Dailiname aplinką: sodo takelių sprendimai

Takai sodo dizainui tokie pat svarbūs, kaip rėmai paveikslui, jie sukuria prasmingą, logišką ryšį tarp želdynų ir architektūros.

Jungiamoji grandis

Kraštovaizdžio dizaineriai dažnai tvirtina, kad apie takus galvojame mažiausiai – projektuojame poilsio zoną ar gėlynus, bet pamirštame tai, kas visas sodo erdves susieja į visumą. Ignoruojant takus sodo dizainas tampa nerišlus, nes nėra nei jį sujungiančios struktūros, nei minties. Takų funkcija ir praktiška, ir dekoratyvi: jie ne tik nuveda ten, kur reikia, bet jų stilius, forma, medžiagos bei spalvos kuria nuotaiką ir lemia, kokia ji bus: tikslingai griežta ar laisva, padedanti atsipalaiduoti.

Madingiausia tendencija: lyg brastos akmenys

Jei takas – ryškiausias sklypo elementas, jo danga galėtų būti vientisa, kad atkreiptų dėmesį ir išsiskirtų tarp želdynų, kurtų stabilumo ir patikimumo nuotaiką. Tačiau kai jis yra (o taip dažniausiai ir būna) tik viena kraštovaizdžio mozaikos sudėtinių dalių, jis dekoratyviau ir jaukiau atrodo sukomponuotas iš fragmentų. Tad nieko keista, kad dabar kaip tik tokie, brastą imituojantys (o angliškai vadinami „stepping stones“) takai yra ant bangos. Juos tiesiant paprastai naudojami arba masyvūs akmenys, arba didelių gabaritų plytelės, arba betono plokštės, arba netgi skersai supjauti rąstai, tarp kurių palikti didesni ar mažesni, taisyklingi ar chaotiški tarpai.

Vienas smagiausių dalykų – tokiam takui nereikia vienodo dydžio ar suderintos formos akmenų, užtektų parinkti tinkamą spalvą ir faktūrą. Svarbu tik viena – nutaikyti atstumus, kad būtų patogu ramiai vaikštinėti.

Žinoma, norint išlaikyti geometrinį planavimą net ir brastos principu komponuojami akmenys gali būti vienodo dydžio – tarkim, taisyklingi stačiakampiai, pabrėžiantys sodo dizaino simetriją ir griežtą tvarką. Tokios plokštės originaliai atrodytų sudėliotos šachmatine tvarka – čia svarbu sukurti spalvų kontrastą su žole, kad tai iš tiesų primintų žaidimo lentą.

Aplink brastos akmenis galima berti žievę, mulčią, skiedras, žvirgždą, akmenukus: skirtingų faktūrų derinys atrodo gyvai ir smagiai. O jei sode norisi daugiau žalumos, tarpuose gali augti žolė, jos supami akmenys atrodo labai natūraliai, bet svarbu, kad jie būtų pakankamai dideli ir augalų neužgožti.

Tiesiai ar aplink?

X Tiesūs takai. Tiesios linijos yra praktiškos, skirtos greitai, efektyviai pasiekti kiekvieną sodo kertelę. Jos dera šiuolaikiškame sode, kur augalai susodinti geometrine tvarka, o kraštovaizdžio dizainas lakoniškas. Jie padalina sodo erdvę į stačiakampius segmentus, tik takų forma turi būti nepriekaištingai tiksli, atitinkanti sodo proporcijas. Galutinį tikslą, į kurį jie veda, paprastai galima jau iš tolo matyti, o iš abiejų tako pusių pasodinti augalai dar labiau paryškina judėjimo kryptį ta linkme. Todėl tako gale atsiverianti erdvė turėtų iš karto atkreipti dėmesį – tai gali būti išskirtinis augalas, suolelis ar vandens telkinukas.

Formų ir linijų griežtumas netikėtai žaviai dera su natūraliomis gamtinėmis medžiagomis. Todėl tako kraštai galėtų būti sušvelninami juos pridengiančiais augalais. Žvyro skalda taip pat atrodo natūraliai, o įvairiais raštais sudėliotos plytos išsklaido preciziškos tvarkos įspūdį, jei kelių spalvų ornamentas yra banguojantis.

X Vingiuoti takai. Jie yra plastiški, todėl suteikia natūralumo, maksimaliai priartina sodą prie gamtos. Suapvalinti kampai jaukesni: lenktos linijos sukuria ramesnę nuotaiką, veikia atpalaiduojamai. Galutinis tikslas nebūtinai yra matomas, tad norisi eiti pirmyn – juk smalsu, kas yra už posūkio, paslėpta nuo mūsų akių. Todėl ši takų forma tinkamiausia, kai sodas suskirstytas į zonas ir norisi ne iš karto atskleisti kraštovaizdžio intrigą. Kita vertus, vingiuotas plytų takas puikiai įrėmina ar padalina ir didelę veją.

Kaip išryškinti formą

X Jei takas grįstas tamsaus atspalvio akmenimis, jų spalva ir išraiškinga faktūra sukuria efektingą kontrastą su gražiai nupjauta žole – toks sprendimas geriausiai tinka sodui, kuriame daug vietos skirta vejai. Takas jau pats atkreipia dėmesį, todėl kaimynystė su ryškiaspalvėmis gėlėmis ar kitais dekoratyviais elementais gali būti ne visai sėkminga.

X Takas iš šviesaus akmens gražiau atrodo tarp gėlynų, neutralus atspalvis mažiau traukia žvilgsnį ir netrukdo grožėtis spalvingais žiedais. Jei šie nėra ryškūs, tarpus tarp akmenų galima užberti kontrastingos spalvos žvyru.

X Sudėtingais ornamentais sudėliotos trinkelės prilygsta puošniai mozaikai, jos tampa savarankišku dekoro elementu, todėl kitas kraštovaizdžio dizaino detales reikia komponuoti labai apgalvotai ir atsargiai.

X Formą efektingai paryškina kraštuose pasodinti augalai arba borteliai, tikslingai įrėminantys taką ir suteikiantys jam apibrėžtumo.

X Nereikėtų pamiršti apšvietimo ir jo kuriamo efekto – nakties scenarijus visai kitoks nei dienos.

Shutterstock

Kartais paprastumas gali būti labai originalus. Šiuolaikiška namo architektūra ir sodo dizainas padiktavo sprendimą rinktis taisyklingos formos plokštes, tačiau tako forma dinamiška ir išraiškinga, nes jos sukomponuotos įstrižai.

Shutterstock

Apgalvotas sprendimas
Šalia tiesaus tako esančios kraštovaizdžio detalės visuomet tarsi susmulkėja – juk svarbiausia tikslas, į kurį jis nutiestas. Todėl jų atsisakyta. Šalia tako įkomponuotas tik vazonas su puošniu medeliu, kuris vizualiai toks pats efektingas, kaip ir tolėliau įrengta poilsio zona.

Shutterstock

Veją dalinantis takas suskaido erdvę, jo vingis pakoreguoja vizualų jos suvokimą. Ryškiai apibrėžta riba tarp akmenų ir žolės kraštovaizdžiui suteikia griežtumo ir atitinka sodo dizaino koncepciją.

Trinkelės suteikia neribotų galimybių pasireikšti fantazijai – net ir nesudėtinga dėlionė tampa smagiu dekoro elementu.

Shutterstock

Svarbu!
Brastą imituojančiu principu sudėlioti akmenys takui suteikia išskirtinio sodo akcento statusą, išsklaido monotonijos įspūdį (juk aplink – tik veja), o rusvas jų koloritas ne tik kontrastingai išryškėja vejos fone, bet ir atkartoja namo apdailos medžiagų spalvą. Taip įgyvendintas labai svarbus kraštovaizdžio dizaino principas – tako danga turi būti derinama prie pastatų architektūros stiliaus.

Shutterstock

Žvyras, akmenukai, žvirgždas atrodo jaukiai ir natūraliai – jie smulkūs, „paklusnūs“, tad nenustelbia gėlynų, kai šie yra aplinkos puošmena.

Shutterstock

Originali idėja

Eglutės raštas interjere dabar itin populiarus – tad kodėl šios madingos tendencijos nenusižiūrėjus ir kuriant eksterjerą? Taip klojant plytas tarp jų verta palikti tarpus, į juos įpilti derlingos žemės ir pasodinti žolinių augalų – sodri žalia spalva dar labiau išryškins ornamentą.

Shutterstock

Net ir iš stačiakampių betono plokščių nesudėtinga suprojektuoti plastiškai vingiuojantį taką – tokios linijos nuteikia poilsiui ir romantikai, o tam skirta tolimiausiame sodo kampe įrengta pavėsinė.

Shutterstock

Praktiškas patarimas
Kuo užpildyti tarpus tarp brastą imituojančių akmens plokščių? Vienas būdų – sukurti iliuziją, tarsi tako akmenys čia guli per amžius, apsupti gėlynų, žolių ar samanų, kurios pabrėžia akmenų formą ir koloritą.

Shutterstock

Takas atrodo itin natūraliai ir susilieja su aplinka, kai jo kraštus dengia išsikeroję želdynai.

Shutterstock

Jei šalia namo nutiestas takas atkartoja jo spalvų paletę, tai sustiprina harmonijos ir jaukumo įspūdį. Tačiau medžiagos nebūtinai turi būti tokios pačios – jų įvairovė suteikia aplinkai dinamiškumo.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis