Įdomu: afrodiziakai – augalai aistrai

Kas yra afrodiaziakas? Paprastai taip vadinamas maistas, kuris skatina lytinį aktyvumą ir potraukį. Nors tokio maisto yra ir gyvūninės kilmės, bet dažniausiai tai būna augalai. Pats pavadinimas kilęs nuo senovės graikų grožio ir meilės deivės Afroditės vardo, tad žmonės nuo gilios senovės ieškojo, kas galėtų sustiprinti jų lytinį pajėgumą. Senovėje pagrindinis afrodiziakų naudojimo tikslas buvo ne didesnio malonumo paieška, o vaisingumo skatinimas, nes nesugebėjimo susilaukti palikuonių priežastys buvo neaiškios ir dažnai buvo manoma, kad galimai palikuonių nesusilaukiama dėl aistros trūkumo.

Vieni afrodiziakai tokiais tapo dėl savo panašumo į lytinius organus (kaip pvz., smidrai (šparagai) ar austrės), kiti – dėl retumo ir egzotiškumo (kaip pvz., bulvės, kai tik atkeliavo į Europą) ar buvo manoma, kad suvalgius gyvūno lytinius organus (pvz., buliaus sėklides), jų energinės savybės persiduos valgančiajam.

Kol kas nėra tikslių mokslinių tyrimų, kad afrodiziakai iš tiesų stiprina lytinį protraukį, bet moksliškai yra pagrįsta, kad nemažai augalų turi cheminių savybių, tiesiogiai veikiančių lytinius hormonus, erekciją bei kitus intymius dalykus. Bet kokiu atveju afrodiziakas tikrai turi poveikį tam žmogui, kuris tiki jo galia. Tad šį kartą – apie augalus, kuriuos dažnai valgome ir net nenumanome, kad jie galimai veikia mūsų lytinį gyvenimą.

Smidras (Asparagus), dar vadinamas šparagu, lietuvių gėlių darželiuose auginamas nuo seno. Tik pas mus jis geriau žinomas kaip dekoratyvinis augalas, dažnai naudojamas puokštėse, o maistui pradėtas vartoti tik prieš kelis dešimtmečius, atėjus informacijai iš užsienio. Jauni smidrų ūgliai – tikras delikatesas virtuvėje. Bet erotišku šis augalas laikomas ne tik dėl ūglio formos, primenančios falą, bet ir dėl gydomųjų savybių. Smidrai – vieni iš dažnesnių gydymo priemonių Ajurvedoje.

Tradicinė medicina juos vertina, nes valgant normalizuojasi šlapimo pūslės veikla, mažėja skausmai moterims menstruacijų metu ir įvairūs spazmus, jie turi tonizuojančių ir daug kitų gerų savybių, bet mums labiausiai rūpi jo poveikis lytiniam pajėgumui. Tad norint tuo įsitikinti, tiesiog reikia pabandyti pasmaguriauti. Patį pirmą poveikį pavalgę smidrų, pastebėsite greitai – šlapimo kvapas pasikeis, pasidarys specifinis ir labai intensyvus. Tiesa, kaip afrodiziakas dažniau minima pas mus neauganti smidro rūšis, t.y. standusis smidras (A.racemosa), bet mūsiškis vaistinis smidras (A.officinalis) savo savybėmis mažai kuo atsilieka nuo savo erotiškojo brolio.

Vaistinių smidrų lysvė VU Botanikos sode.
Vaistinių smidrų lysvė VU Botanikos sode.
Asmeninio albumo nuotr.

Rausvažiedė ežiuolė (Echinacea purpurea) – dar vienas gerai žinomas gėlyno augalas, kurį mes paprastai auginame dėl gražių žiedų. Vaistinėse galima įsigyti preparatų (sirupų, tablečių, čiulpinukų ir kt.), kurie stiprina imunitetą, veikia antiseptiškai, valo organizmą ar padeda, esant peršalimo ligoms. Ežiuolė – nuo gilios senovės buvo populiarus gydantis augalas pas Amerikos indėnus. Visas augalas turi gydomųjų savybių – lapai, stiebai ir žiedai, bet manoma, kad afrodiziakiškų savybių turi tik šaknys. Jeigu auginate ežiuolę ir norite paskanauti jos šaknų arbatos gydymo ar aistros sužadinimo tikslais, nepamirškite, kad šaknys iš žemės kasamos tik anksti pavasarį arba vėlyvą rudenį, kai nevyksta augalo vegetacija. Ir pradėkite vartoti tik labai saikingomis dozėmis – pirmą kartą karštu vandeniu užplikykite tik žirnio dydžio šaknies gabalėlį. Šaknys turi gan aitrų skonį, tad arbatose geriau jas maišyti su kokiomis nors paprastesnėmis žolelėmis – dilgėlėmis, medetkomis ar šalavijais. Taip pat galima pasigaminti ir spiritinę šaknų ištrauką, užpylus šviežias šaknis grynu spiritu santykiu 1:5, ir po kelių mėnesių geriant po šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgį. Tik neužmirškite, kad ežiuolių preparatai turi stiprų poveikį ir gali turėti nepageidaujamą pašalinį efektą, jei juos vartosite ilgiau nei vieną mėnesį.

Rausvažiedės ežiuolės šaknis arbatoms reikia vartoti saikingai ir atsargiai.
Rausvažiedės ežiuolės šaknis arbatoms reikia vartoti saikingai ir atsargiai.
Asmeninio albumo nuotr.

Tikroji kinrožė (Hibiscus rosa-sinensis)
Lietuvoje lauke nežiemoja, bet pas mus dažnai auginama kaip kambarinis augalas. Ko gero, daugelis esame ragavę kinrožės žiedų arbatos, kurios galima nusipirkti tiek grynos, tiek mišiniuose su kitomis arbatomis. Kaip ir daugelis augalų, kinrožės žiedai pasižymi ir kitomis vaistinėmis savybėmis: turi sutraukiamų, spazmus mažinančių bei vidurius liuosuojančių savybių, ir žinoma, veikia kaip afrodiziakas. Tam galima naudoti šio augalo lapus ir šaknis, bet stipriausias poveikis glūdi žieduose. Be to, kinrožės žiedai plačiai naudojami ne tik arbatoms, bet ir kosmetikos pramonėje, dažams gaminti, o pats augalas yra populiarus dekoratyviniuose želdynuose, kur vyrauja šiltesnis klimatas, taip pat naudojamas pluoštui gaminti. Žiedų arbata pasižymi sodria, tamsiai raudona spalva bei maloniu rūgštoku skoniu. Pašalinio poveikio nėra nustatyta, tad kinrožių arbatą galima gerti neribotą laiką – kol pajusite gydomąjį arba afrodiziakišką poveikį. Tiesa, kinrožės žiedų arbatos tik nepatariama gerti nėščioms moterims.

Tikroji kinrožė dar kartais vadinama hibisku. Ji, kaip ir ežiuolė, dekoratyvus ir vaistinis augalas.
Tikroji kinrožė dar kartais vadinama hibisku. Ji, kaip ir ežiuolė, dekoratyvus ir vaistinis augalas.
Asmeninio albumo nuotr.

Paprastoji blindė (Salix caprea), kurią liaudiškai vadiname „kačiukais“, nes jos šakelės pavasarį pasipuošia švelniais ir pūkuotais pumpurais-kačiukais. Juk tai augalas, kuris savaime auga visoje Lietuvoje ir ypač dažnas drėgnose vietovėse. Jis toks įprastas ir dažnas, kad turbūt, niekas ir pagalvoja, kad tai gali būti afrodiziakas. Iš tiesų blindė, kaip ir daugelis jos giminaičių (karklas, gluosnis) turi daug gerų gydomųjų savybių, slypinčių jos žievėje. Iš žievės gaminami preparatai reumato, karščiavimo, podagros, galvos skausmų ir daugelio uždegimų gydymui, iš kurių geriausiai mes žinome salicilo spiritą. Jeigu norėsite išbandyti blindės žievės afrodiziakišką poveikį, ją reikia nulupti pavasarį nuo jaunų (5–10 cm skermens) šakų, kai ji lengvai atsiskiria nuo medienos. Susmulkintą žievę reikia užpilti 0,5 l šilto virinto vandens, palaikyti ne mažiau kaip 4–6 val., ir nukošus išgerti per 1–2 dienas. Po keleto dienų galima pakartoti.

Paprastosios blindės arba mielų „kačiukų“ žievė taip pat turi afrodiziakišką poveikį.
Paprastosios blindės arba mielų „kačiukų“ žievė taip pat turi afrodiziakišką poveikį.
Asmeninio albumo nuotr.

Pats paprasčiausias augalas, kurio nereikia niekaip paruošti ir kuris (galbūt) sužadins jūsų aistrą, būtų bananas (Musa). Gal gundančios savybės slypi tik jo formoje, o gal ir yra kažkas daugiau, bet Tantroje, vienoje iš budizmo šakų, kurioje dvasiniam nušvitimui pasiekti naudojama aistra ir geismas, manoma, kad bananas tiesiogiai siejasi su erotine energija. Na, net jei ir gausiai prisivalgysite bananų, bet aistros pliūpsnio nepajusite, bent jau aprūpinsite organizmą naudingais mineralais ir vitaminais, tad pabandyti galima, blogiau nebus.

Ne vienas lietuvis sugeba užsiauginti bananų šiltnamiuose arba net kambariuose.
Ne vienas lietuvis sugeba užsiauginti bananų šiltnamiuose arba net kambariuose.
Asmeninio albumo nuotr.

Apie kitus augalus-afrodiziakus, esančius šalia mūsų, papasakosime vėlesnėse istorijose.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis