Kaip įsirengti mažą gėlyną (2 dalis)

Neseniai rašėme apie tai, kaip įsikurti namie gėlynėlį tiems, kurie dar niekada nėra to darę, pradedant nuo paprasčiausio žingsnio, t.y. sodinant gėles į gėlines, lovelius ir gėlių konteinerius. Šį kartą aptarsime, kaip įrengti nedidelį gėlyną lauke šalia namų ar biuro. Galbūt tai bus kad ir 0,5 kv.m. dydžio plotelis, bet savo rankomis sukurtas.

Kai jau nuspręsite, kurioje vietoje norėsite gėlynėlio, pirmiausiai reikės įvertinti dirvos būklę, ar ji tinkama gėlėms. Gali būti, kad ten, kur žadate įrengti gėlyną, žemė labai nualinta, suplūkta ar pilna nuorūkų bei kitų įvairių šiukšlių, kurios vėliau nuodys augalus. Tokį vaizdą dažnai galime pamatyti miestuose, ypač prie šaligatvio ar gatvės. Neretai įvairių statybinių atliekų būna ir žemėje šalia naujai pastatyto namo. Tuomet būsimo gėlyno vietoje reikės nukasti viršutinį dirvos sluoksnį, maždaug 10-15 cm ir išberti naujo juodžemio. Jeigu sodinsite prie nuosavo namo, atkreipkite dėmesį, kad gan sunku pasodinti augalus visiškai šalia takelių ar įvažiavimų, nes klojant trinkeles dažnai jos sutvirtinamos įbetonuojant jų šonus į gruntą. Tad šalia takų augalų šaknims nebus kur augti.

Jei gėlynėlį norėsite įsirengti vejoje, reikės nukasti velėną, o vietoje jos taip pat papildyti juodžemiu ar pirktiniu substratu, skirtu gėlėms.

Labai svarbus momentas – atskirti kokiais nors atitvarais gėlynėlį nuo vejos. Juk nenorėsite vėliau nuolat ravėti nuo vejos plintančias žoles. Be to, ir vaizdas atrodys estetiškiau. Senovėje rūtų darželius lietuvaitės įrėmindavo baltai dažytais akmenimis arba pintomis žilvičio šakelėmis. Šiais laikais tam naudojami įvairūs borteliai. Paprastai jie būna plastikiniai, juodos, pilkos arba rudos spalvos, įvairaus aukščio, ilgio ir formos. Rečiau būna medinių ar metalinių. Jų galima įsigyti sodo prekių parduotuvėse ir juos nesudėtinga pakloti.

Kai jau paruošite vietą savo mini gėlynėliui, reikės nuspręsti, kokias gėles sodinsite. Jeigu tai saulėta ir sausoka vieta, ten geriausia sodinti levandas, šalavijus, katpėdes, gubojas, šilagėles, gvaizdes, zundas, šlamučius, šilokus, perkūnropes, aguonas, santolinas, daugelį siauralapių žolynų bei kiliminių alpinariumo gėlių. Saulėtas, bet derlingesnes vietas mėgsta žemaūgiai flioksai, lantanos, petunijos, heliotropai, baltagalvės (ramunės), liatriai, margeniai, bijūnai, veronikos, saulainės, raktažolės, rūtos, notros, saulėgrąžos, viendienės, bajorės ir daugelis kitų. Daliniame pavėsyje visai neblogai jaučiasi katilėliai, snapučiai, sprigės, eleborai, žibuoklės, pakalnutės, vėdrynai, plautės, našlaitės, alūnės (heucheros), šilingės, begonijos, serenčiai, liūtpėdės (edelveisai), jonažolės, uolaskėlės, burbuliai ir kiti. Visiškame pavėsyje gali karaliauti melsvės, gebenės ir žiemės. Daugelį gėlynų pavasarį ypač papuošia svogūninės gėlės – tulpės, krokai, hiacintai ir kt. Tad parenkant gėles, svarbu kartu nesodinti skirtingų poreikių augalų, nes netinkamoje jai vietoje pasodinta gėlė skurs ir gadins viso gėlyno vaizdą.

Sodindami į vieną kompoziciją gėles, sugrupuokite jas ne tik pagal poreikius, bet ir pagal išvaizdą – žiedų ir lapų spalvą, aukštį ir plotį ar lajos formą. Galite komponuoti pagal spalvas, pvz., vien baltų ar violetinių žiedų gėlyną, arba daryti įvairių spalvų miksą. Tiesa, labai daug ryškių spalvų geriau neprimaišyti, sodo dizaineriai nepataria vienoje vietoje derinti daugiau kaip 3-5 skirtingas spalvas, nes didelis margumynas greitai pradeda varginti akis. Tas pats galioja ir augalams, turintiems ryškius arba margus lapus (plautės, ožekšniai, kai kurios uolaskėlės, žiemės, melsvės, alūnės bei kt.). Kad būtų aiškiau, nusipieškite ant lapo savo būsimo gėlynėlio eskizą, spalvotais pieštukais ar flomasteriais užspalvindami plotelius pagal gėlių žiedų spalvą. Žinoma, jei tik galite ir norite, pasikvieskite į pagalbą profesionalų želdynų projektuotoją, tada visus gėlių komponavimo namų darbus jis atliks už jus. Tuomet galėsite drąsiai rodyti visiems svečiams savo gėlyną, nesibaimindami, kad jus gali sukritikuoti už neskoningumą, parenkant gėles.

