Ką būtina nuveikti sode, darže ir gėlyne liepos mėnesį

Rodos, vasara tik prasidėjo, bet jau prasideda liepos mėnesis. Kam reikia skirti daugiausiai dėmesio savo sode, darže ir gėlyne sužinosite šiame straipsnyje.

Būtiniausi darbai sode

Liepos mėnuo – pats vidurvasaris. Sode baigia nokti uogos, sparčiai auga vaisiai. Todėl sausesniu oru vaismedžius reikėtų gausiai palieti, kad žemė permirktų storesniu sluoksniu, nuolat naikinti piktžoles, po laistymo supurenti dirvos paviršių. Dar kartą patręškime vaismedžius per lapus 0,5 proc. kalcio salietros tirpalu.

Žemę dirbkite tarpueiliuose ir pomedžiuose. Jei vaismedžiai ir vaiskrūmiai auga pievutėje, šienaukite žolę, papurenkite žemę apie juos.

Vasarą ant vaismedžių neretai pasitaiko obelinių voratinklinių kandžių lizdų. Juos reikėtų nurinkti ir sunaikinti, o jeigu jų labai daug, tuomet purkšti insekticidais. Daug žalos vaisiams padaro obuoliniai vaisėdžiai. Jų pažeisti vaisiai krenta ant žemės, o su jais – ir viduje esantys kenkėjai. Todėl sukirmijusius vaisius tuojau pat surinkite ir užkaskite į žemę.

Liepos pradžioje maždaug 1 m aukštyje vaismedžių kamienus apvyniokite 15-20 cm pločio gofruoto popieriaus juostomis, kurias nuimsite ir sudeginsite rudenį. Liepos pabaigoje patikrinama ir visos po juostomis bei žievės plyšiuose esančios kenkėjų lervos ir lėliukės sunaikinamos. Gerai išvalytas arba naujas gaudymo juostos vėl uždėkite ant vaismedžių kamienų.

Labai daug skraidančių kenkėjų galima suvilioti į parūgusį duonos plutelių pasaldytą skystį, kurį stiklainiuose iškabinkite po vaismedžių lajomis ant šakų.

Nuo liepos vidurio – pats geriausias vaismedžių akiavimo metas. Akiuoti turėtume kuo daugiau, juk tai pats paprasčiausias vaismedžių skiepijimo bei perskiepijimo metodas. Akiavimas akute – priglaudimu, vienas iš pagrindinių akiavimo būdų pastaruoju metu. Poskiepio žievė nupjaunama iki medienos, paliekant trumpą liežuvėlį akutei įstatyti. Akutė išpjaunama su plonu (cigaretinio popieriaus storio) medienos sluoksniu arba visiškai be jo ir įstatoma pakišant ją po liežuvėliu. Akutė visa plokštuma priglaudžiama prie poskiepio brazdo, bet jo žievė akutės neapgaubia. Įstatytas akutes reikia tuojau pat ištisai aprišti siaura 5-8 mm pločio elastinga polietilenine plėvele. Akiuojama stengiantis, kad akutė nesužaliuotų, todėl akiuojama mažiau saulės gaunančioje šakelės pusėje, iš vakarinės pusės, nugara į vėją.

Nuskynus derlių, genėkite vyšnias, trešnes, tuo metu geriau gyja žaizdos, mažesnis pavojus užsikrėsti labai pavojinga liga – moniliozine deglige. Galite pažeminti ir išretinti trešnių vainikus. Trešnės geriau negu vyšnios atsiaugina naujas šakas, todėl išretinto vainiko vidurys nenuplinka.
Jei dėl kokių nors priežasčių reikia nupjauti graikinio riešutmedžio šakas, geriausia tai padaryti liepos mėnesį. Šiaip jau genėjimo graikinis riešutmedis nepakenčia. Dažniausiai šito daryti ir nereikia. Jokiu būdu negalima genėti žiemą, nes dėl to gali nudžiūti visa šakų grupė. Tačiau liepą galima išpjauti iš pagrindo netinkamai augančias ar nudžiuvusias šakas. Visas pjūklu padarytas žaizdas gerai nulyginkite peiliu ir rūpestingai atepkite sodo tepalu.

Laiku neparemtos nuo vaisių linkstančios medžių šakos gali nulūžti arba atplyšti. Šakas paremkite taip, kad vėjo linguojamos jos nesitrintų į ramstį. Tarp ramsčio ir šakos geriausia padėti senos dviračio padangos gabalą arba ką nors panašaus. Kad nuo šakos masės ramstis neįsmigtų į žemę, prie galo prikalkite skersinę lentelę.

Braškyne naikiname nereikalingus ūsus, kitais metais bus gausesnis derlius, supurenkite žemę. Labai kruopščiai surinkite kekerinio puvinio pažeistas uogas ir jas užkaskite į žemę. Nuskynus uogas, jeigu plantacija apimta ligų, būtinai nupurškite fungicidais, paskui nupjaukite lapus ir sudeginkite. Juos pjaukite ne žemiau kaip 5 cm virš ragelių. Kartu sunaikinsite daug kenkėjų, ligų sukėlėjų bei piktžolių. Jaunus braškynus nupurškite nuo ligų ir kenkėjų.

Braškes vienoje vietoje reikėtų auginti dvejus, ilgausiai trejus metus. Po to, tuoj nuėmus derlių, braškynas naikinamas. Senesniame braškyne, net geriausiai prižiūrimų braškių derlius ima taip mažėti, kad neverta jų auginti. Didžiausią derlių braškės duoda antraisiais metais.

Vasarą ruošiame rūsius vaisiams laikyti – išvalome ir išdezinfekuojame 1 proc. mėlynojo akmenėlio skiediniu. Patalpa parai sandariai uždaroma, paskui išvėdinama ir išbalinama kalkių skiediniu. Kartu dezinfekuojama ir tara. Įvairias dėžes galima dezinfekuoti ir kalcinuota soda (100 g sodos/10 l vandens). Nuolat palaikydami švarą sode, sandėliuose bei rūsiuose, kuriuose laikomi vaisiai, išvengsime didesnių derliaus nuostolių.


Labai svarbu po lietaus suardyti susidariusią plutelę. Daržovių šaknys gaus daugiau oro ir mažiau išgaruos drėgmės. Ravėkime piktžoles, paskui daržoves mulčiuokime pavytinta vejos žole. Tinkamai ir laiku prižiūrėdami daržoves, sudarysime sąlygas gausiam derliui.

Apkaupkime vėlyvuosius kopūstus, bulves, agurkus. Apkaupus stiebas išleidžia daug pridėtinių šaknų, padidėja supurentos dirvos sluoksnis, dėl to geriau vystosi šakniavaisiai, užauga gausesnis derlius. Apkaupti kopūstai rečiau išvirsta nuo vėjo, o morkų bei grieščių viršūnės nepažaliuoja.
Purenant dirvą skatinamas vaistinių smidrų stiebų augimas ir kitų metų derlius. Tai tinka visoms smidrų veislėms. Purenkite dirvą atsargiai, kad nepažeistumėte stiebų. Nuskabykime pomidorams pažastinius ūglius.

Jau būna nuimtos žalumyninės daržovės šiltadaržiuose. Todėl šį ir sekantį mėnesį galima auginti ridikėlius, salotas, svogūnų laiškus, krapus, špinatus. Šios daržovės gerai auga ir lauke, joms parinkime atsilaisvinusią dirvą po ankstyvųjų daržovių, taip pat po ankstyvųjų žirnių. Ridikėlius laistykime šaltu šulinio ar vandentiekio vandeniu.

Jei, nuėmus žirnių derlių, augalo šaknų neišrausite, bet paliksite žemėje, vėliau čia auginamos daržovės gaus papildomai azoto. Stiebus nupjaukite ties pat dirvos paviršiumi. Ant žirnių šaknų, kaip ir ant pupelių, auga gumbelinės bakterijos, gaminančios azotą.

Nuošalesnėje vietoje galime auginti daugiametes daržoves: žieminius svogūnus, rūgštynes.
Nuo liepos pradžios iki vidurio tinkamiausias laikas sėti rudeninius ir žieminius ridikus. Dirvai ir klimatui tiek rudeniniai, tiek žieminiai ridikai nėra reiklūs. Labai lengvos ir labai sunkios dirvos ridikams auginti tinka mažiau, čia jų šakniavaisiai būna daug prastesnės kokybės.

Liepos mėnesį augalams reikia daug vandens, ypač žalumyninėms daržovėms, agurkams, augantiems lengvose dirvose. Agurkus laistykime 20-24 laipsnių šilumos vandeniu. Ypač daug vandens reikia daržovėms, kada formuojasi produktyvioji dalis – gūžė, vaisius. Menkai augančias daržoves papildomai patręškite. Tręšiant pomidorus, agurkus, gūžinius ir žiedinius kopūstus, į laistytuvą įberkite 20-30 g kompleksinių trąšų. Patręšę supurenkite dirvą.

Gelteklėms liepos mėnesį reikia daug maisto medžiagų ir purios dirvos. Dabar geltekles tręškite daug kalio ir mažai azoto turinčiomis trąšomis, 20 g/kv.m arba laistykite 0,2 proc. skiediniu.
Šakniavaisinius salierus tręškite daugiau kalio turinčiomis trąšomis (20 g/kv.m), tuomet jie geriau laikysis per žiemą. Sekime, kad šiltadaržiuose būtų palankios sąlygos daržovėms augti. Pradėkime vartoti ankstyvosios sėjos morkas ir burokėlius.

Maždaug apie liepos vidurį galima pradėti imti gegužės mėnesį pasodintų brokolių derlių. Žiedynai pjaunami dar nepražydę. Kai esti labai šiltas oras, reikia būti ypač atidiems, nes žiedynai ar pavieniai pumpurai palyginti greitai pradeda žydėti ir praranda standumą bei gerą skonį. Imant derlių reikia žinoti, kad maistui tinka ne tik „žiedai“, bet ir mėsingi stiebai („šparaginiai kopūstai“). taigi žiedynus pjaukite su 15 cm ilgio žiedstiebiu. Nupjovus centrinius žiedynus, iš lapų pažastyse esančių pumpurų susiformuoja šoniniai, mažesni žiedynai. Gerai augančių brokolių derlių galima imti net iki rugsėjo mėnesio, jei augalai bus reguliariai iki rugpjūčio pabaigos tręšiami ir laistomi.

Šį mėnesį prinoksta žieminiai česnakai. Nevėluokite nukasti ir gerai išdžiovinkite. Kaskite, kai visai išsitiesia žiediniai stiebai. Džiovinkite pavėsyje, nes kaitri saulė jiems kenkia. Neužmirškite ir komposto krūvos. Nušienaukite piktžoles, dažnai palaistykite – greičiau mineralizuosis, perkaskite.

Gėlynuose dabar daug darbų – ravėti, purenti, laistyti. Nedekoratyviai atrodo peržydėjusios gėlės, todėl jei nebus renkamos sėklos, vaisynus nupjaukite ir pašalinkite. Be to, nuskynus peržydėjusius žiedus, gėlės gausiau ir ilgiau žydi. Kai kurių peržydėjusių daugiamečių gėlių, pavyzdžiui, šiušelių, baltagalvių, monardų, šluotelinių flioksų, kurpelių, muilinių gubojų, pentinių, lapai nuruduoja. Juos nupjovus, atauga nauji ūgliai ir kartais jos net žydi antrą kartą.

Liepos pradžioje dar galite apkarpyti lapuočių (vasaržales) gyvatvores.

Baigus žydėti bijūnams, aplink kerus įterpkite perpuvusio mėšlo ar komposto arba kompleksinių trąšų su didesniu fosforo ir kalio kiekiu (30-50 g/kerui), paliekite. Patręšti bijūnai daugiau sukraus žiedinių pumpurų sekantiems metams.

Jau galima akiuoti alyvas ir rožes. Kad geriau atsiknotų žievė, jas kasdien laistykite, o prieš 2 savaites iki akiavimo patręškite azotinėmis trąšomis, pavyzdžiui, amonio salietra (15-20 g/10 l vandens, išliejant šį kiekį į 1 kv. m).

Žydinčias raganes per sausras laistykite, o kas 10 dienų tręškite 0,2 proc. komplesinių trąšų tirpalu arba atskiestu galvijų rauginto mėšlo skiediniu (1:10). Jei birželio mėnesį neiškasėte svogūninių gėlių svogūnėlių, tai kuo skubiau juos dabar iškaskite. Hiacintai kasami, kai pradeda gelsti lapai, krokai ir narcizai – lapams visiškai pageltus. Tulpės kasamos, kai jų svogūnų lukštas įgauna šviesiai rudą spalvą. Geriausia hiacintus iškasti kasmet, nes lauke būna per žema temperatūra ir nesusiformuoja žiediniai pumpurai. Tulpės kasamos kas 1-2 metai, narcizai kas 4-5 metai. Iškasti svogūnai apdžiovinami nesaulėtoje, gerai vėdinamoje vietoje. Iš pradžių laikomi aukštesnėje temperatūroje: hiacintai 25-30 laipsnių, tulpės 20-25 laipsnių, narcizai 20 laipsnių, vėliau ji sumažinama iki 17 laipsnių.

Liepos pradžioje dauginamos žaliaisiais auginiais daugiametės gėlės – šluoteliniai bei ylalapiai flioksai, šilokai, rudgrūdėlės, monardos, pūstatauriai, gvazdikai ir pusiau sumedėjusiais auginiais laipiojančiosios, poliantinės rožės bei kiti sumedėję dekoratyviniai augalai. Inspektuose auginiai sodinami į paruoštą smėlio ir durpių substratą (1:1), kurio apačioje – kompostinė žemė. Inspektų langai gali būti stikliniai ar užtraukti polietileno plėvele. Auginiai nuolatos turi būti drėgni, o substratas ne per šlapias. Atkelkite inspektų langus, pravėdinkite. O jei yra labai karšti orai, vietoje langų uždenkite balta agroplėvele, bus ne taip karšta ir praeis oras. Iki rudens įsišakniję auginiai sutvirtėja, o kai kurios rudeninės gėlės, kaip rykštenės, krūminiai astrai, net pradeda žydėti.

Jei birželio pabaigoje nespėjome padauginti raktažolių, barzdotųjų vilkdalgių, tai atlikti galima dabar. Vilkdalgių kerus būtina dalyti kas 4-5 metus. Prieš persodinant, pašalinkite seną šakniastiebio narelį, sutrumpinkite lapus. Šakniastiebius supjaustykite taip, kad kiekvienoje dalyje būtų bent po vieną lapų kuokštą ir keletą šaknelių. Iki žiemos jų kerai sustiprės, išleis naujas gyvybingas šaknis.

Kad gėlės nesusirgtų grybinėmis ligomis ar neapniktų jų kenkėjai, kartą per savaitę nupurškite fungicidais bei insekticidais ar augalų, turinčių fitoncidinių medžiagų: serenčių, kiečio, kraujažolių, česnako ir kt. ištraukomis

Kiekvieną savaitę nupjaukite gazonus. Jei dirva sausa, veją palaistykite, o jei trūksta vandens laistyti, pjaukite žolę aukščiau. Norint jau laisvame plote įrengti gazoną, žolę dar galite sėti ir liepos mėnesį. Pasėtą žolę karštu oru laistykite, ji gražiai sudigs, nebus lopiniuota, reta.

Stambiažiedžių chrizantemų išskinkite pažastinius ūglius, o smulkiažiedžių, kad rudenį gausiau žydėtų, nugnaibykite viršūnes.

Kambarines gėles pastoviai laistykite, tręškite, purenkite žemės paviršių.

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo „Mano Namai“ prenumeratą.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis