Jeigu sėklas rinksite tam, kad jas vėliau pasėtumėte ir iš jų užsiaugintumėte savo sodinukų, tai reikia žinoti vieną svarbų dalyką: ne visas verta rinkti, nes dažniausiai hibridinių augalų sėklos būna nedaigios arba jie iš viso nesubrandina sėklų. Be to, daugumos dekoratyvinių augalų veislių sėklos neišlaiko motininių savybių. Juk jei pasėtumėte alyvinės obels sėklas, tai iš jų sudygtų laukinukai daigai, o ne alyvinukai. Taip ir su dekoratyviniais augalais: jeigu veislė pasižymi raudonais lapais, raitytomis šakelėmis, pilnaviduriais žiedais ir dar kokiomis nors išskirtinėmis savybėmis, tai pasėjus tokio augalo sėklas bus maža tikimybė, kad iš jų išdygs toks pat augalas kaip motininis. Tad geriausiai sėklomis dauginti rūšinius augalus, o ne veisles.
Dar svarbu, kad prieš sėjant sėklas jas reikia stratifikuoti, o paprasčiau sakant – kurį laiką sėklas palaikyti šaltyje, panašiai kaip tai vyksta gamtoje žiemą. Daugumos medžių ir krūmų sėkloms šaltasis periodas būtinas, ypač jeigu tai mūsų krašto augalai. Iš kitų, o ypač iš šiltų kraštų kilusių augalų, tokių kaip šilkmedžiai ar lanksvos sėkloms stratifikacija nebūtina. Daugelio žolinių augalų (gėlėms, smilgoms) irgi nėra būtina sėklas šaldyti. O pats geriausias stratifikavimas – kai surinktos sėklos rudenį lauke pasėjamosi į žemę ir žiemai apdengiamos eglišakėmis arba durpėmis. Jeigu rudenį sėti negalite (neturite kol kas vietos ar žemė neparuošta), tai laikykite sėklas šaldytuve arba kitoje vėsioje ir drėgnoje vietoje, kartas nuo karto patikrindami, ar jos nepelyja. Kai tik pavasarį nutirpsta sniegas ir išeina iš žemės įšalas – tada ir sėkite. Aš pati kartais nespėju pasėti visų rudenį surinktų sėklų, tai sėju jas žiemą, kai būna atodrėkiai.
Kai kurias sėklas gaubia sultingas apyvaisis, kurį mes vadiname vaisiumi, tad stengiuosi jį prieš sėjant pašalinti, kad vėliau nepūdytų sėklų, tokių augalų kaip pvz., gudobelės, rojaus obuoliukai, šermukšniai ir panašių. Kai kurių augalų sėklos būna ypač kietos (kedrinių pušų, lotosų), kad net daigas nesugeba pramušti luobelės, tad jas šiek tiek brūkšteliu su dilde – moksliškai tai vadinama skarifikavimu – tada drėgmė lengviau pasiekia vidų ir pabudina sėklą dygimui. Yra augalų, kurių sėklos būna ypač trumpo daigumo (bijūnai, rododendrai), tad jas reikėtų sėti iš karto, kai tik surenkamos nuo augalo.
Yra nemažai dekoratyvinių ir sodo augalų, kurių sėklas renkame tam, kad jas valgytume. Turbūt, pačios populiariausios yra RIEŠUTMEDŽIO (Juglans). Nors šie augalai ir nėra mūsų krašto medžiai, bet Lietuvoje gerai auga ir dera. Dažniausiai auginamas graikinis riešutmedis, nes yra vienas iš žemesnių riešutmedžių rūšių tarpe (kitos rūšys užauga labai aukštais medžiais), o ir jo vienintelio sėklas galima lengvai išlukštenti, nes kitų riešutmedžių sėklas, nors jos irgi valgomos, dažniausiai neįmanoma išlukštenti dėl kevalo storumo. Parkuose dažnai auga įvairūs riešutmedžiai, tad jeigu ten vaikštinėjate – būtinai pasirinkite jų sėklų. Graikinius riešutus suvalgysite, o kitų rūšių sėklos šiaip yra gražios, jas bus galima panaudoti rankdarbiams ar namų puošybai. Riešutus pasėkite ir pavasarį iš jų sudygs riešutų medeliai.