Sodinant atsižvelkite į gėlių aukštį, kad jos vienos kitoms neužstotų saulės šviesos ir pilnai atskleistų savo grožį jums, gėlyno kūrėjui. Tad priekyje reikėtų sodinti šliaužiančias ir kilimines gėles, o už jų – laiptiškai didėjančias, jei gėlynas matomas iš vienos pusės. Apvaliuose gėlynėliuose, kurie apžiūrimi iš visų pusių, aukščiausios gėlės sodinsis viduryje. Jei gėlyne vietos pakanka, galima sodinti gėles grupelėmis, paliekant tarp jų nedidelius tuščius tarpus.

Taip pat svarbu ir gėlių žydėjimo laikas, nes vienos žydi tik gan anksti pavasarį (snieguolės, krokai ir daugelis kitų svogūninių gėlių, taip pat našlaitės, šaukščiai, kiliminiai flioksai, plukės, bergenijos, poraičiai, purienos, erikos, adoniai ir kt.), dauguma žydi vasarą, kai kurios – rudenį, o yra ir tokių, kurios žydi arba puošiasi spalvingais lapais viso sezono metu (juodgalvės, šalavijai, žvaigždūnės, uolaskėlės, krūminės sidabražolės, žiemės ir kt.). Tad tinkamai parinkus gėles savo gėlynėliui, jo žydėjimas gali tęstis nuo kovo mėn. iki pat šalnų.

Tiesa, dar vienas svarbus momentas tas, ar savo gėlyne auginsite vienmetes ar daugiametes gėles. Kiekvienos turi savo privalumų ir trūkumų, o pagrindinis skirtumas tas, kad daugiametes gėles nereikės kasmet iš naujo sodinti, bet vienmečių žydėjimas bus žymiai gausesnis ir ryškesnis. Turbūt, geriausias variantas, jei sodinsite abiejas kartu. Tad net ir žiemą gėlynas nebus tuščias, jei jame augs daugiamečiai ir ypač visžaliai augalai. O tarpuose pasodintos vienmetės gėlės vasarą suteiks ryškumo ir spalvų savo žydėjimu.

Gėlynuose kartu su gėlėmis puikiai taip pat derės ir žemaūgiai sumedėję krūmeliai: krūminės sidabražolės, balžuvos, baltosios (kanadietiškos) eglutės, šliaužiantys kadagiai ir kauleniai, buksmedžiai, visžaliai ožekšniai, viržiai ir erikos, miniatiūrinės pušelės, kėniai, raugerškiai, rododendrai ir lanksvos bei kiti.

Sodindami į gėlyną gėles, į žemę įterpkite šiek tiek lėtai tirpstančių trąšų, ypač toms gėlėms, kurios mėgsta derlingą dirvą. Tuomet nereikės dažnai jų tręšti. Ką tik pasodintas gėles, net jeigu ir lyja lietus, būtina palaistyti. Kol gėlės neprigiję, o taip pat per užsitęsusias sausras jas reikia laistyti, nes daugumos gėlių šaknys yra trumpos, jos greitai nuvysta, jei trūksta drėgmės.

Dar vienas racionalus sprendimas – aplink gėles dirvą mulčiuoti. Mulčiuojant sumažėja net keletas rūpesčių – rečiau reikia ravėti piktžoles, rečiau reikia laistyti ir mažiau kinta dirvos temperatūra, kai dieną saulė įkaitina žemę, o naktį vėl smarkiai atvėsta (ypač pavasarį), nes didelio dirvos temperatūrų svyravimų nemėgsta daugelis augalų. Be to, dekoratyvus mulčias atrodo estetiškai.

Sodo parduotuvėse mulčio rūšių galima rasti įvairių: medžio žievė ir drožlės – natūralios spalvos arba dažytos; akmenėliai (tik gėlėms reikėtų kuo smulkesnių); pušų kankorėžiai; įvairaspalviai kristalai; kavos pupelių lukštai ir kt.

Tad jeigu pasiryžote kurti savo pirmąjį gėlynėlį, nebijokite eksperimentuoti, juk patirtis pamažu ateina bedarant. Gėlės kaip ir vaikai – joms svarbu maistas, saulės šviesa ir oras, bet svarbiausia – jūsų rūpestis, dėmesys ir meilė. Sėkmės!

Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija Be to, galite sekti visas mūsų naujienas socialiniame tinkle Facebook!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis