Dažnai randami miške, bet retai valgomi grybai (+RECEPTAI)

Lietuvių tauta mėgsta rinkti ir valgyti grybus, nes grybai skanūs, maistingi, juose yra vitaminų ir mineralų, jie turi gydančių savybių. Deja, iš kelių šimtų mūsų krašte valgomų grybų rūšių maistui renkamos tik kelios arba geriausiu atveju keliolika rūšių, nes žmonės nepažįsta daugelio labai skanių grybų. Tad šį rudenį, kai mums gerai pažįstamų grybų – baravykų, voveraičių ar lepšių rinkimo sezonas buvo gan trumpas, norime supažindinti su keliais dažnai augančiais ir mažai pažįstamais, bet valgomais grybais, kad paįvairintumėte meniu, ir kad grybautojo krepšelis rečiau būtų tuščias.

Kislioji kelmiukė (Kuehneromyces mutabilis) labai dažna mūsų miškuose, kartais dar vadinama vasariniu kelmučiu, nors už tikruosius kelmučius jos maistinė vertė didesnė. Kelmiukės paprastai auga ne po vieną, o šeimynėlėmis, užsiropštusios ant kelmų, kupstų, senų šakų bei rąstų. Mėgsta tiek spygliuočių, tiek lapuočių miškus. Užauga nedidukais grybais kaip ir kelmučiai, kepurėlės būna 3–7 cm skersmens, rudai geltonos spalvos, su gūbreliu, kuris senesnių grybų patamsėja. Kotas iki 7–8 cm ilgio, su nedideliu sijonėliu. Grybas skanus ir malonaus kvapo. Miške jį galima rasti nuo pavasario iki šalčių. Kai kuriose šalyse kelmiukės net specialiai auginamos grybų plantacijose kaip pievagrybiai. Jas galima valgyti virtas, marinuotas, sūdytas ar net šviežias.

Kisliosios kelmiukės mėgsta augti šeimynėlėmis ant kelmų ar medžių išvartų.
Kisliosios kelmiukės mėgsta augti šeimynėlėmis ant kelmų ar medžių išvartų.
Asmeninio albumo nuotr.

Receptas. Iš kelmiukių galima pasigaminti faršo, su kuriuo žiemą bus galima įdaryti lietinius, pyragėlius ar naudoti kaip garnyrą. Pasūdytame vandenyje 10—15 min. apvirti kelmiukes, po to jas sumalti su mėsmale. Visą masę kartu su smulkintu svogūnu ir norimais prieskoniais sudėti į keptuvę, prieš tai įpylus šiek tiek aliejaus. Kepinti ant labai mažos ugnies, vis pamaišant, kad nugaruotų skysčio perteklius. Uždaryti į sandarius ir švarius stiklainius, laikyti šaltai.

Sviestinė plempė (Collybia butyracea) – dar vienas nedidelis, bet labai dažnas ir skanus miško grybas. Mėgsta augti įvairiuose miškuose – ir lapuočių, ir spygliuočių, ypač kur daug samanų. Auga viena arba nedidelėmis grupelėmis. Kepurėlė kaip kelmiukės būna 3–7 cm skersmens, tik rudai kaštoninės spalvos, šviesiais pakraštėliais. Kotelis iki 8 cm ilgio, tokios pat spalvos kaip ir kepurėlė, senesnių grybų tamprus ir kietokas. Kepurėlės lakšteliai šviesūs, beveik balti.

Sviestinė plempė – nedidelis, bet skanus ir sviesto skonį turintis grybas.
Sviestinė plempė – nedidelis, bet skanus ir sviesto skonį turintis grybas.
Asmeninio albumo nuotr.

Sviestinė plempė – skanus ir vertingas grybas, malonaus skonio ir kvapo, turintis sviestinį prieskonį. Miške paprastai pradeda dygti vasaros viduryje ir auga iki lapkričio mėnesio, tad ir šiuo metu jos dar galima prigrybauti. Maistui geriausia vartoti šviežią arba keptą.

Sviestinės plempės kepurėlės krašteliai būna šviesūs.
Sviestinės plempės kepurėlės krašteliai būna šviesūs.
Asmeninio albumo nuotr.

Receptas. Iš šviežių sviestinių plempių galima pasigaminti salotų. Morkas, žirnelius, česnakus ir kalafiorą susmulkinti vienodo dydžio gabalėliais ir patroškinti nedideliame kiekyje pasūdyto vandens. Nusunkus vandenį, sumaišyti su smulkintomis plempėmis, pabarstyti bazilikais (ar kitais mėgiamais prieskoniais), pagardinti marinatu arba majonezu.

Juosvasis piengrybis (Lactarius necator) liaudiškai dažniausiai vadinamas juoduoju grūzdu arba bjauriuoju piengrybiu. Ir iš tiesų, pamačius šį grybą, sunku patikėti, kad jis yra valgomas ir skanus, nes „puošiasi“ labai nepatraukliai: kepurėlė būna murzinai žalios ar juodos spalvos, gleivėta, įdubusi ir dažnai aplipusi miško nuokritomis. Kepurėlė gan stambi (iki 15–20 cm skersmens), jos kraštai dažnai būna užsilenkę žemyn. Kotas storas ir trumpas, iki 5–7 cm. Juosvieji piengrybiai mėgsta augti drėgnesnėse vietose, pavieniui arba nedidelėmis grupelėmis, netoli eglių arba beržų kaimynystės. Miškuose juos galima rasti iki vėlyvo rudens. Grybo pavadinimas sufleruoja, kad jame gausu pieniškai baltų sulčių, kurios yra karčios ir aitrios, tad grybus būtina apdoroti, kad kartumas išnyktų.

Juosvasis piengrybis atrodo murzinas, bet tinkamai jį paruošus, yra tikras delikatesas.
Juosvasis piengrybis atrodo murzinas, bet tinkamai jį paruošus, yra tikras delikatesas.
Asmeninio albumo nuotr.

Receptas.
Nuvalytus ir supjaustytus gabalėliais juosvuosius piengrybius pavirti sūdytame vandenyje 10–15 min. Nukošus vandenį, sudėti į keptuvę su smulkintais svogūnais bei saldžiąja paprika ir patroškinti nedideliame aliejaus kiekyje, kol daržovės suminkštės. Baigiant troškinti įdėti šaukštą grietinės, išmaišyti. Valgyti su virtomis su lupenomis bulvėmis.

Svarbu! Jei abejojate grybų rūšimi, jų nerinkite.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis