Kokius namus geriausia šiltinti ekovata?

 (10)
Ne tik naujų, bet ir rekonstruojamų senų namų savininkai vis dažniau šiltina namus ekovata. Nors šiltinamąjį sluoksnį galima „užpurkšti“ ant bene kiekvieno statinio sienų, specialistai akcentuoja, kad šis šiltinimo būdas labiausiai tinka mediniams namams.
Kokius namus geriausia šiltinti ekovata?
© Asmeninio albumo nuotr.

Įžvelgia daugiau privalumų nei trūkumų

Šiltinimo paslaugas teikiantys meistrai vardina daugybę ekovatos privalumų, lyginant su iki šiol dažniau naudojamais populiariausiais šiltinimo būdais – kamšant akmens vatą ar klijuojant polistireno putplasčio plokštes.

Sakoma, kad ekovata pasižymi mažu laidumu šilumai (dažniausiai pardavėjų nurodomas ekovatos šilumos laidumo koeficiantas λ = 0,0377 W/mK), atsparumu ugniai ir drėgmei. Smulkiaplaušė ekovatos struktūra užpildo visus tarpus, todėl ne tik išvengiama šalčio tiltų susidarymo, bet ir sukuriama gera garso izoliacija.

Be to, sudėtyje esantys boro junginiai apsaugo ekovatą nuo puvimo, grybelių, jame nesiveisia vabzdžiai ir graužikai, tačiau tuo pačiu patalpose užtikrinama vėsa ir karštomis dienos. Jei ekovata teisingai eksploatuojama, savo savybes ji gali išlaikyti daugiau nei pusę amžiaus, o apšiltinti užtrunka kur kas mažiau laiko nei kitais šiltinimo būdais. Skaičiuojama, kad per dieną galima apšiltinti iki 80 kvadratinių metrų plotą.

„Polistireno putplasčio plokštėmis kokybiškai galima apšiltinti tik labai gerai pastatytą namą. Tačiau realybė tokia, kad namai būna kreivi, o ypač tie senieji daugiabučiai, kuriuos dabar renovuoja. Dedant plokštes atsiranda tarpai, per kuriuos smelkiasi šaltis. Šiltinant ekovata tokių problemų nekiltų“, - teigia bendrovės „Kalga“ direktorius Giedrius Kalnius.

Kita vertus, ekovata nenaudojama pamatų šiltinimui, nes negali ilgai liestis su drėgmės šaltiniu, o naudojant sausą šiltinimo būdą neišvengiama dulkių.

Negana to, prieš šiltinant sienas derėtų pasvarstyti, kokios apdailos norima. Sienas apšiltinus ekovata ir norint klijuoti plyteles, teks montuoti plokštes. Apšiltinus namą putplasčio plokštėmis prieš klijuojant plyteles tokių didelių investicijų nereikėtų.

Šalčio tiltai atsiranda dėl broko

Specialistų teigimu, teisingai apšiltinus pastatą ekovata šalčio tiltų būti neturi. Tiesa, dažnai būna, kad atliekant termoviziją matosi, per kur iššvaistoma šiluma. Skaičiuojama, kad net apie 20-45 proc. šilumos pastatuose iššvaistoma dėl nekokybiško darbo šiltinant.
„Ekovata yra labai geras produktas, bet ja apšiltinti pastatą nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Darydami termovizines nuotraukas neretai matome prastų meistrų padarytus brokus. Dažniausia meistrai tiesiog taupydami deda arba labai prastą priešvėjinę plėvelę, arba jos nededa visai“, - sako G. Kalnius, pridurdamas, kad atlikus 10 termovizinių tyrimų, kokybiškas darbas paprastai matomas tik 1-2 objektuose.

Vienu iš trūkumų galima laikyti ir tai, kad norint apšiltinti pastatą ekovata reikia turėti specialią įrangą, skirtingai nei šiltinant akmens vata ar polistireno putplasčiu. Be to, norint apšiltinant namą su sudėtingesnėmis konstrukcijomis pageidautina turėti dar platesnį spektrą instrumentų.

Meistrai įspėja, kad rinkoje gausu nekokybiškos ekovatos, todėl renkantis reikėtų atidžiai išsiaiškinti, ar ji atitinka keliamus reikalavimus.

Pataria šiltinti medinius namus

Visgi ekspertai pataria ekovatą naudoti šiltinant medinius namus. Visų pirma, ekovata apsaugo medines konstrukcijas ir medieną nuo puvimo, grybelinių ligų, pelijimo.

„Ekovata gaminama iš popieriaus, celiuliozės, taigi tai irgi savotiškas medžio darinys. Todėl ekovata „nesipyksta“ su mediniais paviršiais, konstrukcijomis. Priklausomai nuo oro temperatūros medis tai traukiasi, tai vėl plečiasi. Polistireno putplasčio plokštės yra nepaslankios, jos pritaikytos lygiems, stabiliems paviršiams, o ekovata juda kartu su visomis medinėmis konstrukcijomis, todėl neatsiranda įtrūkimai“, - teigia bendrovės „Gatora“ atstovas Tomas Šidlauskas.

Pasak jo, šis sprendimas pasiteisina ir dėl to, kad senų rąstinių namų sienų pavirčius labai nelygus, todėl kitos priemonės ne taip efektyviai apšiltins namą.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Išorės apdaila

Kur dėti statybines atliekas?

Seni trobesiai ar pamatai nugriauti, o kieme pilna nuolaužų ir statybinių atliekų. Galbūt dalį jų galima panaudoti dekoruojant aplinką prie namų – pavyzdžiui, iš didelių lauko akmenų sukurti akmenų sodą. Tačiau kur dėti likusias atliekas ir šiukšles?

5 dažnai pasitaikančios trinkelių klojimo klaidos

Pati pirma klaida, kuri yra susijusi su trinkelių klojimu, dažnai pasitaiko dar pasiruošimo etape, kai yra nepagalvojama apie ilgalaikį planą. Kiekvienas grindinys gali atrodyti gražiai pirmuosius kelis mėnesius ar netgi metus, tačiau trinkelių klojimo klaidos paprastai išryškėja gerokai vėliau. Kad išvaizdžia ir kokybiška danga galima būtų džiaugtis dešimtmečius, reikia vengti šių 5 klaidų.

Medienos puvimas: ką apie jį reikėtų žinoti?

Mediena – natūrali, šilta ir jauki statybinė medžiaga. Nors natūralumas šiais laikais yra ypač vertinamas, tačiau būtent ši savybė lemia, kad tokia medžiaga yra neatspari biologiniams kenkėjams. Puvinys – medžiagos irimas sukeltas grybelių-parazitų. Tad kaip galima būtų jo išvengti?

Keletas patarimų, kaip paruošti medinį fasadą dažymui

Nuosavas medinis namas arba vasarnamis turi ir pliusų, ir minusų. Mediena – natūrali, šilta bei jauki statybinė medžiaga, tačiau kartu ji – neatspari aplinkos veiksniams (UV spinduliams, drėgmei, temperatūros šuoliams), tad tokiam namo fasadui yra reikalinga papildoma priežiūra. Tiems, kurie nusprendė atnaujinti medines savo namo dailylentes, pateikiame keletą patarimų.

Drenažo sistema: svarbiausi įsirengimo aspektai

Namui, kuris yra aukštai esančio gruntinio vandens zonoje, drenažas yra būtinas, nes toks vanduo gali sukelti ne vieną problemą. Jis ne tik po kiekvieno lietaus užtvindo nuosavo sklypo takelius, sukelia vejos ligas, bet ir daro neigiamą poveikį namo rūsiui bei gadina jo pamatus. Šiame tekste aptarsime kelis svarbius drenažo įsirengimo aspektus.

Ko nesuteikia sandarusis šiltinimas?

Tie, kas perskaitė ar perklausė mano straipsnius ir reportažus, greičiausiai jau įsitikino, kad pastato šiltinimo esmė yra sandarumas, suderintas su racionalia varža.

Granito stalviršiai: kokie yra jų privalumai bei trūkumai?

Granito stalviršiai be jokios abejonės yra išvaizdūs stalviršiai. Taip pat labai patrauklus yra ir jų pasirinkimas – galima rinktis iš įvairių granito atspalvių bei raštų. Tačiau bet koks natūralus akmuo interjere turi ir pliusų, ir minusų. Šiame tekste aptarsime svarbiausius granito stalviršių privalumus bei trūkumus.

Medinės terasos priežiūra žiemą: kaip tinkamai ją valyti

Nors pagrindiniais terasos priežiūros bei atnaujinimo darbais yra užsiimama pavasarį, tačiau kartais iškritęs didesnis sniego sluoksnis ar ryškesni temperatūros svyravimai ima neraminti. Kyla klausimas: ar sniegas nepakenks terasos grindims? Kad pavasario laukti būti ramiau – galima imtis kelių terasos priežiūros būdų.

Būsto dalis, kuri pirmoji pasitiks svečius ne tik per Kalėdas

„Mano namai – mano tvirtovė“ – toks požiūris į būstą būdingas daugeliui lietuvių. Dėl to daugiau savininkų turintis pastatas dažnai primena kelių skirtingų tvirtovių lipdinį. Tačiau šis požiūris kinta, mat vis dažniau pradedame galvoti ne tik apie nuosavybės atsitvėrimą, bet ir estetiką, architektūros vientisumą, kurį ryškiausiai reprezentuoja pastato įėjimas.

Betono plyšiai: kaip su jais susidoroti

Plyšių remontas yra itin svarbus, siekiant atkurti įtrūkusio betono konstrukcijos funkcionalumą ir veiksmingumą eksploatacijos metu. Planuojant ir vykdant tokius remonto darbus ypač svarbu parinkti tinkamas medžiagas. Tačiau šiuo klausimu inžinieriams trūksta išsamių gairių. Straipsnyje apžvelgiamos skirtingos betono plyšių remonto medžiagos ir paaiškinami remonto medžiagų pasirinkimą lemiantys veiksniai.