Praktiški sprendimai: kaip parinkti tinkamą vietą rieduliui

Rieduliai tokie nepakartojami, įvairūs ir universalūs – gal todėl, kad gamta jau nušlifavo jų kampus, suformavo, užgrūdino „charakterį“. Jie suteikia gyvybės kiekvienam sodui, susiedami žmogaus vaizduotės kūrinius su aplinkos peizažu į vieną visumą, o atspalvių, faktūrų ir formų įvairovė atveria neribotas pritaikymo galimybes kraštovaizdžio dizaine.

Skulptūrinis akcentas

Impozantiško dydžio ir formos riedulio vieta turėtų būti išskirtinė – tuomet šis akcentas suteiktų dinamiškumo visai sodo struktūrai, optiškai suskaidytų jo erdvę ir kaip dekoratyviausias akcentas iš karto kristų į akis. Tai kompozicijos centras, kuriam foną sukuria želdynai ar smulkesniais akmenukais dengti žemės plotai. Paprasčiau eksponuoti vietinės kilmės riedulius – jie „iš prigimties“ susiję su sodo peizažu.

Žurnalas "Mano namai"

Žurnalas "Mano namai"

Atvežtiniai labiau išsiskiria iš aplinkos, tad turėtų būti atidžiau derinami su eksterjero stiliumi. Tarkim, skandinavišku: jam būdingą kompoziciją dažnai sudaro keletas didelių riedulių, įkomponuotų šalia medžio kelmo skalda grįstoje aikštelėje, greta kurios pastatytas suolas. Viskas paprasta, stilinga, ir nereikia išradinėti dviračio... Pavienis masyvus riedulys gali būti skirtas ir tam, kad atkreiptų dėmesį į išskirtinius augalus – tereikia jam atsidurti šalia. Dar vienas dėmesio vertas kraštovaizdžio dizaino sprendimas – rieduliais paįvairinti po aukštais medžiais vinguriuojantį grįstą taką. Didelis akmuo natūraliai atrodys medžių paunksmėje, ant jo puikiai augs samanos.

Žurnalas "Mano namai"

Akmenų mikropasaulis

Alpinariumo žavesys bene labiausiai priklauso nuo to, kaip sudėlioti akmenys – rieduliai čia taip pat tinka, tik, kad kompozicija atrodytų natūraliai, kraštovaizdžio architektai pataria jai naudoti vienodos struktūros ir prigimties akmenis. Masyviausias ir efektingiausias akmuo turėtų atsidurti pagrindinėje vietoje, didžioji dalis akmenų paprastai suguldomi beveik horizontaliai (šiek tiek pakrypę), o vertikaliai pastatomi vos keli. Plokštesni, mažesni sudedami alpinariumo viršuje.
Labai svarbu, kad akmenų sodo neužstotų dideli medžiai, o juo labiau pastatai ir jis būtų įrengtas gana atviroje vietoje. Kita vertus, šiuo truputį žmogaus, o truputį gamtos kūriniu turėtų būti patogu grožėtis ne tik iš toli, bet ir iš arti – po jį vaikštant.

Žurnalas "Mano namai"

Alpinariumas atrodo natūraliai, kai riedulius su kraštovaizdžiu susieja augalai. Jei jie suvešėję ne tik aplink akmenis, bet ir „nukeliavę“ į šalia esančią pievą ar gėlyną, tai nutrina ribas tarp skirtingų sodo zonų. Dar organiškiau alpinariumas susilieja su aplinka, kai gretimose erdvėse išdėliojami keletas panašių nedidelių akmenų.

Įdomiai atrodo ant nelygaus reljefo šlaito įkomponuotas akmenų sodas, o jei augalams ši vieta sunkiai priimtina, jų galėtų būti ir mažiau – užteks įdomiai sudėlioti riedulius, kad išryškėtų kiekvieno žavesys ir išskirtinumas.

Žurnalas "Mano namai"

Kaip ir kiekvienas didelis elementas, riedulys suskaido erdvę, sudėlioja akcentus ir pabrėžia vienos ar kitos vietos reikšmingumą.

Augalų kaimynystė

Akmenuoto reljefo imitacija skirta demonstruoti kalnų augalams. O jų tiek daug... Didelių riedulių ir gležnų uolaskėlių kontrastas visada intriguojantis, maži augalėliai labai gražiai išryškėja grubios akmenų faktūros fone. Šalia pilko atspalvio riedulių dekoratyviai atrodo paparčiai: blyškiame fone suspindi kiekvienas skaisčiai žalias lapelis. Tarp šviesių akmenų gražu smulkūs ryškiaspalviai žiedeliai. Spygliuočiai taip pat visada čia tiks. Fonui tiktų varpinių žolių pievelė. Reikėtų atminti, kad šaltuoju metų laiku akmenų nepuošia gėlės ir žaluma (išskyrus visžalius augalus), todėl riedulių kompozicija turėtų būti labai apgalvota ir estetiška net be augmenijos „palaikymo“.

Žurnalas "Mano namai"

Naudingas patarimas
Masyvaus riedulio nereikėtų paprasčiausiai padėti ant žemės – jis turi atrodyti lyg į ją įaugęs, taigi sode atsiradęs gamtinėms aplinkybėms natūraliai susiklosčius. Todėl maždaug trečdalį akmens (mažiausiai – 10 cm, jei jis nėra labai didelis) būtina įkasti į žemę.

Žurnalas "Mano namai"

Praktiškas sprendimas
Kad aplinka būtų miela akiai ir įdomi, svarbus ne tik suvaldytas kraštovaizdis. Įvairios buityje privalomos konstrukcijos kartais gali būti tikras deguto šaukštas... Natūralūs akmenys menkai pagelbėtų jas slepiant, bet tokioms „probleminėms vietoms“ dengti skirti iš polimerinio betono pagaminti dirbtiniai rieduliai. Jie primena virš žemės iškilusius akmenys, tačiau yra tuščiaviduriai ir paslepia bet kokį juose telpantį objektą: vandentiekio šulinį, betono ar metalo konstrukciją, vandens siurblio įrangą...

Iš kur atriedėjo?

Riedulys – ne kas kita kaip akmens uolos lūžena, kurią pernešė vandens srautas, todėl ji įgavo apvalainą formą. Geologai teigia, kad rieduliai paprastai kilę ne iš tos vietovės, kurioje aptinkami – jie atkeliavo šimtus ar net tūkstančius kilometrų iš šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusės – taip judėjo juos atgabenę ledynai. Kuo ilgesnį kelią sukorė akmenys, tuo labiau jie susmulkėjo. Tarp daugybės akmenų rūšių rieduliai išsiskiria itin didele įvairove.

Žurnalas "Mano namai"

Kraštovaizdžio dizaino sferoje ši gamtos medžiaga naudojama įvairiai: kaip statinių dalis, kaip išskirtiniai akcentai, kaip dekoro elementai sodo kompozicijose – alpinariumuose, sausuose upeliuose ir tikruose vandens telkiniuose.

Žurnalas "Mano namai"

Apvalainukai. Vandens nugludinti apvalaini akmenukai tobulai tinka sodo takeliams. Iš jų galima kurti ir šių apvadus, derinant skirtingų spalvų ir faktūrų akmenis. Netgi sudėlioti apvalainukų sūkurius – toks ornamentas yra ryškus, įspūdingas. (Japonijos sodininkai jau daug amžių žemės paviršiui dengti naudoja akmenukus, kurdami iš jų abstrakčių raštų piešinius, primenančius jūrų verpetus ir sroves, sūkuriuojančius aplink didelių riedulių „saleles“.) Sausą upelį dažniausiai imituoja ant briaunų surikiuoti apvalaini akmenukai – besikeičiančios jų spalvos sukuria banguojančios srovės įspūdį. Ir tikro vandens telkinio grožį išryškina glotnūs margi rieduliai – krantams pasirenkami stambesni, į dugną sugula smulkesni. Jie visi turėtų būti kuo apvalesni.
Labai sėkmingai nedidukais rieduliais galima slėpti reljefo nelygumus, duobes. Dar viena neabejotinai teigiama jų savybė – harmoningas derėjimas su pačiais įvairiausiais augalais Visada gražu, kai bent vienas kitas apvalainukas atsiduria gėlių vazone ar didelė kompanija sudėliojama aplink medžius.

Dekoratyvi statybinė medžiaga

Net naudojami kaip statybinė medžiaga rieduliai pabrėžia kraštovaizdžio niuansus, atskleidžia dizaino sprendimų originalumą. Iš akmenų sumūryta sieną ne tik tinka apželdinti vijokliniais augalais – dar žaviau atrodo joje įkomponuotos žydinčios gėlės.

Žurnalas "Mano namai"

Derinant skirtingas medžiagas galima gauti įspūdingą rezultatą. Pavyzdžiui, didelius pigesnio grindinio plotus pagyvinus lauko akmenukų raštais, faktūrų įvairovė suteiks sodui originalumo – niekur tokio pat vaizdo juk nepamatysime. Įdomiai atrodo laiptai ar paaukštintos lysvės, kuriose plytos derinamos su rieduliais. Ir takų apvadams tinka dideli akmenys – jie išryškina tako kontūrus.

Japoniški motyvai

Tradicija ne tik naudoti akmenis praktiškais tikslais, bet ir jais grožėtis kilusi iš Japonijos. Japoniškame sode akmenys įgauna gilesnę prasmę – ne tik estetinę, bet ir filosofinę. Išdėstyti trikampiu jie simbolizuoja Dangų, Žemę ir Žmogų, pažymi dvasinėms praktikoms skirtą vietą.

Erdvinis trikampis padeda kaupti pozityvią energiją, todėl kiekvienas riedulys turi savo vietą sodo kompozicijoje – plokščia Žemė priekyje, už jos Dangus – aukštas ir ne toks masyvus akmuo, o Žmogus – kuo apvalesnis riedulys, jis stovi tarp Žemės ir Dangaus. Augalai čia sodinami irgi remiantis tam tikru principu: šliaužiantys pažeme turėtų užimti plotą, tris kartus didesnį nei toliausiai esančio riedulio aukštis.

Skulptorius Isamu Noguchis, kuris ne tik kūrė kultinius dizaino objektus, bet ir projektavo reprezentatyvius parkus, dirbo rekonstruojant budistų akmenų sodus. Apie akmenis (o žinojo apie juos tikrai daug...) yra pasakęs: „Japonų soduose uolos ir akmenys išdėstomi taip, kad atrodytų kaip žemės iškilumai. Kiekvienas akmuo pasižymi įspūdinga mase, todėl visą sodą galima vertinti kaip skulptūrą – matomą dienos šviesoje, bet didžiąja dalimi paslėptą nuo akių po žeme. Šis nematomas tūris egzistuoja sode ir pagimdo plūduriuojančio pasaulio pojūtį.“

Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis