėgėjų meistrų medžiaga, kurią galima panaudoti įvairiems Darau Pats projektams. Jų populiarumas yra susijęs su malonia, šiek tiek sendinta estetika ir prieinamumu. Tad į ką reikia atsižvelgti renkantis medinius padėklus?

Kokių klaidų vengti įsirengiant pirtį?

Pirtis – universalus vandens malonumas, kuriuo gera mėgautis tiek šiltuoju, tiek šaltuoju metų laiku. Vasarą, šiek tiek atitolus nuo darbų, yra gerai užsiimti projektais, kuriems žiemą nebuvo laiko. Pirties įsirengimas – vienas iš tokių galimų projektų. Kad šis darbas būtų kuo sklandesnis, verta pasimokyti iš dažnai pasitaikančių klaidų.

Terakotinės plytelės: privalumai ir trūkumai

Terakotinės plytelės šį sezoną sulaukė daugiau dėmesio nei įprastai. Tad ką reikėtų žinoti apie jas?

Patarimai, kaip nudažyti medinį baldą purškiamais dažais

Jeigu jaučiate, kad jūsų namams reikalingi pokyčiai, baldų dažymas yra vienas paprasčiausių būdų, kaip greitai ir nesudėtingai erdvei suteikti naują veidą. Dažymas purškiamais dažais yra patrauklus dėl šių priežasčių: baldą nudažyti galima labai greitai; jo paviršius yra padengiamas itin lygiai (ant jo nelieka teptuko paliekamų potėpių); palyginus su kitais dažais, jų džiuvimo laikas yra gerokai trumpesnis. Tiems, kuriems neteko dažyti tokiu būdu, pristatome keletą praktiškų patarimų.

Dūmų detektorius: kodėl jis reikalingas ir kaip jį išsirinkti?

Įsigaliojus priešgaisrinės saugos reikalavimui – visuose gyvenamuosiuose būstuose įsirengti autonominius dūmų detektorius, žmonės vis aktyviau domisi šiais įrenginiais. Tad kuo svarbus yra dūmų detektorius ir kaip jį išsirinkti?

Kaip panaikinti rūdžių dėmes klozete, vonioje bei kriauklėje?

Rūdžių dėmės ant balto vonios, klozeto ar kriauklės paviršiaus atrodo itin neestetiškai. Nors tokių dėmių šalinimas nėra pati lengviausia užduotis, tačiau egzistuoja ne vienas būdas, kaip su jomis kovoti. Šiame tekste pateikiame penkias technikas, kaip pašalinti tokias „užsispyrusias“ dėmes.