11 gero obuolių derliaus paslapčių

Obuoliai – vieni iš skaniausių vaisių, jie sultingi, kvapnūs. Ką daryti, kad turėtumėte gausų obuolių derlių?

1 paslaptis: nori derliaus – nulenk šakelę


Kartais sveikos obelys, kurias ir laisto, ir tręšia, ir saugo nuo kenkėjų, atkakliai neveda vaisių arba užmezga obuolių kas antrus ar kas trečius metus, o sodininkai laužo galvą, kodėl nėra derliaus.


O priežastis gali būti neteisingas vainikas. Patyrę sodininkai žino – daugiau vaisių būna ant horizontaliai augančių šakelių. Jei obuolių šakos auga aštriu kampu ar net beveik vertikaliai, derlius gali būti menkas.


Ką daryti, jeigu šakelės išaugo „neteisingai?“ Pasirodo, yra nedidelė gudrybė. Vertikaliai augančias šakas galima palenkti žemyn, pakabinus svorį, tada jos ims augti horizontaliai ir derlius bus gausesnis.


2 paslaptis: skalbinių segtukai


Žinoma, geriau nelaukti, kol vainikas susiformuos neteisingai, ir jau pirmais metais tinkamai apkarpyti šakeles. Niekam ne paslaptis, kad vainiko formavimo specialistų nėra daug, ypač tarp pradedančių sodininkų. Galima tiesiog... pasitelkti skalbinių segtukus.


3 paslaptis: kirpti ūglius ir nukarpyti dalį šakelių


Nemažai sodininkų neapkarpo obelų šakų. Tikriausiai stinga žinių ar baiminasi sužaloti medelius. Be reikalo – tinkamai apkarpius derlius bus dvigubai gausesnis.


Patartina apkarpyti ūglius dviem trečdaliais ir nukarpyti dalį šakelių, kad sumažintumėte karūnos apimtį 75 procentais. Tada galite tikėtis maksimalaus obuolių derliaus.


4 paslaptis: sumanus normavimas


Taikytina jaunoms obelims, kurios turi duoti gausų obuolių derlių. Strategiškai mąstant, jauna obelis gali tiesiog neišlaikyti tokios apimties, tad obuoliai bus maži, neskanūs. Antra, po gausaus derliaus kitais metais obelis ilsėsis. Todėl vos susiformavus vaisiams atidžiai apžiūrėkite kiekvieną pluoštą ir iš kiekvieno nuskinkite po vieną obuolį. Pašalinkite patį mažiausią, netaisyklingos formos vaisių. Likusiems obuoliams bus daugiau vietos, bus daugiau maistinių medžiagų, tad derlius bus gausesnis ir medis nepervargs. Atsiminkite – prieš mažinant vaisių papurtykite šakelę, silpni obuoliukai patys nubyrės.


5 paslaptis: cheminė derliaus korekcija


Jeigu suaugusi didelė obelis labai gausiai pražydo ir jūs matote, kad tiek vaisių ji išauginti nepajėgs (obuoliai rizikuoja išaugti smulkūs ir negražūs), o rankomis normavimo atlikti neįmanoma, vadinasi, atėjo metas imtis cheminės derliaus korekcijos!


Sulaukite trečios-ketvirtos žydėjimo dienos ir apipurkškite obelį specialios sudėties skysčiu, paruoštu pagal vieną iš žemiau išvardintų receptų:

• Pirmas receptas: 100-300 gramų kalcinuotos sodos ištirpinti 10 litrų vandens (gausis 1-3 procentų tirpalas)

• Antras receptas: 50-150 gramų chloramino ištirpinti 10 litrų vandens (gausis 0,5-1,5 procentų tirpalas)


Kas nutiks? Vaisių užsimegs maždaug du ar tris kartus mažiau, užtat jie bus didesni ir skanesni – derlius bus gausesnis, nei jūsų obeliai suplanavo gamta.


6 paslaptis: taisyklingas laistymas


Taisyklingas laistymas – itin svarbi gero derliaus sąlyga. Geri sodininkai žino, kad svarbu laistyti ne dažnai, o teisingai. Daugelis nepatyrusių sodininkų stengiasi palaistyti obelis kad ir ne po daug, tačiau dažnai, tačiau būtent toks laistymo metodas duoda mažiausiai naudos.


Obelims per visą vasarą reikia vos keturių laistymų, tačiau jie turi būti gausūs ir tam tikru vegetacijos metu:

• Pirmas laistymas turi būti prieš išsiskleidžiant pumpurams;

• Antras laistymas rekomenduojamas praėjus dviem-trims savaitėms po žydėjimo pabaigos;

• Trečias laistymas numatytas likus dviem-trims savaitėms iki derliaus nuėmimo;

• Ketvirtas laistymas atliekamas prieš žiemą, tiksliau, spalio mėnesį – taip apsaugosite obelį nuo medienos išdžiuvimo sausą rudenį ir medžio nušalimo per žiemos šalčius.

Obelis galima laistyti trim būdais:

• Paviršiniu – laistomos vagos tarp obelų eilių ir ratu pagal medžio vainiko diametrą;

• Purškimas – įvairiais režimais nustatytais purkštuvais;

• Lašinamasis drėkinimas – mažo skersmens vamzdžių ar žarnų sistema.


Jeigu jums pavyko savo sode įdiegti pastarąją laistymo sistemą, gausite dvigubą naudą – taip galima ne tik palaistyti, bet ir tuo pat metu patręšti medžius. Beje, toks laistymo būdas padidina sodinuko prigijimo tikimybę.


Rekomenduojamos vienkartinio laistymo vienam medžiui normos:

• jauniems medeliams iki vienerių metų – 2-3 kibirai

• trejų-penkerių metų obelims – 5-8 kibirai

• šešių-dešimties metų obelims – 12-15 kibirų


Liaudies išmintis byloja, kad obeliai reikia tiek kibirų vandens, kiek jai metų. Taigi, rinktis jums. Tačiau nepriklausomai nuo visų prietarų, įsitikinimų ir požiūrių, drėgmė turi pasiekti dirvožemį iki pat aktyvių šaknų, kurios yra 60-80 centimetrų gylyje. Taisyklingas laistymas gali padidinti obelų derlių net 25-40 procentais. Sutikite, tai daug.


7 paslaptis: tu – man, aš – tau, arba už gerą geru


Obelys nėra kaprizingos, jos gali augti beveik bet kokiame dirvožemyje, gerai pakelia šalčius ir netgi be jokios priežiūros gali džiuginti šeimininkus vaisiais. Tačiau jeigu tikitės ilgametės draugystės su medžiu, stabilaus ir gero derliaus, didelių ir sultingų vaisių, reikia ir patiems pasistengti užtikrinti obeliai geras sąlygas ir puikią priežiūrą. Juo labiau, kad jokio ypatingo tręšimo obelys nereikalauja. Joms pakanka visiems gerai žinomų organinių ir neorganinių trąšų.


Štai keletas sodininkų patikrintų receptų. Tikimės, kad jie bus naudingi ir jums:


Pirmas receptas: organinis kokteilis. Į 200 litrų statinę supilami du kibirai mėšlo ir kibiras žalios nupjautos žolės, visa tai užpilama vandeniu ir palikti rūgti dviem savaitėms. Paruoštas užpilas skiedžiamas santykiu 1:10. Vienkartinio laistymo norma jaunoms obelims (2-5 metai) – po pustrečio-tris kibirus, o suaugusioms (7-10 metų) – po keturis-penkis kibirus.

Antras receptas: tręšimas pelenais. 1,5-2 kilogramo pelenų kiekvienam kvadratiniam metrui obelies vainiko projekcijai (įterpti į dirvožemį)

Trečias receptas: tręšimas laistant. 1 valgomasis šaukštas trąšų „Azofoska“ 10 litrų vandens. Norma – 20-30 litrų medžiui (8-10 metų)

Ketvirtas receptas: sveikatinantis tręšimas. Tamsiai rožinis kalio permanganato tirpalas. Laistyti vieną kartą per mėnesį dezinfekavimui ir šaknų sistemos augimui skatinti.


8 paslaptis: tiesioginis šaknų maitinimas


Kad trąšos šaknis pasiektų tiesiai ir be nuostolių, galima pasinaudoti maža gudrybe. Palei medžio vainiko perimetrą padarykite keletą 10-12 centimetrų diametro ir 55-60 centimetrų gylio (kaip tik iki aktyvios šaknų dalies) skylių. Gautas skyles užpilkite žvyru, akmenimis, skaldytomis plytomis ar žvirgždu. Šiuos laidžius šulinius labai patogu naudoti laistant ar tręšiant – viskas iškart pasiekia „adresatą“. Patyrę sodininkai kiekvienam kvadratiniam metrui šaknų padaro vieną tokią skylę.


9 paslaptis: naudingas tręšimas per lapus


Apie lapijos tręšimo naudą žino net pradedantys sodininkai. Silpnu būtinų mikro ir makro elementų tirpalu purškiami lapai ir žiedai. Tokios iš pažiūros nesudėtingos procedūros duoda didelę naudą. Patirtis rodo, pavyzdžiui, kad žydėjimo metu žiedus purškiant boro tirpalu (1 -1,5 gramo boro rūgšties dešimčiai litrų vandens), mezginių bus beveik dvigubai daugiau. Lapijos tręšimas padės obeliai papildyti azoto ir kalio atsargas, sustiprins imunitetą.


Štai keletas patyrusių sodininkų patikrintų receptų:

• Pirmas receptas: tręšimas azotu. Du valgomuosius šaukštus karbamido ištirpinti 10 litrų vandens.

• Antras receptas: tręšimas jodu. 10 mililitrų jodo praskiesti 10 litrų vandens.

• Trečias receptas: tręšimas pelenais. 1 stiklinę pelenų užpilti 2 litrais karšto vandens. Kai atauš, iškošti ir pripilti vandens iki 10 litrų.


Pelenuose be kalio, kalcio, fosforo, magnio, geležies ir cinko, yra daug obeliai reikalingų mikroelementų. Visa tai per lapus greitai patenka į medžio vainiką. Visus lapijos tręšimus rekomenduojama atlikti vaisių nokimo laikotarpiu, kartą per dvi-tris savaites ir baigti likus mėnesiui iki derliaus surinkimo.


10 paslaptis: apsauga nuo kenkėjų


Tikriausiai nėra pasaulyje sodininko, kuriam bent kartą gyvenime kenkėjai nebūtų sugadinę obuolių derliaus. Mėgėjų parazituoti ant šių medžių – nors vežimu vežk: tai obeliniai pjūkleliai ir žiedgraužiai, erkės ir gluodenos, kandys ir amarai. Jeigu leisite sau nepasirūpinti obelimi, galite apskritai likti be jokio derliaus.


Kova su kenkėjais prasideda nuo prevencijos. Paprastai tai būna medžių ir dirvožemio palei kamieną purškimas ankstyvą pavasarį. Tai padeda išnaikinti žiemojančius parazitus, kenkėjų kiaušinėlius ir ligų sukėlėjus. Purkšti galima:

• Bordo mišiniu

• 700 gramų karbamido ir 50 gramų vario sulfato tirpalu 10 litrų vandens

• 3 procentų nitrafeno tirpalu


Prie profilaktinių priemonių priskiriamas ir kamienų balinimas, gilus tarpueilių kultivavimas, negyvos žievės pašalinimas, pavasarinis šakelių genėjimas ir žaizdų gydymas.


Kenkėjai medį užpulti gali bet kuriuo metu, todėl svarbiausia sodininkui – aplenkti kenkėją. Jeigu prevencinių priemonių imamasi laiku ir teisingai, kenkėjai negalės jūsų obeliai padaryti didelės žalos. Jeigu kenkėjų antpuolio išvengti vis dėlto nepavyko, būtina kovoti jau atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus kenkėjo specifiką.


11 paslaptis: kaip priversti vesti vaisius


Pasitaiko ir tokių atvejų, kad obelis jau suaugusi, būtų laikas ir vaisius megzti, tačiau jų kaip nėra taip nėra. Tokiais atvejais būtina pirmiausia išsiaiškinti priežastį. Ar bent jau imtis priemonių, kurios turėtų priversti obelį prisiminti savo paskirtį.


Egzistuoja įdomus liaudies būdas, kuris gali sukelti šypseną, tačiau kai kurie sodininkai iki šiol visiškai rimtai juo naudojasi. Štai jis: vėlyvą rudenį reikia prieiti prie „prasikaltusio“ medžio, apeiti jį, žiūrint piktai ir priekaištingai, arba net kelis kartus suduoti per kamieną kirvio pentimi tariant: „Jeigu kitais metais nematysiu ant tavęs obuolių, nukirsiu iki pat šaknų!“ Galima prie šios frazės nuo savęs pridėti keletą stipresnių žodžių. Sako, kad padeda.


Patyrusių sodininkų patarimai


• Prasto derliaus priežastimi gali būti tai, kad sode nėra dulkintojo veislės. Normaliam derliui reikia, kad tame pačiame plote augtų dvi-trys tos pačios veislės ir to paties nokimo rūšys.

• Jeigu norite padidinti derlių, būtina į sodą vilioti vabzdžius, kurie apdulkins. Tam tarp medžių sėjamos stiprų kvapą skleidžiančios žolės, pavyzdžiui, krapai, kmynai ar agurklės.

• Sodinant vaismedžius labai svarbus ir medžių susodinimo tankis. Patyrę sodininkai tvirtina, kad jeigu tarpueilių plotis bus mažesnis nei keturi metrai, derlius gali sumažėti.

• Obelų laistymas prieš derliaus nuėmimą gali lemti vaisių suskilimą ir ir nukritimą.

• Jeigu jūs prieš žydėjimą į dirvožemį įterpsite cinko sulfato (3 kilogramai vienam hektarui), tai obuolių derlius išaugs 15 procentų.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis