Darau Pats: glaistymo abėcėlė

 (1)
Nuglaistyti sienas ir lubas, jas paruošti tapetams klijuoti ar tiesiog dažyti atrodytų juokų darbas. Tept glaistą šen, tept ten, ir viskas. Statybų specialistai atkreipia dėmesį, kad tinkamai pasiruošti, išsirinkti kokybišką glaistą ir gerai jį džiovinti reikia vadovaujantis konkrečiomis taisyklėmis.
<span style="color: #ff7f00;">Darau Pats:</span> glaistymo abėcėlė
© Shutterstock nuotr.

Kaip namuose tapti meistru, po kurio glaistymo sienos būtų tinkamos tiek dažyti, tiek tapetams klijuoti, pataria statybinių medžiagų gamintojų bendrovės „Knauf“ techninis specialistas Kastytis Vaseris.

Glaistymo technikai įtakos turi ir planuojamas apšvietimas

Pirmiausia patariama nuspręsti, kokia galutinė būsto apdaila bus atliekama – ar klijuojamos įvairios plokštės ar plytelės, įvairių faktūrų dekoratyvūs tinkai ar tapetai, ar bus dažoma ypač blizgiais dažais, ar populiariausiais pusiau blizgiais (matiniais) dažais.

Tuomet reikėtų įvertinti esamą sienų ar lubų paviršių ir jo būklę: ar tai naujai įrengtas lygus tinkuotas paviršius, ar remonto atveju – grubus paviršius. Apsisprendus, kokia apdaila bus atliekama, ir įvertinus paviršiaus būklę, telieka pasirinkti tinkamą glaistymo techniką: pakaks storesnio išlyginamojo sluoksnio ar reikės vieno ar kelių plonų smulkaus glaisto sluoksnių.

Glaisto ir technikos pasirinkimui įtakos turi ir numatomas apšvietimas: natūralus, intensyvus dirbtinis, krintantis statmenai plokštumai ar palei plokštumą. Tik įvertinus tai, vertėtų išsirinkti glaistą.

Glaistymas nėra toks paprastas procesas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Vakarų šalyse glaistymą bandoma paversti kuo suprantamesniu, kad būtų įmanoma prieš darbą sutarti, ką glaistytojai turi padaryti, kad vėliau nekiltų nesusipratimų. Specialistai yra sukūrę vadinamąją sistemą Q (ang. Quality – kokybė), kuri išskaidoma į kelis lygmenis, t. y. Q1, Q2, Q3, Q4, ir tokiu būdu pasiekiamas bendras sutarimas, kokiomis medžiagomis ir kokiomis darbo operacijomis galima pasiekti sutartą paviršiaus paruošimo kokybę“, – pasakoja K. Vaseris.

Pavyzdžiui, Q1 paviršiaus paruošimo lygio užteks, jei planuojama ant sienos klijuoti plyteles ar natūralius akmenis. Ant tokios sienos gali matytis darbinės tinko žymės, plyšeliai ir siūlės. Jei sieną planuojama dekoruoti tinku ar gruoblėtais pluoštiniais tapetais, reikės Q2 paviršiaus paruošimo lygio. Tokia siena gali turėti nelygumų.

Q3 – dažniausiai taikomas lygmuo, naudojamas įprastiems tapetams, matiniams dažams ir pan. Q4 – lygmuo naudojamas ypač smulkios struktūros tapetams ar blizgiems dažams.

Būtina tinkama temperatūra

Glaistymui ypač svarbus paviršiaus pagrindo paruošimas. Reikia patikrinti, ar nėra sluoksnių, trukdančių naujo glaisto sukibimui (senos dažų dangos ar jų likučiai ir pan.), ar pagrindo paviršius nėra byrantis.

„Visus sluoksnius, kurie trukdo sukibimui ar kelia įtarimą, reikia pašalinti. Įgeriančius ir byrančius pagrindus gruntuoti su stipriu giluminiu gruntu, o įgeriančius, bet nebyrančius pagrindus gruntuoti su įprastiniu giluminiu gruntu. Prieš glaistymą būtina užtaisyti visas išdaužas, griovelius. Būtina užtikrinti palankią patalpų temperatūrą tiek glaistymo, tiek glaisto džiūvimo metu. Patalpos ir glaistomo pagrindo + 5 laipsnių, o glaistant gipsiniais glaistais – +10 laipsnių“, – pataria specialistas.

Kaip rinktis glaistą?

Ne vienam meistrui kyla klausimas, kaip išsirinkti tinkamą glaistą. Jų įvairovę galima suskirstyti į kelis tipus: mineraliniai ir polimeriniai, paruošti naudoti (parduodami kibirėliuose) ir milteliniai, t. y. maišeliuose, skirti storesniam sluoksniui ar plonasluoksniai.

Atliekant remonto darbus, t. y. glaistant nelygius paviršius, dažnai reikia storesnio sluoksnio glaisto. Tokiu atveju tinkamesni mineraliniai glaistai. Mineraliniai glaistai patogūs glaistant angokraščius, įstačius langus ar duris bei lyginant plokštumas sumontavus išorinius kampus.

„Jei paviršių reikia glaistyti plonu sluoksniu, t. y. pasiekti didesnį glotnumą, geriausiai tinka jau paruošti naudojimui polimeriniai glaistai. Ypatingais atvejais, kai reikalingas ypač glotnus paviršius, pavyzdžiui, marmuro imitacijai ar dengiant lazūra arba kitaip vadinama dažyve, glaistymo užbaigimui naudojamas ypač smulkus polimerinis glaistas. Ypač smulkūs glaistai dažnai naudojami paskutiniam sluoksniui padengti, kai planuojamas stiprus šoninis apšvietimas – dirbtinis arba natūralus“, – pasakoja K. Vaseris.

Vadovautis instrukcijomis ir neeksperimentuoti

Gipsiniai glaistai maišomi su švariu šaltu vandeniu. Svarbu tiksliai laikytis glaisto ruošimo instrukcijų, kurios nurodytos ant pakuotės ar produkto techniniame lape, t. y. pilti vandens tiek, kiek nurodyta, neeksperimentuoti. Kitaip nei su cementinėmis medžiagomis, gipso skiedinio vėliau negalima skystinti ar tirštinti papildomai pilant vandens ar glaisto miltelių.

Jei paruoštas gipsinis glaistas pradeda kietėti, t. y. dirbti su juo jau sudėtinga ar neįmanoma, tokio glaisto geriau nebenaudoti, o pasiruošti naujo.

Polimeriniai glaistai iš karto būna paruošti darbams, t. y. pakanka atidaryti kibirą ir naudoti glaistą. Jei glaistas pastovėjęs ar norima turėti šiek tiek skystesnę jo konsistenciją, leidžiama šiek tiek jį praskiesti švariu vandeniu.

Negalima dirbtinai spartinti džiovinimo

Statybų specialistų teigimu, labai svarbu, kad glaisto sluoksnis tinkamai išdžiūtų. Tai reiškia, kad džiovinimo negalima spartinti jokiomis priemonėmis.

„Geriausiai glaistas džiūna, jeigu yra geras vėdinimas, bet jokiu būdu ne skersvėjis, ir palanki patalpos temperatūra. Didžiausia blogybė, kai glaistyti paviršiai dirbtinai šildomi aukšta temperatūra. Arba glaistas „pagerinamas“ greitai stingstančiomis medžiagomis, pavyzdžiui, statybiniu gipsu arba greito rišimosi cementu. Po tokios saviveiklos glaisto savybės pasikeičia ir jis gali atšokti ar sutrūkinėti“, – atkreipia dėmesį K. Vaseris.

Skaičiuojama, kad 1 mm polimerinio glaisto sluoksnis prie palankių sąlygų džiūva parą. Tai priklauso nuo įvairių aplinkybių – aplinkos ir pagrindo temperatūros, drėgmės, oro patalpoje, tinkamo vėdinimo.

Gipsinis glaistas džiūna kitaip. Įpylus į glaistą vandens prasideda cheminė reakcija, kurios metu formuojasi tvirta kristalinė struktūra. Todėl šiems glaistams neturi įtakos jo sluoksnio storis. Įprastomis sąlygomis gipsinis glaistas sukietėja per keletą valandų.

K. Vaserio teigimu, patikrinti, kad paviršius jau tinkamai nuglaistytas, galima vizualiai įvertinant sienos ar lubų būklę.

„Ruošiant paviršių struktūrinei apdailai, t. y. stambiems struktūros tapetams, dekoratyviems tinkams ar struktūriniams dažams, ant nuglaistyto paviršiaus gali matytis darbo instrumentų palikti nežymūs pėdsakai, esant šoniniam apšvietimui matomi šešėliai. Dažant matiniais dažais, dengiant smulkios faktūros dekoratyvias dangas (iki 1 mm) ar klijuojant smulkios faktūros tapetus – leidžiami aiškūs šoninio apšvietimo šešėliai, tačiau darbo instrumentų paliktų žymių negali būti“, – teigia specialistas.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vidaus apdaila

Vitrininiai langai: kokie yra jų privalumai bei trūkumai?

Vitrininiai langai – būsto detalė, kuri tarytum sunaikina ribą tarp patalpos vidaus bei jos išorės. Tai architektūrinis elementas, kuris vizualiai atrodo itin patraukliai. Kita vertus, tokius langus valyti pavasarį yra tikrai nelengva ir nemažai laiko reikalaujanti užduotis. Šiame tekste aptarsime svarbiausius vitrininių langų privalumus ir trūkumus.

5 tinkamiausios grindų dangos tiems, kurie namuose turi augintinių (1)

Augintiniai į namus įneša gyvasties, papildomo džiugesio ir meilės. Tačiau be visų šių privalumų, didesni augintiniai (katės bei šunys) namuose sukelia šiokį tokį chaosą ir netvarką. Jie gali savo nagais apgadinti namų baldus, sienų apdailą bei grindis. Tad augintinių savininkai, ypač šunų šeimininkai, rinkdamiesi grindis, turi gerai įvertinti dangos atsparumą. Pateikiame keletą grindų dangų variantų, kurie tiks keturkojų savininkų namams.

Kokiuose namuose pelėsiui vietos neatsiras?

Pelėsis – siaubą keliantis ir turtą niokojantis namų „svečias“, kurio neįsileisti į namus stengiamės įvairiomis priemonėmis: vėdindami namus, valydami vonioje susikaupusius vandens ar kondensato lašelius, skalbinius kuo dažniau džiovindami lauke, o ne kambaryje ir t.t.. Šie ir kiti panašūs prevenciniai veiksmai sudaro netinkamas sąlygas pelėsio atsiradimui. Tad kokiuose namuose pelėsiui vietos neatsiras?

Stumdomos durys: pliusai bei minusai

Stumdomos durys interjere tradiciškai yra siejamos su azijietišku interjero dekoru. Tokios durys sukuria elegantišką ir erdvės neapsunkinantį perėjimą iš vienos erdvės į kitą. Šiandien galima rinktis iš nemažos jų stiliaus ir medžiagiškumo įvairovės. Jeigu kyla klausimas, ar verta tokias erdvę tausojančias duris įsirengti savo namuose, pristatome svarbiausius stumdomų durų privalumus bei trūkumus.

Gipskartonio apdaila: dažniausiai pasitaikančios klaidos

Gipso kartonas – universali medžiaga, kurią galima panaudoti pertvarų įrengimui, sienų sulyginimui, luboms bei grindims. Deja, dalis žmonių dvejoja šios medžiagos ilgaamžiškumu. Abejojantiems ekspertai atsako – kokybiškos gipso kartono konstrukcijos yra ilgaamžės, o nekokybiška apdaila yra padarytų klaidų rezultatas. Pristatome dažniausias darbo su gipso kartonu klaidas.

Kodėl verta rinktis kamštinę medžiagą interjero apdailai?

Kamštinio ąžuolo žievės produkcija sparčiai įgauna populiarumą interjero kontekste. Anksčiau kamštinė medžiaga paprastai asocijuodavosi su vyno butelio kamščiu arba priminimams prisegti skirta lenta, tačiau šiandien namuose kamštmedis naudojamas kur kas plačiau. Kamštinė sienų bei grindų danga, kamštiniai baldai bei šviestuvai – visos šios interjero detalės yra vertinamos tiek dėl savo estetinių, tiek dėl praktinių savybių. Pateikiame kelias priežastis, kodėl verta išbandyti šią medžiagą savo namuose.

Atidengtų plytų siena: pliusai bei minusai

Mūrinės namo sienos – tvirtos ir ilgaamžės. Nors nedengtas plytas esame labiau įpratę matyti pastato eksterjere, šiandien, dėl charakteringos tokių sienų išvaizdos, vis dažniau susiduriame su atidengtų plytinių sienų tendencija interjere. Tie, kuriems pasisekė gyventi name, kuriame už tinko ar gipso kartono plokštės slepiasi plytinės sienos, turi galimybę jas atidengti. Tačiau prieš priimant tokį sprendimą, verta susipažinti su atidengtų plytų sienų pliusais ir minusais.

Pertvaros: ką rinktis – mūrinę sieną ar gipso kartono atitvarą?

Tiek mūriniai atitvairai, tiek gipso kartono atitvarai turi savų privalumų ir trukumų, todėl prieiti prie bendros išvados, kas geriau – mūrinė siena ar gipso kartono atitvaras, šiame straipsnyje nebandysime. Vietoje to, palyginsime šių atitvarų skirtumus, o sprendimą, ką rinktis, priimsite jūs patys.

Pelėsis skalbimo mašinoje: kaip su juo kovoti?

Pelėsis mėgsta tamsią, drėgną, nevėdinamą erdvę, taigi visai nekeista, kad jis gali sau atrasti vietą ir skalbimo mašinoje. Paprastai, kad skalbyklėje atsirado pelėsis, išduoda negeras kvapas bei atsiradusios tamsios spalvos dėmės ant skalbimo milteliams pilti skirtų skyrelių arba tarp durelėse esančių gumų. Tad kaip kovoti su pelėsiu skalbimo mašinoje?

Marmuriniai stalviršiai: privalumai bei trūkumai

Niekas nenuginčys, kad marmuriniai stalviršiai vizualiai yra be galo estetiški. Marmuras erdvei teikia prabangos jausmą. Jis atrodo itin subtiliai bei elegantiškai. Tačiau prieš renkantis tokį stalviršį, reikia gerai pasverti tiek jo pliusus, tiek minusus. Tad ką verta žinoti prieš įsigyjant marmurinį stalviršį?