Pavasaris – kaulavaisių sodinimo metas (2 sodininkų patarimai)

Pavasarį geriausias metas veisti sodus: sodinti kaulavaisius, sėklavaisius, įvairiausius vaiskrūmius, atnaujinti nudžiūvusius ar apsilpusius augalus. Labai svarbu laiku pasodinti sodinukus. Pats geriausias laikas pavasarį sodinti sodus, iki kol prasiskleidžia beržų lapai, iki sulos tekėjimo pabaigos. Vėliau pasodinti augalai blogiau prigyja, skursta. Visus kaulavaisius – slyvas, trešnes, vyšnias, abrikosus, persikus, nektarinus labiau tinka sodinti pavasarį nei rudenį, tuomet per vasarą augalai suspėja gerai įsišaknyti ir pasiruošti žiemai.

Apie slyvų auginimą, tinkamiausias jų veisles Lietuvos klimatui, patirtimi sutiko pasidalinti
sodininkai iš Kauno rajono – Rokas Amšiejus (Amšiejų medelynas) ir Giedrius Buska (Buskų medelynas).

Pasak sodininko Roko Amšiejaus, tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad slyvos – tai nelepūs augalai, o iš tiesų yra labai kaprizingi ir reiklūs medeliai. Viena iš dažniausių bėdų, dėl kurios slyvos skursta, prastai dera, nušąla ir yra netinkamas dirvožemis (molis, smėlis, durpė), pasodinimo vieta (skersvėjai, šalnos, pavėsis). Nemėgsta slyvos ir sausros, todėl nereikėtų jų sodinti arti didelių medžių, o visą sezoną būtina laistyti (ypač vaisių augimo metu). Sėkmingam slyvų auginimui Lietuvoje turi įtakos ir pasirinktos ištverminos žiemą, atsparios ligoms slyvų veislės.
Vertė. „Slyvos – tai vertingi, derlingi, anksti pradedantys derėti vaismedžiai, Lietuvoje auginami nuo seno, – sako Giedrius Buska. – Jų vaisiai vartojami švieži ar perdirbti. Daugelio veislių slyvos tinka kompotams, uogienėms, kai kurias jų tinka džiovinti, šaldyti. Pastaruoju metu populiarėja ir desertinės slyvų veislės. Pasodinus sode skirtingo ankstyvumo slyvų veisles, jų derliumi galima mėgautis 2-3 mėnesius“.

Anot G. Buskos, prinokusiuose slyvų vaisiuose būna iki 10,1-17,6 proc. tirpių sausųjų medžiagų, iš jų 7,1-9,6 proc. cukrų, 1,4-1,8 proc. organinių rūgščių, mineralinių medžiagų – kalio, fosforo, kalcio, geležies, magnio, cinko. Slyvose esantis kalis skatina druskų pertekliaus pasisavinimą iš organizmo. Didelė jo ir kitų mineralinių medžiagų gausa slyvų vaisiuose teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, kepenis bei inkstus. Gausu vitaminų – 2,6-3,9 mg% vitamino C, beveik visų B grupės vitaminų (išskyrus B12), kurie stiprina nervų sistemą, mažina nuovargį bei nemigą, gerina nuotaiką. Jose esantis K vitaminas gerina kraujo sudėtį, sumažina trombų susidarymo galimybę, o vitaminas P ir rutinas stiprina arterijų ir kapiliarų sieneles. Rutinas nesuyra kaitinamas, todėl slyvų uogienė arba džemas ne mažiau naudingi kraujagyslėms, nei švieži vaisiai. Slyvos gerina virškinimą, normalizuoja vandens pusiausvyrą organizme, mažina kraujospūdį.
Sveiki sodmenys. „Didelį dėmesį mes skiriame sodinukų kokybei ir sveikatingumui, – sako G. Buska. – Fitosanitarinę kontrolę medelyne sistemingai vykdo Valstybinė Augalininkystės tarnyba, esame atestuoti dauginamosios medžiagos tiekėjai, o tai užtikrina veislės atitikimą ir sveiką sodinamąją medžiagą.“

Sodininkas R. Amšiejus teigia, kad be fitosanitarinių pasų medeliai išvis neturi būti parduodami. Pasai reikalingi, kad žinotume, kokia yra sodinuko kilmės šalis. Mūsų turgavietėse apie 80 proc parduodamų sodinukų yra atvežti iš Lenkijos. Blogiausia, kad Lenkijoje medeliai daugiausia yra auginami pietinėje dalyje, kurios klimato sąlygos nuo mūsiškių skiriasi. Tokie medeliai, atsidūrę mūsų soduose, dažnai nušąla. Be paso, anot R.Amšiejaus, galima nusipirkti bet ką, ne tos veislės arba kelis vienodus sodinukus. To nenori nė vienas pirkėjas. Sodininkystės žinovui apmaudu, kad turgavietėse sodinukus siūlantys perpardavinėtojai žmones klaidina, nes ir patys apie sodininkystę mažai teišmano.

Poskiepiai. Pasak R.Amšiejaus, Lietuvoje dažniausiai auginamos kultūrinės slyvų veislės skiepytos į skėstašakės (kaukazinės) slyvos arba ‘Vangenheimo vengrinės‘ slyvos sėjinukus. Slyvų veislės su skėstašakės slyvos poskiepiu gerai suauga, bet poskiepis linkęs išauginti daug atžalų, o vaismedžiai sode būna gana augūs, bet atsparesni šalčiui ir ligoms. Kaukazinės slyvaitės labai gerai suauga su šiomis slyvų veislėmis – ‘Kometa‘, ‘Skoroplodnaja‘‚ ‘Early Gold‘, ‘Alionuška‘‚ ‘Naidena‘, ‘Soneika‘, ‘Ataloda‘, ‘Lodva‘, ‘Mara‘, ‘Vetra‘, ‘Nesmena‘. Dera antrais metais, medžiai aukštesni nei su skiepyti su ‘Vangenheimo vengrinės‘ sėjinukais.

‘Vangenheimo vengrinės‘ sėjinukams būdingas vienodas augumas, palyginti su skėstašakės slyvos poskiepiu. Slyvos skiepytos į ‘Vangenheimo vengrinę‘ būna iki 30 proc. mažesnio augumo, pradeda anksčiau derėti, vaisiai užauga geresnės kokybės, bet mažiau atsparios šalčiui ir labiau reiklios dirvožemiui, nes ‘Vangenheimo vengrinės’ sėjinukų šaknys yra paviršinės. ‘Vangenheimo vengrinės‘ sėjinukai tinka ir gerai suauga skiepai su vengrinio tipo slyvų veislėmis – ‘Herman‘‚ ‘Empres‘‚ ‘President‘‚ ‘Blue Free‘‚ ‘Čačanska Rana‘‚ ‘Čačana Lepotika‘, ‘Jubileum‘, ‘Vision‘, ‘Jojo‘ ir kt. Vaismedžiai užauga iki 3 m aukščio, pradeda derėti antrais – trečiais metais.

Poskiepio šaknys gerai išsivysčiusios, tačiau paviršinės, todėl joms reikia geresnės dirvos. Vangenheimo vengrinės sėjinukai šalčiui šiek tiek mažiau atsparūs negu skėstašakės slyvos.
Vieta. Slyvos žydi anksčiau negu obelys, R. Amšiejaus nuomone, yra lepesnės šalčiams. Dėl to joms parenkama saulėta, apsaugota nuo vėjų vieta, kad žiemą vaismedžiai ir žiediniai jų pumpurai neapšaltų, žiedai mažiau nukentėtų nuo pavasarinių šalnų. Tinkamiausias dirvožemis – vidutinio sunkumo priemolis, laidus vandeniui (pavasarį neužmirkstantis), kurių pH 6-6,5. Labai svarbu, kad gruntiniai vandenys nebūtų aukščiau kaip 1,5 m nuo žemės paviršiaus. 

Sodinimas. Pasak sodininko G. Buskos, slyvų sodinukus geriausia sodinti anksti pavasarį, balandžio mėnesį, kol dar neišsprogę pumpurai, kas 2 m, tarp eilių paliekant – 3-4 m. Jeigu visas sodo plotas giliai supurentas, tinkamai patręštas ir dirva humusinga, didelių duobių kasti nereikia. Pakanka iškasti tokias duobutes, į kurias tilptų sodinukų šaknys. Silpniau augančias slyvas (su ‘Vangenheimo vengrinės’ poskiepiu) patartina sodinti kas 2,0-2,5 m, o augias slyvas (su skėstašakės slyvos poskiepiu) – kas 3 m. Iš anksto neparuoštoje dirvoje kasamos didesnės duobės – 80-120 cm skersmens ir 50-60 cm gylio. Pasodinto vaismedžio skiepijimo vieta turi būti ties žemės paviršiumi arba keli cm po žeme (skiepytiems į skėstašakę slyvą). Šitaip pasodinti medeliai leidžia mažiau poskiepio atžalų.

„Prieš sodinimą sekatoriumi nukarpykite aplūžusias arba per ilgas sodinuko šaknis, kad jos neužsilenktų duobėje. Labai naudinga pamirkyti šaknis galvijų mėšlo ir molio (ar vien molio) tyrėje. Mėšle esančios biologiškai aktyvios medžiagos gydo žaizdas, apveltos šaknys saugomos nuo padžiūvimo sodinimo metu, – pataria G. Buska. – Sodinamų medelių šaknis duobėje paskleiskite kiek galima vienodžiau į visas puses. Sodinamą medelį pastatykite ant duobės dugne padaryto kauburėlio. Užpilkite sluoksnį derlingos, purios žemės ir apmindykite, kad ji geriau priglustų prie šaknų. Pasodintą medelį paliekite (5-10 l vandens) – susigerdamas vanduo suslugdo žemę, pagerina šaknų sąlytį su ja ir sudrėkina dirvą. Paskui mulčiuokite durpėmis, kompostu arba smulkintomis medžių žievėmis. Mulčiuoti reikėtų bent jau 2-3 metus, apie 0,5 m spinduliu aplink kamienėlį, 5-10 cm storio mulčio sluoksniu. Kuolus į dirvą lengviausiai įkalti, kai ji drėgna. Nuo medelio kuolas turėtų būti nutolęs apie 20 cm. Kuolą geriausia kalti pietinėje pusėje, tuomet jo metamas šešėlis apsaugos jaunų medelių kamienus nuo perkaitimo pavasarį“.

Pasak R. Amšiejaus, jeigu sodinama pavėluotai, gegužę, toks medelis išleidžia tik menkutes šakeles ir stovi išsigandęs, neužsiaugina gerų šaknų. Žmonės jį dar bando prievartauti, pildami trąšas, bet nieko gero iš to neišeina. Todėl geriausia slyvas sodinti laiku. O užaugintus slyvų sodmenis konteineriuose galima sodinti visą sezoną.

Taigi, į ką svarbu atkreipti dėmesį, jeigu jau ryžotės pirkti sodinukų? Reikia žiūrėti, kad medeliai nebūtų susprogę, būtų be lapų ir be žiedų. Lapai garina drėgmę, su jais palikto medelio žievė po poros dienų susiraukšlėja, toks sodinukas gali ir neprigyti, nudžiūsta. Antras svarbus dalykas yra šaknys. Šaknelių turi būti daug, gerai, kai jos yra su moliu, pataria R. Amšiejus. Sodinuko dydis nelabai turi reikšmės, bet klysta tie, kas ieško didelių, trejų metų sodinukų. Senesnis medelis turi tiek pat šaknų, kaip ir vienametis ar dvimetis, todėl jį reikia labai smarkiai apkarpyti, kad būtų tik storas stagaras. Trimetis sodinukas gali būti sodinamas tik augintas vazone ar kitokiame inde visą laiką.

Tręšimas. Anot R. Amšiejaus, jei dirvožemis derlingas, pirmais metais po sodinimo vaismedžių tręšti nereikia. Jei dirva mažiau derlinga, vaismedžiams prigijus (maždaug po mėnesio) patartina tręšti azotinėmis trąšomis 10-20 g/kv.

Genėjimas, formavimas. Slyvos genimos prieš prasidedant vegetacijai. Vainikus geriausia formuoti nuo 0,6-0,8 m aukščio, iš 5-7 skeletinių šakų. Išpjaukite viršūnės kokurentus, ūglius išaugusius vertikaliai ar smailiu kampu. Svarbu, kad šoninės šakos būtų ne storesnės nei pusė kamieno storio. Kiekvienai veislei ar veislių grupei būdingas savitas augumas, šakojimasis, todėl reikia stebėti augantį vaismedį ir pagal jo augimą parinkti formavimo būdą.

Pasak R. Amšiejaus, slyvų veislėms – ‘Alionuška‘, ‘Lodva‘, ‘Solniško‘, skiepytoms į skėstašakę slyvą, reikalingas vasarinis genėjimas. Tokie vaismedžiai labai gausiai dera, tiesiog patrūksta nuo derliaus, o po 4 metų jau vaismedžio nėra. Šios slyvos dera ant vienamečių ūglių. Patartina vasarą per pusę sutrumpinti ūglius, tuomet bus žemesnis vaismedis, ilgiau derės ir didesni išaugs vaisiai.
Kenkėjai ir ligos. Kad sulaukti gausaus ir geros kokybės slyvų derliaus, pavasarį būtina 2 kartus vaismedžius nupurkšti nuo ligų, kenkėjų fungicidais ir insekticidais.

Kokią slyvų veislę pasirinkti?

Pasak G. Buskos, pasaulyje yra išvesta daugybė slyvų veislių, tačiau Lietuvoje tinkamiausios ir perspektyviausios yra tos, kurių vaismedžiai yra ištvermingi žiemą, atsparūs pavasario šalnoms, atsparūs ligoms, ypač moniliozei ir kokomikozei, derlingi, pasižymintys gera vaisių kokybe.
Skirtingų veislių slyvos prinoksta ne vienu laiku. Iš Lietuvoje dauginamų slyvų veislių anksčiausiai vaisius nokina ‘Kometa‘, ‘Skoroplodnaja‘. Šių veislių vaisiais kai kuriais metais galime mėgautis jau liepos pabaigoje. Pasisodinę ‘Ana Špėt‘, ‘Valor‘, jų vaisius valgysime tik spalį. Tinkamai pasirinkę veisles, Lietuvoje išaugintų slyvų vaisių galime turėti beveik 3 mėnesius. Slyvų veisles galima pasirinkti pagal savo poreikius: spalvą, skonį, vaisių dydį, priežiūrą ir panašiai. Šeimininkės turėtų atkreipti dėmesį, kurios slyvų veislės tinkamos perdirbti, kurių vaisiai lengvai atsiskiria nuo kauliuko. Norintiems mėgauties tik ką nuskintomis slyvomis, patartina sodinti stambiavaises desertines jų veisles.

‘Kometa’ – labai ankstyva slyvų veislė, sukurta Rusijoje. Dera liepos pabaigoje, ne vienu metu, keliomis dienomis anksčiau už ‘Skoroplodnaja’.Vaisiai skaisčiai raudonos spalvos, gelsvais šonais, beveik apvalūs, vidutinio stambumo arba stambesni (apie 30-35 g). Minkštimas gelsvas, labai sultingas, saldžiarūgštis, aromatingas, skanus, ypač saulėtą vasarą, kauliukas vidutinio dydžio, išsiima sunkiai. Vartojami desertui, bet tinka ir kompotams, marmeladui gaminti. Veislė dera ypač gausiai ir kasmet, gerai apsidulkina kaukazinės slyvos arba kitų tuo metu žydinčių slyvų veislių žiedadulkėmis. Ištverminga žiemą, šalčiams atsparūs ir žiediniai pumpurai, pakankamai atspari ligoms: vaisiai atsparūs puviniui , lapai – šratligei. Vietai ir dirvai nereikli. Viena iš labiausiai paplitusių Lietuvoje ir vertingiausių ankstyvųjų slyvų veislių, išsiskirianti labai gausiu kasmetiniu derliumi.

Kometa
Kometa
Asmeninio archyvo nuotr.

‘Opal’ (matoma pagrindinėje nuotraukoje) – ankstyva slyvų veislė, sukurta Švedijoje. Sunoksta liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje, ne vienu metu. Vaisiai rausvai violetiniai, vidutinio stambumo ir stambesni (25-35 g). Minkštimas standus, vidutinio sultingumo, rausvai geltonas, aromatingas, išsiskiria puikiu skoniu, kauliukai nedideli, išsiima lengvai. Vartojami desertui, tinka ir perdirbti (kompotams, džemams), ypač – šaldyti. Veislė dera kasmet, ypač derlinga (nepraretinus užuomazgų – gali lūžti šakos). Savidulkė. Ištverminga žiemą ir atspari ligoms, tolerantiška slyvų raupų virusui. Perspektyvi ir viena iš vertingiausių ankstyvųjų slyvų veislių, išsiskirianti labai gausiu kasmetiniu derliumi ir puikaus skonio vaisiais.

‘Skoroplodnaja’ – ankstyva slyvų veislė, sukurta Rusijoje. Vaisiai prinoksta rugpjūčio pradžioje, ne vienu metu. Vaisiai rausvi arba gelsvai rausvos spalvos, apvalūs, vidutinio stambumo (25-30 g). Minkštimas geltonas, purus, sultingas, saldžiarūgštis, aromatingas, skanus, kauliukas išsiima sunkiai. Veislė dera labai gausiai, kartais šiek tiek pramečiuoja, kryžmadulkė, gerai apsidulkina kaukazinės slyvos, ‘Kometos’ žiedadulkėmis. Ištverminga žiemą, tik kamienai nelabai atsparūs staigiai temperatūrų kaitai. Atspari ligoms. Nereikli dirvai ir vietai. Populiariausia ir labiausiai paplitusi mūsų šalyje, labai derlinga ankstyvoji slyvų veislė.

‘Early Golden’ – labai ankstyva, derlinga, desertinė slyvų veislė, sukurta JAV. Vaisiai prinoksta liepos pabaigoje kaip ir ‘Kometa’. Vaisiai labai gražūs, geltoni su apnašu, stambūs (50-70 g), apvalūs. Minkštimas ryškiai geltonas, sultingas, saldus, labai skanus, kauliukas nedidelis, atsiskiria vidutiniškai lengvai. Vaismedžiai stipraus augumo, plačiais vainikais. Derėti pradeda anksti, po 2-3 metų. Veislė dera labai gausiai ir kasmet, kryžmadulkė, geriausios veislės dulkininkės: kaukazinė slyva, ‘Kometa’ ir kt. Žiemą vidutiniškai ištverminga, atspari ligoms.

Koloninė slyva – ankstyva, koloninės formos vainiką išauginanti slyvų veislė, sukurta Rusijoje. Dera rugpjūčio pirmoje pusėje.Vaisiai raudonai purpurinės spalvos, stambūs (50-70 g), ovalios formos. Minkštimas rožinis, sunokusių vaisių – vyšninės spalvos, stangrus ir sultingas, aromatingas, skanus, gaivaus saldžiarūgščio skonio, kauliukai išsiima ne visiškai lengvai. Vartojami desertui ir tinka konservuoti. Lietingu oru nepūva, bet greitai pernoksta.

Vaismedžiai labai dekoratyvūs ir kompaktiški – tai siauros kolonos: vainiko skersmuo siekia 0,5-1 m, aukštis – iki 2,5-3,5 m. Senesnių medžių šakos nuo vaisių kartais išlinksta į šalis. Derėti pradeda labai anksti, po 1–2 metų. Veislė dera kasmet ir labai gausiai, todėl rekomenduojama išretinti užuomazgas, kad vaisiai užaugtų stambūs. Ištverminga žiemą, tik labai šaltomis žiemomis gali pašalti žiediniai pumpurai. Atspari ligoms. Veislė kryžmadulkė, žydi anksti, apsidulkina kaukazinės slyvos ir kitų anksti žydinčių veislių slyvų žiedadulkėmis. Sodininkus dominanti savo dekoratyviu, kolonos formos vainiku, gražiais, ryškios purpurinės spalvos vaisiais ir gausiai deranti ankstyva slyvų veislė.

‘Štaro vengrinė‘ – vidutinio ankstyvumo slyvų veislė, sukurta I. Štaro ir A. Lukoševičiaus Vytėnų bandymų stotyje. Dera rugpjūčio antroje pusėje, beveik vienu metu. Vaisiai violetiniai su rausvu atspalviu ir pilkai melsvu apnašu, stambesni už vidutinius (35 g), elipsiški, transportabilūs. Minkštimas gelsvas, standus, aromatingas, sultingas, gero saldžiarūgščio skonio, kauliukas išsiima gerai. Vartojami švieži, o ypač tinka perdirbti, gaminti kvapnius kompotus ir uogienes. Veislė dera gerai, nepramečiuoja, savidulkė. Vidutiniškai ištverminga žiemą, žiediniai pumpurai nelabai atsparūs šalčiams, gana atspari ligoms, tik lietingą ir šaltą vasarą pavieniai vaisiai serga puviniu. Reikli vietai ir dirvai. Lietuviška, savidulkė slyvų veislė, vertinama dėl kokybiškų, labai tinkančių perdirbimui vaisių ir gero derliaus.

‘Jubileum‘ – vidutinio ankstyvumo slyvų veislė, sukurta Švedijoje. Dera rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje. Vaisiai puikios išvaizdos, rausvai violetiniai, ypač stambūs (70-90 g), ovalūs. Minkštimas geltonas, stangrus, aromatingas, sultingas ir ypač skanus, kauliukas išsiima lengvai. Vartojama desertui, tinka konservuoti. Esant lietingam orui, vaisių odelė netrūkinėja. Veislė dera gausiai ir kasmet, labai ištverminga žiemą, atspari ligoms. Praktiškai vienintelis jos trūkumas – pernelyg gausus derėjimas, todėl reikėtų praretinti užuomazgas, kad nesusmulkėtų vaisiai. Savidulkė ir gera dulkininkė kitų veislių slyvoms. Ypač vertinga naujos kartos slyvų veislė, išsiskirianti puikia vaisių kokybe ir skoniu, gausiu derliumi ir ištvermingumu žiemą.

Jubileum
Jubileum
Asmeninio archyvo nuotr.

‘Viktorija‘ – vidutinio ankstyvumo slyvų veislė, sukurta Anglijoje. Noksta rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje. Vaisiai gelsvai rausvi, vidutinio stambumo ar stambesni (30-40 g), vienodo dydžio. Minkštimas - rausvai geltonas, standus, sultingas, saldžiarūgštis, skanus, kauliukas išsiima lengvai. Vartojami švieži ir perdirbimui. Veislė dera labai gausiai, kartais šiek tiek pramečiuoja. Savidulkė, gera dulkininkė kitų veislių slyvoms. Žiemą pakankamai ištverminga. Lietingą vasarą pavieniai vaisiai serga puviniu. Labai populiari, visoje Lietuvoje plačiai paplitusi slyvų veislė, išsiskirianti gausiu derliumi.

Viktorija
Viktorija
Asmeninio archyvo nuotr.

‘Lase‘ – vidutinio ankstyvumo slyvų veislė, sukurta Latvijoje. Dera rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje. Vaisiai skaisčiai geltoni, vidutinio stambumo ar stambesni (30-40 g), pailgi. Minkštimas gelsvas, standus, sultingas, aromatingas, gero skonio, kauliukas mažas, išsiima lengvai. Vartojami desertui, tinka kompotams. Vaisiai mažai trūkinėja nuo lietaus. Veislė derlinga, dera kasmet. Kryžmadulkė, geros veislės dulkininkės: ‘Nansi mirabelė’, ‘Stenli’ ir kt. (žydi vėlai ir pati yra gera dulkininkė vėliau žydinčių veislių slyvoms). Ištverminga žiemą, gana atspari ligoms.

Lase
Lase
Asmeninio archyvo nuotr.

‘Jūrė’ – vidutinio ankstyvumo slyvų veislė, kurią sukūrė A. Lukoševičius Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute. Dera rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje.