Neužmirškite, kad riešutmedžiai auga labai sparčiai, o ir užauga dideliais medžiais, tad sodindami turite numatyti vietą, kur jiems bus pakankamai erdvės keroti. Be to, jie išleidžia gilias šaknis, tad labai nemėgsta būti persodinami, todėl sudygusį daigelį geriausia iš karto sodinti į nuolatinę augimo vietą. Šie medžiai užaugins jums ne tik skanius ir sveikus riešutus, bet ir iš jų lapų galėsite pasiruošti gydomosios arbatos.
Taip pat maistui yra vartojamos mūsų krašto medžio ĄŽUOLO (Quercus) sėklos. Lietuvoje dažniausiai auga paprastasis ir raudonasis. Jų sėklas mėgsta ėsti nemažai gyvūnėlių, bet ir žmogui jos yra naudingos. Juk badmečio laikotarpiu iš sumaltų gilių miltų net gamindavo duonos pakaitalą, o ir šiais laikais vėl populiarėja gilių kava. Ji soti, maistinga ir vitamininga, galima gerti ne tik kaip kavos pakaitalą, kuris neturi kofeino, bet ir kaip sveikatą stiprinantį gėrimą. Tik viena bėda, kad gilės yra karčios, tad iš jų pagaminta kava ir miltai bus irgi kartūs. Kartumui nuimti gilės skrudinamos arba gėrimas ruošiamos kartu su pienu. Jeigu gilių neplanuojate vartoti maistui, tada galite rinkti ir gaminti iš jų mielus darbelius – žmogeliukus, koliažus arba tiesiog keliomis saujomis papuošti namus.
Yra ir daugiau augalų, kurių sėklos yra ne tik valgomos, bet ir puošnios arba originalios jų sėklų dėžutės: paprastasis bukas, sėjamoji juodgrūdė, paprastasis lazdynas, burnotis, lazdynas, linai, dekoratyviniai kukurūzai, spalvingos pupelės ir pupos, aguonos, saulėgrąžos, moliūgai ir cukinijos, dumplūnės, erškėčiai bei daugelis kitų. Jas galima sėti, vartoti maistui arba iš jų gaminti įvairius mielus dalykėlius. Tiesa, neužmirškite, kad skanias sėklas mėgsta ir kiti gyvi padarai, tad kai prasideda sėklų nokimo metas, aplink augalus pradeda suktis voverės, ežiai, pelės, paukščiai ir visi kiti, pildantys atsargas žiemai. Neretai būna, kad ir į pasėtas sėklas mėgsta įsisukti pelės, tad dažnai pavasarį tenka rasti tik sugraužtų sėklų likučius, todėl neužmirškite žiemos metu kartais patikrinti, ar kas nors nesmaližiauja jūsų sėjinukais.
O ar kada nors bandėte su sėklomis „pažaisti“? Juk sėkla – tai stiprus energetinis užtaisas, kurioje glūdi daugybė gyvybinės informacijos, tad kurti iš sėklų arba tiesiog laikyti jas delne paprastai teikia malonumą. Tą pajuntame, kai instinktyviai į kišenę įsidedame kaštonus rastus ant tako ar panardiname rankas į grūdus. Ypač tą jaučia maži vaikai, kurie mėgsta žaisti ar daryti darbelius iš augalų sėklų. Tad ilgais žiemos vakarais pabandykite į sėklas pažvelgti kaip į kūrybinę medžiagą, teikiančią smagių užsiėmimų: kurkite žmogeliukus, paveikslus ar koliažus, advento vainikus, kalėdinius eglutės papuošimus arba atvirukus bei kitus įvairius darbelius. Svarbiausia – darykite tai dėl savęs, kad jums patiems būtų malonu, o jeigu patiks, galbūt vėliau tai bus ir miela rankų darbo dovanėlė artimam žmogui.
Paminėjome šį kartą tik sėklas, o kur dar gausybė gėrybių, kurių net nepastebime bevaikštinėdami lauke. Kiek įvairių idėjų galima sugalvoti ir iš medžių bei krūmų dovanojamų lapų, žievės, spyglių, spalvingų šakelių ar šakų nuopjovų, vadinamų ripkomis. Tad jau kitais metais ne tik žiemą, bet ir vasaros pabaigoje ar rudenį vaikštinėdami parke ar miške, grybaudami ar uogaudami, neužmirškite prisirinkti ir miško turtų, kurie rudens ir žiemos vakarais suteiks smagių akimirkų kuriant iš jų mielas dovanėles tiek sau, tiek kitiems.
