Jeigu skinate lauko gėles, tai geriausia tą daryti kuo anksčiau ryte arba vakare, kai nekaitina saulė, nes kitaip nuo karščio gėlės būna paleipę, o ir šiaip dienos metu jos būna išgarinę daugiau drėgmės, tad trumpiau gyvuos nuskintos jūsų vazoje.
Ne visus lauko augalus verta pasimerkti, nes kai kurie džiugina itin trumpai, pvz., nuskinti paparčių lapai nuvysta labai greitai, kaip ir darželio gėlės viendienės, pavasarinės gėlytės žibuoklės ar ievų šakelės nuskintos paprastai žydi labai trumpai, tad tokių net neverta skinti merkimui. Yra ir tokių gėlių, kaip pavyzdžiui, bijūnai, kurių neapsimoka skinti šakeles su neišsiskleidusiais pumpurais, nes nuskinti jie neišsiskleis. Dažnai būna taip, kad kuo stambesnis gėlės žiedas, tuo sunkiau jį išlaikyti nenuvytusį, ypač kai jį laikantis stiebas yra ilgas.
Jeigu skinate gėles pamerkimui – tiek lauke augančias, tiek parsineštas iš gėlių parduotuvės – nuo stiebų apačios nuskinkite visus lapelius, kurie bus panirę po vandeniu, nes kitaip jie pradės pūti, taip sutrumpindami gėlės gyvavimo vazoje laiką. Jeigu susirišate puokštę iš skintų gėlių – stenkitės labai neužveršti jų kotelių su virvele ar kaspinėliu, nes tai trukdys siurbti vandenį.
Skinant merkimui gėles, turinčias sumedėjusius kotelius, tokias kaip rožės, hortenzijos, alyvos ar jazminai – jų kotus reikėtų nupjauti su aštriu peiliu įstrižai. Dar galima kotelius iš apačios įpjauti kryžmai, kad geriau sugertų drėgmę. Dėl to pačios priežasties kai kurie floristai sumedėjusių gėlių kotų galiukus šiek tiek padaužo plaktuku.
Gėles vazoje visada sunkiau išlaikyti tas, kurios surištos puokštėse ir kuriose primaišyta įvairiausių gėlių rūšių. Nes kai kurios gėlės yra jautrios kitų gėlių išleidžiamoms sultims. Pastebėjau, kad paprastai rožės nemėgsta būti pamerktos vienoje kompanijoje su kitomis gėlėmis, jos greitai pradeda leipti. Yra ir tokių gėlių, kurių sultys turi kenkiančių savybių, kaip pavyzdžiui, narcizai, karpažolės, dekoratyvinės pupelės ar žirneliai – jie nuodija savo kaimynus, pamerktus vienoje vazoje.
Niekada nestatykite vazos su pamerktomis gėlėmis ant palangės ar kitoje saulėtoje vietoje, geriausia jas laikyti kuo vėsesniame kambaryje, tada ilgiau nenuvys. Kai kurios gėlės – tiek skintos, tiek vazoninės – nemėgsta būti virtuvėje, kurioje paprastai ne tik temperatūra būna šiek tiek aukštesnė, bet ir sklando įvairūs kvapai. Metus laiko auginau ant virtuvės palangės netoli viryklės savo orchidėjas falenopsius, kur jos nei karto nežydėjo ir neišleido naujų lapų. Bet vos tik išnešiau iš virtuvės į kambarį, iš karto atsigavo ir netrukus pradėjo žydėti. Tad ir daugeliui skintų gėlių virtuvės aplinka netinka.
Vienas nuobodžiausių darbų yra keisti vandenį vazose, kai ten pamerktos gėlės. Bet jeigu norite, kad jūsų gėlės kuo ilgiau žydėtų – geriau keisti vandenį kas dvi dienas arba kasdien, ypač vasarą. Būtų idealu, jei ne tik įpilsite šviežio vandens, bet ir praskalausite vazą, prieš tai pašveitę ją su šepečiu. Keičiant vandenį, gėlių kotelius reikėtų šiek tiek pakirpti, kad jie geriau siurbtų vandenį, taip gėlės ilgiau išliks nenuvytusios. Literatūroje galima rasti patarimų, kadn norint ilgiau išlaikyti vazoje skintas gėles, reikėtų į vandenį įpilti šaukštelį cukraus. Esu tai išbandžiusi, bet nepastebėjau teigiamų pokyčių, o gal net atvirkščiai, nes juk cukrus pagreitina rūgimą ir puvimą, tai kažin, ar jis padeda.
Daugeliui gėlių vandens į vazą užtenka įpilti ne daugiau kaip per sprindį, t.y. apie 10–15 cm. Bet tokios gėlės, kurios turi minkštus ir linkusius greitai pūti stiebus kaip gerberos, joms vandens reikėtų įpilti šiek tiek, tik kad vos semtų, apie 3–5 cm. Beje, jeigu teko laikyti pamerktas gerberas, turbūt pastebėjote, kad jų žiedai greitai nulinksta ir nepadeda net vandens keitimas arba kotelių patrumpinimas. Yra viena gėlininkų gudrybė, kai į šios gėlės stiebo vidurį per visą koto ilgį įkišama plona vielutė, kuri prilaiko sunkų gerberos žiedą, kad šis nenulinktų ir gautų pakankamai vandens. Arba su lanksčia vielute galima apvynioti visą šios gėlės stiebelį – taip irgi prilaikomas žiedas.
Kai gauname dovanų didelę rožių puokštę su itin ilgais stiebais ir norėtumėte džiaugtis tokia dovana ilgai, bet jau po kelių dienų kai kurios iš jų nuleidžia galvas, tad yra būdas tokias rožes atgaivinti. Ilgai nelaukdami patrumpinkite joms šiek tiek stiebų galiukus, pjaudami įstrižai (beje, ne tik rožes, bet ir kitų gėlių stiebus rekomenduojama trumpinti po tekančio iš čiaupo vandens srove), nuskinkite apvytusius, ne itin gražius, o jei tokių nėra, tai bent kelis apatinius lapus. Prileiskite į didelį dubenį ar tiesiog į vonią šiek tiek šalto vandens ir paguldykite leipstančias rožes kelioms valandoms, kad jos panirtų tame vandenyje. Dauguma rožių po tokios spa procedūros atsigauna, tik ištraukę rožes iš vandens, neužmirškite atsargiai iškratyti vandenį iš žiedų, kad jie nepūtų.
Jeigu rūpinatės pamerktomis pirktinėmis gėlės kaip įmanydami, bet nepaisant visko jos vis tiek greitai vysta, galite pasiguosti tuo, kad deja, jūs nežinote, kaip ilgai ta gėlė išbuvo nuskinta iki to, kol atsidūrė jūsų vazoje. Juk dauguma skintų gėlių – anturiai, orchidėjos, gvazdikai, kalijos, rožės bei kitos yra auginamos ne Lietuvoje, o atvežamos iš kitų šalių, ypač ne sezono metu jos keliauja tolimas keliones iš tolimos Afrikos ar Pietų Amerikos iki Olandijos gėlių aukciono ir tik iš ten pasiekia Lietuvą.
Dar neaišku, kiek laiko jos praleido mūsų šalies gėlių didmenininkų sandėliuose ir kiek laiko išbuvo gėlių parduotuvėje. Ten dažniausiai šios gėlės būna laikomos specialiuose šaldymo kamerose ir prisodrintos medžiagų, kad išbūtų kuo ilgiau nenuvytusios. Tad jeigu jų kelionė iki jūsų namų truko ne vieną savaitę, tai sunku tikėtis, kad jį žydėjimas jūsų namuose truks ilgai.
