Namai gyvūnams: zoologijos sodas, kuris nepaliks abejingų

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad prieš mūsų akis atgimė juros periodo parkas, žinoma, tik be dinozaurų. Tačiau skirtas jis būtent gyvūnams. Ambicingų architektų stulbinamas zoologijos sodo projektas negali nepalikti abejingų ir yra puikus pavyzdys, kaip darniai gimsta nauji turistiniai regionai.

Ką galima nuveikti izoliuotoje vietovėje, kurioje menkai išvystyta infrastruktūra, gyvena mažai gyventojų ir beveik neužklysta lankytojų? O štai bendrovė „JDS Architects“ įžvelgė galimybę šiame regione plėtoti žaliąją aplinką. Architektai siūlo atvejo analizę, apibrėžiančią turistinį regioną, sukurtą remiantis išskirtinai darnios plėtros pagrindais, kai gamta ir žmogaus kurtos struktūros egzistuoja harmoningai, simbiotiškai maitindamos viena kitą.

Pagrindinis programos akcentas – naujas zoologijos sodas mažoje, santykinai neišvystytoje saloje Pietų Korėjos pietvakariuose. Autorių nuomone, projektas galėtų strategiškai iš naujo identifikuoti visą regioną.

Geografinė tapatybė

Dochodo sala – tai lyg trūkstama lygiašonio trikampio, kurio pagrindas jungia Seulą (Pietų Korėjos sostinę ir verslo centrą) ir Pusaną (antrąjį pagal dydį šalies miestą ir pramoninį centrą).

Dochodo salos, nusidriekusios Pietų Korėjos pietvakariuose, potencialas pritraukti turistus iš aplinkinių Azijos megapolių, tokių kaip Šanchajus, – akivaizdus ir neabejotinas.

Trys skirtingi paviršiaus tipai

Natūralus salos reljefas, kurį sudaro viršukalnės ir slėniai, padiktavo salos plėtros metodą. Žema, plokščia teritorija salos centre, kurioje šiuo metu plyti ryžių laukai, idealiai tinka būsimam zoologijos sodui. O aukštos, kalnuotos viršūnės saugomos nuo plėtros padarinių ir laikomos natūraliais rezervatais. Vidutinio aukščio paviršiaus teritorija – vieta, tinkama statyboms. Projektuotojų pasirinktas atskaitos aukštis – 20 metrų. Būtent ši aukščio riba tarsi per visą salą vingiuojanti juosta apibrėžia plėtros teritoriją ir ribas. Viskas, kas iškilę aukščiau šios ribos, neliečiama ir lieka gamtai, viskas, kas žemiau šios ribos – kontroliuojamas gamtos rezervatas.

Aktyvus infrastruktūrinis „žaliasis diržas“

Visa infrastruktūra telkiama, o plėtros programa vykdoma (transportavimas, energetika, vanduo, atliekų tvarkymas, statybų sistemos) šios plėtros zonos viduje, taip sukuriant infrastruktūrinį „žaliąją diržą“. Įprastas „žaliasis diržas“ plėtrą riboja, o infrastruktūrinis „žaliasis diržas“ aktyviai stiprina vietines ekologijas. Mūsų „žaliasis diržas“, perkeltas iš miesto į gamtą, funkcionuoja kaip darni infrastruktūra, mechanizmas, gerinantis ekologinę vietinės gamtos sveikatą.

Nuo „tvarumo“ iki „gebėjimų“

Siekiant neapsiriboti nuvalkiota „tvaraus dizaino“ etikete, o dėmesį užuot telkus į „tvarumą“ nukreipti į „gebėjimus“, projektas grindžiamas keliais paprastais dizaino tikslais – esminiais principais, kurių, tikimasi, greitai nebereikės daug pristatinėti.

1) Plėtra. Bus iki minimumo sumažinti plėtros pėdsakai. O siūlomos plėtros intensyvumas, poveikis ir kuriamas grožis – maksimaliai padidinti.

2) Transportas. Saloje bus naudojamas transportas, neišmetantis anglies dvideginio.

3) Energetika. Saloje bus naudojama tik tiek energijos, kiek jos bus surenkama. Visa energija bus išgaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių: saulės, vėjo, bangų bei biologinių atliekų. Energijos gamyba bus integruota į salos plėtros programą, taip išvengiant energijos išlaidų, susidarančių dėl tolimojo perdavimo.

4) Vanduo. Lietaus vanduo plėtros metu bus renkamas ir saugomas, kad vėliau galėtų būti naudojamas. Zoologijos sodo draustiniuose ir saugomose gamtos rezervatuose bus stengiamasi kiek įmanoma labiau išlaikyti iki plėtros buvusias natūralios hidrologinės sistemos savybes.

5) Atliekos. Atliekos bus laikomos kitų procesų „maistu“. Visos augalų, žmonių ir gyvūnų atliekos bus pakartotinai naudojamos kaip kompostuotos trąšos arba biologinis kuras.

6) Biologinė įvairovė. Plėtros zona funkcionuos kaip aktyvaus augimo ribos. Šioje zonoje bus saugoma ir skatinama biologinė egzistuojančių salos gyvūnų ir augalų ekologijų įvairovė.

Dochodo salos įvairovės programos veikia viena kitą, yra viena nuo kitos priklausomos; į šią visapusę mainų ekologiją integruojamos tokios sritys kaip architektūra, infrastruktūra ir kraštovaizdis.

PAVADINIMAS – „Zoorea“;
KODAS – ZOO;
PROJEKTAS – zoologijos sodas;
VIETA – Dochodo, Pietų Čollos provincija, Pietų Korėja;
PLOTAS – 43 587 m2;
KATEGORIJA – specialus konkursas;
KLIENTAS – Pietų Čollos bendruomenė;
PROJEKTO BŪSENA – parengtas;
PROJEKTO AUTORIAI – bendrovė „JDS Architects“;
BENDROVĖS „JDS Architects“ KOMANDA:
Julienas de Smedtas;
Heechanas Parkas;
Wolfgangas Mittereris;
Isabella Eriksson;
Ryanas Neiheiseris;
Robertas Huebseris;
Francisco Villeda.

„JDS Architects“ vizualizacijos

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis