Objekto dosjė:
Tipas – iš pagrindų atnaujintas pastatas.
Plotas – 36 m².
Gyvenamoji erdvė – svetainė, virtuvė ir valgomojo erdvė, miegamoji zona bendrajame kambaryje, miegamasis antresolėje.
Paskirtis – laikinai apsistoti.
Projekto autorė – Jurgita Liubartaitė (studija „9 architektai“).
Studijos „9 architektai“ architektė Jurgita Liubartaitė vos 36 m² sename namelyje įrengė funkcionalią papildomą gyvenamąją erdvę. Senasis pastatas buvo kapitališkai renovuotas, pritaikant šiuolaikiškus architektūrinius sprendimus ir dizaino idėjas. „Pagrindinis pasirinkimo motyvas – išlaikyti kuo paprastesnį, lakoniškesnį tūrį, tam panaudojant vienos spalvos stogo ir fasadų apdailą. Pastatas turėjo atrodyti kaip vienalytis juodas tūris, be papildomų dekoro elementų, taip pabrėždamas savo kaip architektūrinio elemento nereikšmingumą: čia architektūra neturi dominuoti. Tradicinės formos pastatų galime rasti tiek miestuose, tiek kaimuose, tad šalia atsiradęs toks namelis nėra nei agresyvus, nei dominuojantis, jis darniai įsipiešia į bet kokių atspalvių bei formų pastatų aplinką, o dėl savo vienalytiškumo nekonkuruoja su kitais statiniais“, – apie renovuoto statinio idėją pasakoja projekto autorė Jurgita Liubartaitė.
Aplink visą namuką, dekoruotą vertikaliomis juodai dažytomis dailylentėmis, įrengta didelė medinė terasa, šiltuoju metų laiku tarsi praplečianti vidines erdves į lauką.
Dideli langai ir plačiai atveriamos stumdomosios vitrininės durys į vidines erdves įleidžia daug natūralios šviesos ir kuria sąsają su aplinka.
„Kadangi šiame projekte išlieka aktuali tradicinės architektūros linija, kuriant tekstilinius elementus buvo svarbu panaudoti tai, kas yra tradiciška. Tai neutralių atspalvių linas – skalbtas, dažytas natūraliais dažais, be dirbtinių priedų“, – sako Jurgita.
Namuko viduje įrengta viena didelė patalpa su antresole – čia erdvės nėra atskiriamos, o priešingai – glaudžiai susiejamos. „Pagrindinė idėja – kuo labiau supaprastinti ir sumažinti vartotojiškus poreikius, turint omeny, kad iš esmės žmogui reikia labai nedaug – ir vietos, ir daiktų prasme, – įsitikinusi architektė. – Todėl erdvė išlaikyta viena, skirta pernakvoti, ruošti maistą, leisti laisvalaikį ar dirbti.“
Bendrojoje erdvėje suprojektuota pagrindinė zona su svetaine ir valgomuoju bei integruota virtuve, už jos suformuotoje nišoje liko vietos vienai dvigulei lovai, dar dvi miegamosios vietos įrengtos antresolėje, sukonstruotoje virš miegamojo ir vonios kambario išnaudojant aukštą namuko erdvę.
Virtuvės zoną nuo poilsio erdvės vizualiai atskiria į antresolėje įrengtus miegamuosius vedančios metalinės kopėčios su faneros pakopomis.
„Šviesa šiuolaikiniame gyvenime skatina mus ieškoti naujų sprendimų. Siekiant nenutolti nuo idėjos, centrinis šviestuvas paliktas kaip mūsų įpročių atspindys, tačiau visas kitas apšvietimas sudėliotas lokaliai pagal zonas, tai leidžia taupyti energiją“, – paaiškina projekto autorė.
Siekiant išgryninti paprastumo koncepcijos idėją, interjerui buvo pritaikyta fanera. Pasak projekto autorės, ši medžiaga pasirinkta kaip alternatyva natūraliam medžiui, tačiau ji atrodo paprasčiau nei dailylentės, suteikia medžiui būdingo faktūriškumo ir jaukumo pojūtį, tačiau atrodo moderniai, padeda išgryninti linijų ir formų žaismą. Siekiant pabrėžti tamsaus eksterjero ir šviesaus interjero kontrastą, faneros paviršiai buvo alyvuoti šviesia alyva.
Fanera buvo naudojama ne tik plokštumoms dekoruoti – iš jos buvo gaminamos ir baldų konstrukcijos. Virtuvė, miegamųjų lovos, paslėptos spintos – visi šie elementai integruoti į visumą, todėl neišsiskiria iš bendros erdvės, sukuria vienalytį interjero piešinį. Laisvai pastatomi baldai – sofa, valgomojo stalas, nešiojami staliukai – nedominuoja bendroje erdvėje. Jų medžiagos ir spalvinis koloritas derinamas prie bendros dizaino idėjos – baldai parinkti natūralūs, neutralių atspalvių, paprastų formų, kaip papildantys funkciją elementai. Tokiu pat principu pritaikyti ir tekstilės gaminiai.
Praktiškas sprendimas
Visas daiktų laikymui skirtas vietas slepia apdailai naudota fanera, tad jos lieka nematomos, išgrynintu paprastumu dvelkiantis minimalistinis interjeras lieka vientisas. Vietoj rankenėlių spintelėse buvo padaryti nedideli trikampiai išpjovimai, sukuriantys subtilų ornamentą.
Dvišlaičiame stoge sumontuoti stoglangiai praleidžia į namo vidų stiprų natūralios šviesos srautą, vizualiai sušildo minimalistinę erdvę, optiškai ją padidina ir suteikia galimybę maksimaliai taupyti energiją.
Projektuojant interjerą nedidelėje erdvėje buvo siekiama funkcionaliai išnaudoti visą erdvę: miegamajame virš lovos galvūgalio įrengta ilga spintelė, kur galima laikyti įvairius daiktus. Kad joje sudėlioti daiktai netrikdytų išgryninto interjero idėjos, visos spintelės yra uždaros.
Langus pirmajame aukšte dengia medinės žaliuzės – horizontalus jų raštas suteikia tam tikros ritmikos vientisoms fanera dekoruotoms plokštumoms.
Name įrengtame vonios kambaryje projekto autorė pasirinko montuoti dušo kabiną – toks sprendimas puikiai atitiko projekto koncepciją, kurios svarbiausi aspektai yra funkcionalumas, erdvės taupymas bei higienos išlaikymas. Kampinė dušo kabina juodu rėmu gražiai dera su kitomis vonios kambario detalėmis: čia buvo pasirinkti juodi maišytuvai ir dušo galvutė, juodos metalinės baldų kojelės, juodų linijų briaunų apvadai, net terrazzo rašto sieninės plytelės pritaikytos spalviškai – su juodais inkliuzais baltame fone. Pasak dizainerės, terrazzo – viena iš natūralių medžiagų atmainų, parinkta kaip alternatyva akmeniui, o išraiškingas jos raštas suteikia nedidelei erdvei žaismingumo.
Vienintelis vonios kambario baldas – atvira praustuvo spintelė – kaip ir daugelis kitų šio interjero elementų pagamintas iš faneros ir pabrėžia čia vyraujančią išgrynintą paprastumo estetiką.
Vonios kambaryje tiesių linijų griežtumas persipina su plastiškomis lenktomis formomis – tokį įspūdį stiprina ovalo formos praustuvas, virš jo įkomponuotas apskritas veidrodis ir net smulkios detalės – pavyzdžiui, maišytuvų forma.
