„Garden Style“: natūralistinis gėlynas Jonavos rajone – prižiūrėti gerokai lengviau

(3)

Vis mažiau turime laiko aplinkos priežiūrai, bet laimei, augalų dizaino mados labai mums palankios, nes natūralistiniai želdynai reikalauja mažiau laiko priežiūrai. Kaip tokį sukurti?

Panagrinėkime konkretų pavyzdį Jonavos rajone, Žeimiuose:



Ar daugiamečiai gėlynai pigesni negu vienmečiai?


Anksčiau Žeimių centre augo vienmetės gėlės. Tačiau želdynų dizainerė Giedrė Adomaitytė pasiūlė seniūnijai atsinaujinti ir čia įrengti natūralistinio stiliaus želdyną.


Tokie pokyčiai vyksta ne tik didžiuosiuose Europos miestuose, ne tik Vilniuje ir Kaune – maži miesteliai taip pat neatsilieka nuo tendencijų.


Pokyčius skatina ir ekonominės priežastys: natūralistinio tipo želdynai ne tik pakviečia daugiau gamtos į miestus, bet jie tiesiog kainuoja mažiau. Nors daugiamečio augalo sodinukas yra brangesnis nei vienmečio daigas, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje atsiperka kelis kartus – jų nereikia keisti kelis kartus per sezoną. Dar geriau yra tai, kad daugiamečiai augalai dauginasi, tad galima gauti sodinamosios medžiagos naujiems želdynams įrengti.


Tokie paskaičiavimai yra atlikti ne tik Lietuvoje. Netrukus į Vilniuje organizuojamą aplinkos dizaino konferenciją „Garden Style“ atvykstantis garsus vokiečių kraštovaizdžio architektas dr. Cassian Schmidt savo pranešime pristatys konkrečius skaičius, kiek kainuoja įkurti ir prižiūrėti skirtingų tipų želdynus. C.Schmidt vadovauja botanikos sodui „Hermannshof“, kuris jau seniai tiria, kaip augalai susidraugauja vieni su kitais želdynuose, o jo tyrimai tampa įkvėpimo šaltiniu žymiausiems pasaulio dizaineriams. Jus taip pat kviečiame atvykti į konferenciją. Mokymai ir Giedrei Adomaitytei tapo paskatinimu įkurti spalvingą gėlyną Žeimiuose.


Naujojo Žeimių gėlyno augalai nuo pavasario iki rudens


Anksčiau Žeimių centre augo vienmetės gėlės, kurios buvo sodinamos paliekant vienodus atstumus. O natūralistinis gėlynas kuriamas kaip ištisa ekosistema, kur augalai persipina vieni su kitais, nes atlieka skirtingas funkcijas.

Giedrė išvardija visus paeiliui žydinčius augalus ir dar papasakoja, kuo kiekvienas ypatingas.


Pavasarį žydintys augalai:

Pirmiausia žydi šilagėlės (Pulsatilla vulgaris), jų pasodinta nemažai, jos violetinės ir bordinės spalvos. Po jų savo didelius kilimus sudaro jau ylialapiai flioksai. Bordine spalva pražysta sinavadas (Aquilegia) 'Clemantine red', jis nesisėja.


Vėliau švelniai violetine spalva žydi ir himalajinis snaputis (Geranium himalayense) ‘Baby Blue’ bei trijų rūšių šalavijai: tamsus gojinis šalavijas (Salvia nemorosa) 'Caradonna', švelniai mėlynas ir menturinis šalavijas (Salvia x

verticillata) 'Endless love', žydintis šiek tiek vėliau.


Tuo pačiu metu, jau sprogsta kiaušininių česnakų bumbuliukai (Allium sphaerocephalon) ir pradeda žydėti blyškioji ežiuolė (Echinacea palida).


Vasarą žydintys augalai:

Liepą ir rugpjūtį, kai pats augalų žydėjimo pikas, žydi:

  • Trijų rūšių ežiuolės. Tiesa, blyškioji ežiuolė (Echinacea palida) pradeda žydėti dar birželio mėn., o rugpjūtį jos žydėjimas jau į pabaigą, bet po to lieka dekoratyvūs bordiniai bumbuliukai. Rausvažiedė ežiuolė (Echinacea) 'Fatal atraction' (tamsiais koteliais) ir rausvažiedė ežiuolė (Echinacea purpurea) kartais užsisėja, tad ilgainiui nebeaišku, kur kuri veislė, tačiau sėjinukai čia mielai laukiami;
  • Raudonėliai (Origanum vulgare) ‘Kulturform’;
  • Mėlesas (Perovskia) 'Little spire';
  • Vilnotoji notra (Stachys byzantina);
  • Virgininis veronikūnas (Veronicastrum virginicum) ‘Cupid’ (jis jau baigia žydėti).


Rugpjūčio mėnesį žiedus jau rodo kemeras (Eupatorium fistulosum) 'Baby Joe'. Šis kemeras žemiausias iš visų kemerų, užauga iki 1.20-1.50 m, dekoratyvus ir per žiemą. 


Rudenį žydintys augalai:

Rugsėjį šluotelėmis pasipuoš kininiai miskantai (Miscanthus sinensis) ‘Flamingo’ ir violetine spalva sužydės rudeniniai astrai. Krūminis astras (Aster dumosus) 'Prof. Anton Kippenberg' linkęs plėstis į šonus, tad jis puikiai užpildo tarpus, tačiau plėtmąsi reikia prižiūrėti. Iki pat šalnų žydės ir aukšti tamsūs astrai ‘September rubin‘.


Ilgai dekoratyvūs augalai:

Jų neišeina į žydėjimo eiliškumą sutalpinti, nes išlieka itin dekoratyvūs ilgiau nei vienas sezonas:

  • Šilokas (Sedum telephium) 'Matrona': žydi rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiaisbet gražus ir iki žydėjimo, ir nužydėjęs.
  • Rasakila (Alchemilla mollis), ji pradeda žydėti birželio viduryje, žydi per visą vasarą, bet dėl nuostabių lapų išlieka dekoratyvi ir rudenį;
  • Katžolės – taip pat ilgai žydi, tačiau šiais metais nuo lietaus išvirto, buvo nukirptos ir turėtų antrą kartą pražysti
  • Vilnotoji notra (Stachys byzantina) – ją galima priskirti ir prie apvadinių augalų, nes gerai konkuruoja su žole, ir prie ilgai dekoratyvių, nes visada pilki lapai, o žiedai ne itin išvaizdūs.



Ar iš tikrųjų natūralistinis gėlynas reikalauja mažiau priežiūros?


Natūralistinis gėlynas laikui bėgant reikalauja vis mažiau dėmesio. Prieš tai šioje vietoje augo vienmetės gėlės, tad dirva ir išvalyta, ir patręšta.


Pirmaisiais metais, kai tik gėlynas buvo pasodintas, tarpus tarp augalų reikėjo paravėti. Gėlynas nebuvo mulčiuojamas.


Šiemet gėlynas skaičiuoja trečiuosius metus, tad ravėti tereikia tik pavasarį – kartą ar du.


Didžiausias darbas – antžeminės dalies nukirpimas. Šis darbas daromas kuo anksčiau pavasarį, kol pašalas dar neišėjęs, iki kol pradeda dygti šilagėlės.


Kadangi tai viešasis želdynas, sezono metu nukerpama ir tai, kas jau nedekoratyviai atrodo, kas negražiai išvirsta.


Ir, žinoma, reikalingos ir vėlesnės korekcijos. Pavyzdžiui, raudonėlis (Origanum vulgare) ‘Kulturform’ - įdomus, užpildantis tarpus, suteikiantis rožinį foną augalas. Tačiau gėlyne jis gana agresyviai plečiasi, dėl vietos konkuruoja su katžole, todėl jį reikia pažaboti. Mėlesas (Perovskia) 'Little spire' – atvirkščiai, jis neatlaiko konkurencijos, tad jį reikia pasaugoti, kad kiti augalai neužstelbtų. 


Kaip ir bet kuris kitas natūralistinis gėlynas, šis nėra statiškas, nuolat keičiasi, o kaita - suvaldoma.


Dar vienas būdas užtikrinti mažiau priežiūros ateityje


Vieni daugiamečiai augalai reikalauja dalinimo jau po poros metų, o kiti gali augti dešimtmečius vienoje vietoje nejudinami. Atkreipkite dėmesį į apleistų sodybų gėlynų likučius – tie ištvermingieji, pavyzdžiui, bijūnai ar smidrai, auga sau kaip niekur nieko.


Su tokiais ilgaamžiais konferencijoje „Garden Style“ supažindins dr. Gitana Štukėnienė, VU Botanikos sodo Vilniuje vyr.specialistė. Ji pasidalins savo ir Botanikos sodo patirtimi su visais konferencijos lankytojais ir pateiks idėjų jūsų gėlyno atnaujinimui.


Dar daugiau konkrečių praktinių patarimų pažers Tautvydas Gurskas, nes viso sklypo priežiūra – tai ne tik gėlynai. Mažiau laiko priežiūrai stengiasi skirti ir latvių dizaineriai: Ansis Birznieks pristatys savąsias gudrybes, kurias jis pasitelkia kurdamas modernų dizainą ir numatydamas lengvesnę prižiūrą ateityje.


„Garden Style“ - tai renginys ne tik profesionalams, bet ir visiems augalų mylėtojams, svarstantiems apie pokyčius savo kieme. Šių metų konferencijos tema - „Mažiau priežiūros“. Kviečiame susitikti jau rugpjūčio 24 dieną Vilniuje!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis