Gražiausios rugpjūčio mėnesio sodybos nugalėtojai: daug džiaugsmo teikia ir mažas sklypas

Apsilankius pas Marių Paskonį Molėtų rajone, galima daryti išvadą, kad ir mažame sklypelyje galima daug nuveikti. ManoNamai.lt portale skelbtame konkurse „Gražiausia Lietuvos sodyba 2013“ jauna šeima nusprendė dalyvauti dėl juoko. Erika ir Marius nesitikėjo, kad neseniai įsigytas jų sklypas gali atkreipti dėmesį. Tačiau būtent jie rugpjūtį tapo šio konkurso nugalėtojais.

Stebuklingi žodžiai

Kai atvykome į šalia Molėtų įsikūrusią sodininkų bendriją „Siesartis“, lengvai radome Pamiškės gatvėje esantį Pašonių sklypą. Pirmas mus pasitiko anglų buldogas Gučis. Nedidelis guvus šunelis akimirksniu įsiropštė į automobilį ir iškart mus su fotografu pripažino savo draugais.

„Nekreipkite dėmesio – jis visada toks. O kai atvažiuojame čia, iš laimės nežino, kur dėtis. Užtenka pasakyti stebuklingus žodžius „Guči, važiuosim į kaimą“ ir jis pirmas ima nešti kelionei skirtus daiktus“, – linksmai pasakojo M.Paškonis.

Buvo akivaizdu, kad buvimas gamtoje ir Mariui teikia didžiulį malonumą. Nuo mažų dienų jis laiką leisdavo Tauragnuose prie ežero, tad neįsivaizduoja savo gyvenimo be galimybės pabėgti iš miesto. Vyras dirba barmenu, tad turi keletą laisvų dienų iš eilės, kurias ir praleidžia tvarkydamas antruosius namus.

Valstiečių laikraščio nuotr.

Žolė sužaliavo

Sūnus ir marti visada yra laukiami Gražvydo Paškono namuose Tauragnuose, tačiau taip jau įprasta, kad kiekviena šeima nori tvarkytis savaip. Tą dieną, kai lankėmės, Gražvydas padėjo Mariui statyti malkinę.

„Žinojome, kad sūnus nori turėti širdžiai mielą kampelį. Kai pakvietė ir parodė, ką nori pirkti, iš karto pamačiau, kad jo akys blizga. Supratau, kad čia jam patinka. Tiesa, prieš porą mėnesių vaizdas čia buvo baisus: visur vešėjo žolės, medžiai buvo negenėti nežinia kiek metų“, – pasakojo vyras. Kaimynų nuostabai labai greitai sklypas tapo neatpažįstamas. Jie nustebo pamatę, kad išdžiūvusi žolė ėmė žaliuoti.

„Dar teks nemažai padirbėti. Man nepatinka, kad pieva nelygi, tad teks atnaujinti ją, įsėti geros žolės. Dabar kaunamės su kurmiais. Pastatėme specialų prietaisą jiems baidyti. Tačiau sužinojome, kad kurmių vietą gali užimti kurkliai. Taigi, nežinia, kas geriau“, – samprotavo Marius. Tiesa, užsiimti daržininkyste jie su žmona neketina, nes daržovėmis aprūpina tėvai. Beje, sklype, kai nėra žmonių, šeimininkauja žalčiai. Marius matė jų ne tik ant ežero liepto, bet ir kieme.

Valstiečių laikraščio nuotr.

Tvarkinga bendrija

Sklypą „Siesarties“ sodininkų bendrijoje M.Paškonis rinkosi todėl, kad už 150 metrų nuo jo yra gražus ir didelis net 504 ha žuvingas Siesarties ežeras.

„Mėgstu žvejoti. Žinau, kad Siesarties ežere kimba karšiai, kuojos, lydekos, ešeriai. Yra jame vėžių ir ungurių. Todėl antras mūsų pirkinys buvo valtis. Pamatęs ją mūsų kieme, bendrijos pirmininkas pasiūlė užkardo, pastatyto ant sodininkų bendrijos kelio, vedančio prie ežero, raktus“, – sakė Marius.

Jam patinka, kad bendrija tvarkinga, dauguma sklypų tvarkingi, o kai kuriuose namuose žmonės gyvena nuolat. Dauguma jų savininkų – molėtiškiai. Atvykėlių iš kitur – kol kas mažuma, tačiau su jais čia bendraujama geranoriškai. Visi supranta, kad netvarkomas, apleistas sklypas – nemalonus akiai reginys. Beje, piktžolių sėklų vėjas nenešioja, nes bendrijoje galioja tokia tvarka: pasamdomi žmonės, kurie sklypą sutvarko, o savininkui išsiunčiama sąskaita už atliktą darbą. Marius džiaugiasi gerais kaimynais, kurie palaisto gėles ir žiūri, kad kas svetimas į sklypą su blogais ketinimais neateitų. Blogai tik tai, kad bendrijoje nėra šiukšlių konteinerių.

Valstiečių laikraščio nuotr.

Pataisomas brokas

Rąstinis namas, kuriame jauna šeima nuo liepos mėnesio leidžia laisvadienius, pastatytas prieš septynerius metus. Tai nedidelis, jaukus statinys, tačiau akivaizdu, kad vyriškos rankos reikia.

„Rąstiniai namai „sėda“, tad juos statantieji žino, kad atraminiuose taškuose reikia naudoti varžtus, kuriais reguliuojami „vaikščiojantys“ rąstai. Nežinia kodėl, bet šiame name to nėra. Todėl teks išimti langus, duris ir tvarkyti sienas. Pasitariau su šiuos darbus išmanančiais meistrais ir nusprendžiau, kad šis brokas nebaisus“, – sakė pašnekovas. Visa kita, anot jo, atrodo gerai. Palėpė, kurioje įrengtas miegamasis, erdvi, nes nėra pakalimų, grindys ir lubos iš medinių lentelių, tad namo viduje labai geras mikroklimatas.

Pirmame aukšte stovi šildymo krosnelė. „Išbandėme, trauka gera, krosnelė prikaista labai greitai. Nereikia nė valandos ir name šilta“, – džiaugėsi Marius. Jis sakė atvažiuosiantis čia ir žiemą. Iki namų Vilniuje – tik 60 kilometrų.

Valstiečių laikraščio nuotr.

Atsipūsti nėra kada

Ateityje šeima planuoja pasistatyti pirtį. Jai ręsti jau nupirktas senas svirnas. Tačiau pirmiausia reikės atnaujinti namo sienas, nuvalyti skardinį stogą. Kieme stovintį lauko stalą Marius jau atnaujino taip, kaip jam norėjosi. Iš tėvų namų atgabenti vežimo ratai, kuriuos nuspręsta surikiuoti prie namo sienos.

Erika pasistengė, kad vienur kitur žydėtų gėlės. Prie akmenimis grįsto tako į namą augančius spygliuočius Marius išgelbėjo nuo piktžolių ir sukomponavo akmenukų salelę. Žvalgantis po nedidelį naujakurių sklypą buvo akivaizdu, kad jame tvarkosi ne tik darbštūs, bet ir estetinį pajautimą turintys žmonės. „Laukia dar daug darbų. Tačiau tai mūsų negąsdina. Smagu būti gamtoje, turėti širdžiai mielą kampelį. Po truputį susitvarkysime savo „kaimą“ taip, kaip norime“, – sakė Marius. Jam antrino tėtis, o Gučis, išgirdęs žodį „kaimas“, pastatė ausis ir pakreipė gudrų snukutį.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis