Švediškas gamtos namas arba naturhus
Įsivaizduokite gyvenamąjį namą, kurį iš visų pusių supa šiltnamio konstrukcija. Būtent toks yra švediškas gamtos namas (naturhus). Jį sudaro 3 pagrindinės dalys: šiltnamis, pagrindinis namas ir vidinė ekosistema.
Naturhus reiškia prabangų gyvenimą, mažą energijos suvartojimą ir ekologiją praktikoje. Gyventojus supa natūralios medžiagos, ištisus metus žydinčios rožės, prisirpusios vynuogės, kiviai, abrikosai, pomidorai, figos, migdolai ir kitokios gėrybės. Terasos aplink namą naudojamos nuo kovo pradžios iki spalio pabaigos.
Tokio namo tikslas – jokių atliekų. Tai kas valgoma ir tai, kas nuleidžiama į kanalizaciją, yra glaudžiai susiję ir gali būti panaudojama vietiniam ekologiniam ciklui.
Gamtos namus galima prisitaikyti pagal savo gyvenamosios vietos klimatą ir sąlygas. Gyvenantys šaltesnėse šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje, gali susikurti gamtos namą, specialiai pritaikytą šaltoms žiemoms. Čia svarbu bus storesnės stiklo sienos, papildoma izoliacija ir namo langų išdėstymas pietinėje namo pusėje, kad į erdvę patektų kuo daugiau natūralios šviesos ir saulės. Tuo tarpu šiltuose kraštuose gyvenantiems aktualu bus natūralios vėdinimo sistemos ir dideli stogai, kurie suteikia pavėsį.
Ar tai gyvenimas šiltnamyje?
Tipinis šiltnamis veikia saulės šviesą paverčiant šiluma, kurią viduje sulaiko stiklas, taip sukurdamas idealią aplinką ir apsaugą augalams klestėti ištisus metus. Šiuo atveju, šiltnamio plotas juosia namą ir užtikrina natūralią šviesą, šilumą ir šviežią orą vidaus gyvenamosiose patalpose.
Ar tai reiškia, kad tada gyvenama šiltnamyje? Nevisai. Naturhus techniškai nėra šiltnamis. Tai namas, įrengtas šiltnamyje. Vienas iš pagrindinių tokio namo bruožų – natūralių medžiagų naudojimas. Tai reiškia, kad jis dažnai gaminamas iš tvarių ir vietinių medžiagų, pavyzdžiui, medžio, akmens ir molio. Jame įrengiami sodai, žaliosios sienos, daržai. Tai panašu į gyvenimą tradiciniuose namuose, tik žymiai arčiau gamtos.
Kaip kilo tokia idėja?
Žiemos mėnesiais Švedijoje klimatas būna pakankamai atšiaurus. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra Stokholme yra -3°C (Lietuvoje – 0°C), o saulės spindėjimo trukmė – apie 20 val. (Lietuvoje – 30 val.). Tai viena iš priežasčių, dar 2015 m. paskatinusių vieną Stokholme gyvenančią porą galvoti apie alternatyvų gyvenimo būdą. Didžiulės išlaidos už šildymą, nuolatinis šildymo sistemos taisymas ir priežiūra, aplinkos tarša ir augmenijos bei šviesos trūkumas – tai kas Marie Granmar ir Charlesui Sacilottui jau praeityje. Sausio mėnesį, kai lauke temperatūra minusinė, jų šiltnamio terasoje, viršuje, ji gali siekti net iki 19 °C.
Pastatyti namą šiltnamyje porą įkvėpė architektas Bengtas Warnas, kuris 1976 m. Stokholme pastatė pirmąjį naturhus (iš skandinavų kalbos – “gamtos namas”) prototipą. Jis įkūrė nedidelį vasarnamį, apkalė jį stiklu ir sukūrė terminą naturhus. Tai buvo novatoriškas projektas, paskatinęs tvaraus architektūrinio judėjimo, kuriame pirmenybė teikiama energijos vartojimo efektyvumui, savarankiškumui ir atsinaujinančių išteklių naudojimui, vystymąsi.
Kaip ir daugelis kitų genialių, bet naujų idėjų, prireikė nemažai laiko, kol prie jų prisijungė kiti. Tik maždaug po trisdešimties metų, 2000-aisiais, ortopedijos inžinierius Andersas Solvarmas iš greenhouseliving.se, sparčiai išpopuliarino šią koncepciją. Solvarmas suprojektavo keletą gerai žinomų naturhus projektų, o jo darbai padėjo labiau vertinti tvarų ir ekologišką dizainą.
Daugelis švedų myli gamtą ir pritaria idėjai, kad pastatai gali būti statomi darniai su supančia aplinka. Gamtos ir architektūros sąjunga jau daugelį metų yra pagrindinis švedų architektūros principas, kuris turėjo įtakos ir naturhus koncepcijos raidai.
Kiek kainuoja naturhus?
Tokio namo statybos kaina labai priklauso nuo jo dydžio, vietos, statybai naudojamų medžiagų ir sistemų. Tačiau galima drąsiai teigti, kad naturhus yra brangesnis nei tradicinis namas dėl papildomų šiltnamio konstrukcijos išlaidų, tvarių medžiagų naudojimo ir specializuotų statybininkų bei architektų poreikio.
Tačiau kylant šildymo kainoms, statyti namą, kuris naudoja mažiau energijos nei tradicinis namas, ilgainiui gali būti ekonomiškai efektyvu. Taip pat atliekų panaudojimo ir ekologiškų vaisių bei daržovių galimybė.
Ar naturhus – gyvenamųjų namų ateitis?
Pastaraisiais metais tvarus gyvenimo būdas tikrai įgavo populiarumo, o žmonės ieško būdų, kaip sumažinti anglies dioksido išmetimą ir gyventi darnoje su gamta. Gamtosauginiu aspektu vis daugiau žmonių turėtų statytis gamtos namus. Deja, tai nėra taip paprasta, nes tik nedaugelis žmonių gali sau leisti pradines išlaidas. Yra ir kitų, pigesnių tendencijų, kurios formuoja būsto ateitį.
Vienas iš pavyzdžių – išmanusis namas, kuriame integruotos technologijos, leidžiančios kontroliuoti energijos vartojimą. Dėl to sumažėja sąskaitos už energiją ir paliekamas mažesnis pėdsakas aplinkai.
Kitas pavyzdys – miesto ūkininkavimo idėja. Miesto ūkininkavimas - tai vaisių ir daržovių auginimas balkonuose ir ant stogų. Tai padeda daugiabučiuose gyvenantiems žmonėms sumažinti maisto transportavimo metu kylančią taršą ir maitintis sveikiau, būti arčiau gamtos.
Vienas naujausių naturhus Švedijoje, nominuotų Östergötland architektūros premijai 2023 metais:
Daugiau apie gamtos namus rasite:
Naturhus (Marie Granmar)
Sweden: Naturhus (Apple TV laida)
Greenhouse in Sweden (YouTube)
Family wraps home in greenhouse (Youtube)
