Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

10 originalių gyvatvorių idėjų

Gyvatvorė, kuri ne tik saugo ir slepia, bet atrodo gražiai ir net įdomiai, verta susižavėjimo. Ir abejonių. Ar ne per daug vargo su puošniais, bet gal lepiais augalais, jei ir tujos neprastai atrodo, o ir investicijos gali būti beprasmės, nes žiema visus gerus ketinimus pavers niekais... Drauge su kraštovaizdžio dizainere Gintare Kaluškevičiūte-Jablonskiene pabandysime šias abejones išsklaidyti ir įrodyti, kad verta bent pasvajoti (dar geriau – paplanuoti), ką šiemet savo sode norėtumėte matyti kitaip.

1. Virš tvoros „pakelta“ skroblų gyvatvorė – išskirtinai dekoratyvus sprendimas, kai norisi atsiriboti nuo labai arti esančių kaimynų namų ir sukurti asmeninę erdvę, tačiau be proto aukštų tvorų juk nestatysi... Taip formuoti galima ne tik skroblus, bet ir liepas. Medžių kamienus ir mūrą pridengia apačioje pasodinta spygliuočių, lapuočių krūmų ir žolinių augalų kompozicija.

Gražus derinys
Sklypą supa tolėliau augantys ąžuolai, tad gyvatvorei parinkti jiems giminingi ir gražiai su aukštų medžių fonu derantys skroblai: visų jų lapai rudeniop panašiai paruduoja, o žiemą ilgai išlieka ant šakų.

2. Bepigu šiltesnių kraštų gyventojams, jiems paprasčiau derinti augalus, kuriant pačias įvairiausias mišrias kompozicijas, nes visžalių lapuočių dekoratyviais ūgliais ir gražiais žiedais pasirinkimas daug didesnis... Tačiau tai nereiškia, kad mes turime apsiriboti vien tujomis (kurias, beje, taip pat tenka prižiūrėti – karpyti, tręšti, laistyti...). Svarbu pasirinkti mūsų klimato zonoje tinkamus augalus, kitaip jie gali apšalti ir prabėgs daug laiko, kol vėl atsigaus. Tujų alternatyva galėtų būti melsvieji kadagiai, jų yra kelių rūšių. Ritmiškai pasodinus tujas ir kadagius gyvatvorė atrodys efektingai ir nenuobodžiai. Su spygliuočiais gražiai dera ir pūsleniai – jie labai augūs, ryškūs, lengvai genimi, gali būti įvairiausių atspalvių.

3. Taisyklingų geometrinių formų karpyti visžaliai augalai – kukmedžiai, buksmedžiai – komponuojami su puošniai žydinčiomis hortenzijomis, agapantais ir atlieka tiek pastatą pridengiančios gyvatvorės, tiek įspūdingo gėlyno funkciją. Čia tiktų derinti ir kitus masyvius daugiamečius svogūninius augalus. Žinoma, agapantai ar kitos gėlės nužydi ir grožis išblėsta – tokia kompozicija graži tik vieną mėnesį, tad reikėtų pagalvoti apie alternatyvius augalus, žydinčius pavasarį ir rudenį.

Praktiškas patarimas

Nors augalų įvairovė didžiulė, formuojant gyvatvorę tenka riboti norą kuo daugiau jų pasisodinti. Per didelis margumynas gali gadinti bendrą vaizdą, tad rinkitės tik tai, kas atitinka sodo dizaino koncepciją. Geriau ritmiškai įkomponuoti tris vienodus krūmelius, nei galvoti, kur iškaišioti tris skirtingus. Remkitės sėkmingų derinių pakartojimo principu, ir sodas atrodys harmoningai.

4. Kaip matote pagrindinėje nuotraukoje, iš pirmo žvilgsnio tai taip paprasta – dviejų aukštų gyvatvorė ir tvora iš senų lentų žavi dekoratyvumu, žalias fonas idealiai išryškina medienos faktūrą. Tokią gyvatvorę galima formuoti iš ligustrų ar kalninių serbentų. Kalniniai serbentai puikiai auga mūsų krašte, žiemomis neiššąla, nėra reiklūs. Maži lapeliai tankiai suželia, genėti krūmelius lengva ir užtenka tai padaryti kartą per metus. Jų yra įvairių veislių, pakančių tiek saulėkaitai, tiek pavėsiui, tinkamų ir žemesnėms, ir aukštesnėms gyvatvorėms formuoti (kalniniai serbentai gali užaugti iki dviejų metrų). Trūkumas nebent tas, kad augalai anksti numeta lapus, bet ir išsprogsta jie vos orams atšilus, pavasarį džiugina smulkiais žiedeliais, o vėliau užmezga ryškiaspalvių uogyčių.

5. Skroblas yra puiki tujų alternatyva. Galima įsigyti aukštų, jau suformuotų medžių, tačiau jų kaina dėl to labai išauga. Juolab pasodinus mažus sodinukus ir palaukus trejetą metų gyvatvorė sklypui jau suteiks privatumo ir jaukumo. Tiesa, priežiūros jai reikia – negenimi skroblai per vieną sezoną gali netekti dekoratyvumo, kita vertus, kuo labiau jie karpomi, tuo tankiau lapeliai suauga ir greičiau suformuoja akliną uždangą. Net žiemą skroblai lapų nemeta, šie tik paruduoja, praretėja, bet išlieka iki pavasario ir nukrenta sprogstant naujiems lapams. Medžiai gali užaugti aukšti, jie toleruoja dalinį pavėsį, molingą gruntą, tačiau žemė neturėtų būti užmirkusi.

6. Gyvatvorės paskirtis įvairialypė: jį atitveria sklypą, saugo jį nuo žmonių ir vėjų, apibrėžia jo ribas, atlieka dekoratyviąją funkciją ir suteikia kraštovaizdžiui struktūros – kaip ir takai, ji yra sodo „stuburas“. O šalia pasodintiems augalams tampa fonu, išryškinančiu jų grožį. Tikslios lenktos formos gyvatvorės linijos ir natūrali žolynų netvarka pabrėžia priešybių harmoniją.


Jei nebūtų tokios tamsios spalvos gyvatvorės bangos, smilgos taip efektingai neišryškėtų.

7. Iš vytelių pintu ažūru galima grožėtis visus metus – kol gyvatvorė tankiai nesuaugusi, jis matyti ir vasarą, o lapams nukritus įdomiai atrodo žiemą. Tokia gyvatvorė puošia kraštovaizdį, jei atitinka jo dizaino stilių. Tačiau tai nemažai darbo reikalaujantis sprendimas, nes priežiūra nėra paprasta. Jei auga nekarpomi, gluosniai leidžia didžiulius ūglius ir per sezoną juos tenka nuolat genėti. Gluosniams reikia daug drėgmės, tad juos galima sodinti užmirkusioje dirvoje, kurioje kitokios gyvatvorės nepavyktų užsiauginti, nes visi kiti augalai tokių sąlygų netoleruoja.

8. Žemaūgių spygliuočių gyvatvorę pagyvina varpinės žolės, gražiai išryškėjančios akmenų fone. Iš žolinių augalų galima kurti mišrias kompozicijas, jos atliks gyvatvorės funkciją – atskirs sodo zonas ar pridengs pastatus. Tai geriausias pasirinkimas tiems, kurie nenori skirti daug laiko aplinkai prižiūrėti. Svarbiausia – palikti žolėms vietos plėstis, nes kerai dekoratyviai atrodo tada, kai turi pakankamai erdvės. Žolės nereiklios, jų nereikia tręšti, pakanka pasodinti į tinkamą vietą – kiekvienas augalas turi savo poreikių ir jais reikia pasidomėti.

Geras pasirinkimas
Neaukštą gyvatvorę galima formuoti vien iš varpinių augalų, pavyzdžiui, miskantų. Jie gali siekti du ir net daugiau metrų, yra masyvūs, veislių pasirinkimas taip pat nemenkas. Gyvatvorė gražiai atrodo ir žiemą, tvirti miskantai nuo sniego neišlūžinėja ir puošia aplinką. Nupjauti šias žoles galima tik pavasarį. Trūkumas tas, kad tada augalai nebus labai dekoratyvūs, gyvatvorė įspūdingai sužels sulaukus vasaros vidurio.

9. Jei gyvatvore reikia atitverti daržą, pridengti sandėliuką ar nuobodžią sieną, kad negadintų išpuoselėtos aplinkos įvaizdžio, žydinčių augalų širma atrodo labai žaviai. Tiesa, tai sezoninis sprendimas, žiemą tokia gyvatvorė nieko nepaslėps, bet gal ne visada ir ne visur šiuo metų laiku vizualios apsaugos ir reikia... Įspūdingai atrodo atraminę sienutę apsivijusios raganės, vietoj jų galima sodinti sausmedžius ar aktinidijas, jei tai pavėsinga vieta, nes jos labiau toleruoja prieblandą.

10. Daržą atitverianti spygliuočių gyvatvorė pripildo erdvę, bet atrodytų monotoniškai, jei ne žydintys levandų puskrūmiai. Kadagiai ir levandos – dekoratyvu ir gražu, o ir sąlygų šiems augalams reikia vienodų: jie mėgsta skurdų dirvožemį, sausą ir karštą vietą. Jei tokių užtikrinti negalite, vietoj levandų pabandykite auginti katžoles. Jos ne taip linkusios pašalti žiemą, yra visiškai nelepios, o ir žydėjimo sezonas ilgesnis. Katžolės gyvatvorėms puikiai tinka, nes yra labai aukštų, siekiančių vos ne metrą.

Nuotraukos – iš žurnalo „Mano namai“ archyvo, „Shutterstock“, „Vida Press“. Tekstas – Danguolės Kiškienės. Konsultavo kraštovaizdžio dizainerė Gintarė Kaluškevičiūtė-Jablonskienė (www.kitasvaizdas.lt).

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?