Vaisiai gražūs, raudoni, labai stambūs (50-70 g), vienodo dydžio. Minkštimas gelsvas, standus, vidutinio sultingumo, saldus, skanus, kauliukas vidutinio dydžio, išsiima gerai. Vartojami švieži ir perdirbami. Veislė derlinga, dera kasmet. Ištverminga žiemą, atspari ligoms. Vertinama kaip gera, vasaros pabaigos – rudens pradžios slyvų veislė stambiais, kokybiškais vaisiais.

‘Valor’ – vidutinio ankstyvumo slyvų veislė, sukurta Kanadoje. Noksta rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje, vienu metu. Vaisiai gražios išvaizdos, mėlyni su violetiniu atspalviu, stambūs ar labai stambūs (50-60 g, dažnai apie 80 g), apvaliai elipsiškos formos, transportabilūs. Minkštimas žalsvai geltonas, pilnai prinokęs beveik apelsininės spalvos, standus, sultingas ir saldus, gero skonio, kauliukas vidutinio dydžio, išsiima gana gerai. Vartojami desertui, tinka perdirbti. Veislė derlinga, dera kasmet, kryžmadulkė. Vidutiniškai ištverminga žiemą, atspari ligoms (išskyrus “šarkos” virusą). Reikli vietai ir dirvai. Kaip ir kitas vėlyvąsias slyvų veisles, ją reikėtų auginti šiltesnėje sodo vietoje.

Valor
Valor
Asmeninio archyvo nuotr.

‘Favorite de Sultane’ – vidutinio vėlyvumo itališka slyvų veislė, deranti rugsėjo viduryje. Vaisiai intensyviai rausvos spalvos, kiaušinio formos ir dydžio (apie 50 g ir daugiau), transportabilūs, minkštimas gelsvai žalsvas, pusiau standus, gana sultingas, skanus, kauliukas didokas, išsiima ne visai lengvai. Vartojami švieži ir perdirbti, ypač tinka kompotams. Veislė labai derlinga, dera kasmet. Ištverminga žiemą, žiediniai pumpurai atsparūs šalčiui, ligoms atspari (vaisiai atsparūs puviniui). Vietai ir dirvai nelabai reikli. Lietuvoje jau daug metų gerai auga ir gausiai dera.

‘Bluefree‘ – vidutinio vėlyvumo slyvų veislė, sukurta JAV. Vaisiai prinoksta rugsėjo viduryje. Vaisiai puikios išvaizdos, tamsiai mėlyni su rūkeliu, labai stambūs (60-70 g), elipsės formos. Minkštimas žalsvai geltonas, standus, labai sultingas, desertinio skonio, kauliukas vidutinio dydžio, išsiima gerai. Vaismedžiai vidutinio augumo, pradėję derėti, auga nedaug (žemesni). Derėti pradeda 3-4-ais metais. Veislė dera labai gausiai ir kasmet. Savidulkė, bet geriau dera, jeigu žydi kartu su kitų veislių (’Stenli’ ir kt.) slyvomis. Ištverminga žiemą, žiediniai pumpurai atsparūs šalčiui, atspari ligoms. Viena iš geriausių vėlyvųjų slyvų veislių auginimui Lietuvoje, išsiskirianti puikios kokybės vaisiais.

‘Ana Špėt’ – labai vėlyva slyvų veislė, sukurta Vokietijoje. Noksta rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje. Vaisiai rausvai violetinės spalvos, vidutinio stambumo ar stambesni (30-35 g), transportabilūs, minkštimas – žalsvai gelsvas, standus, sultingas, saldžiarūgštis, skanus, kauliukas išsiima lengvai. Vartojami švieži, tinka perdirbti. Veislė derlinga, beveik nepramečiuoja. Savidulkė, žydi vėlai. Gana ištverminga žiemą, atspari ligoms. Reikli vietai ir dirvai. Kaip vėlyvą veislę reikėtų sodinti šiltesnėje sodo vietoje. Seniai auginama Lietuvoje, sodininkams įdomi kaip labai vėlyva ir gerai deranti slyvų veislė.

Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija Be to, galite sekti visas mūsų naujienas socialiniame tinkle Facebook!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis