Samanos ir kerpės įvairiose jūsų kiemo vietose: kaip naikinti

Samanos gali suteikti jūsų kiemui autentiškumo ir paslaptingumo, o kerpės yra puikūs aplinkos bioindikatoriai” - esame tikri, kad šiuos teiginius esate girdėję bent kartą gyvenime. Galbūt ir puiku, tačiau kartais savininkai nori tiesiog švaraus nuo samanų ir kitų augalų paviršiaus. Šįsyk apžvelgsime labiausiai tikėtinas kiemo vietas, kuriose galite aptikti kerpių ir samanų bei patarsime, ką reikėtų daryti norint, kad jų neliktų.

Samanos vejoje. Dažniausia samanų atsiradimo vejoje priežastis – pernelyg rūgštus dirvožemis (žemas pH). Taip pat labai svarbus veiksnys yra saulės šviesa – dauguma samanų formuojasi tada, kai auga saulės neapšviečiamose, pavėsingose vietose. Samanų atsiradimui įtakos turi prastas dirvos vėdinimas ir didesnė nei įprasta drėgmė.

Pirmiausia naudinga veją išvėdinti. Šis procesas vadinamas aeravimu. Jo esmė – padaryti ertmes dirvožemyje, kad žolė galėtų gauti daugiau deguonies, geriau įsisavinti trąšas bei geriau garinti vandenį. Aeruoti galima specialiu prietaisu aeratoriumi, grėbliu, šakėmis, egzistuoja net specialūs aeravimo batai. Jei šį darbą atliekate pavasarį, aeruoti reikėtų ne taip giliai, o rudenį galima padaryti pilną duobutę. Duobutes reikėtų daryti 10-15 cm tarpais viena nuo kitos.

Kita akivaizdi problema, trukdanti dangai normaliai kvėpuoti yra veltinis ant vejos. Tokiu atveju reikia atlikti procesą, kuris vadinamas skarifikavimu – tai minėto veltinio pašalinimas. Skarifikuoti galima specialiu aparatu arba paprasčiausiai grėbliu.

Daugiau apie vejos priežiūrą galite skaityti čia:
Trumpas vejos žodynas: kas yra fuzariozė, rūdys ir skarifikavimas

Trąšos yra efektyvi priemonė padedanti sureguliuoti dirvos rūgštingumą. Egzistuoja specialių trąšų prieš samanas. Sudėtimi jos skiriasi nuo tradicinių NPK trašų. Šios trąšos sudarytos iš geležies sulfato, kuris stabdo samanų augimą, o jose esantis azotas suteikia reikalingų medžiagų žolei augti. Trąšos sumažina dirvos pH, samanos pradeda vysti ir jas galima lengvai išrauti. Trąšas reikėtų naudoti tiksliai pagal instrukciją, nepertręšti, be to, geriausia tręšti visą plotą tolygiai, kad būtų išvengta vejos dėmėtumo.

Samanos ir kerpės ant medžių. Nors atrodytų priešingai, kerpės ir samanos medžiui žalos nedaro. Problemos yra tos pačios – joms patinka rūgšti terpė ir pavėsis. Reikėtų atkreipti dėmesį į medžio vainiką - galbūt būtent jis yra per tankus ir užstoja saulę probleminėms šakoms ir kamienui. Galima pamėginti praretinti vainiką.

Samanų ir kerpių ant medžio galima išvengti jį balinant arba, jei šie augalai labai trukdo, storesnes šakas ar kamieną galite nuskusti aštriu daiktu. Jei nenorite daug stengtis, geriausia pavasarį nupurkšti geležies sulfatu (žaliasis akmenėlis). Purkšti reikėtų negausiai, tada palaukti – gali trukti apie savaitę, kol žievė atsilups.

Stogai. Stogai, ypač namų, esančių pamiškėse, dažnai kenčia nuo samanų. Viena kita samana atrodo nedidelė problema, kol vieną dieną suvokiame, kad jomis apaugęs visas stogas. Stogų valymui skirta keletas specializuotų cheminių kovai su samanomis tinkančių produktų. Kito patarimo čia greičiausiai duoti neverta - kadangi valoma užsilipus ant stogo, visuomet norisi šį darbą atlikti greitai ir efektyviai. Užpurkšti preparatai veikia samanas, jos pradeda ruduoti ir atsikabinti nuo paviršiaus ir galiausiai po kiek laiko jas galima nuplauti vandens srove. Kai kuriuos preparatus galima naudoti ir profilaktiškai, kiti, teigia gamintojai, pašalina samanas ir suteikia keletą metų trunkančią apsaugą. Praktiškai visi šie preparatai tinka ne tik stogams, tačiau ir daugeliui kitų paviršių ir sprendimų.

Plytelės – galima naudoti jau minėtą sprendimą stogams. Jeigu tai netenkina - daugiau skaitykite čia: 

Piktžolės, samanos ar dumbliai tarp trinkelių - ko imtis?.

Mediena - lauko baldai, tvoros, terasos. Grindyse atsiradusias samanas ir kerpes geriausia pašalinti mechaniškai, tuomet paviršių nutepti alyva ir nuplauti. Medinius lauko baldus galima valyti geležies sulfatu - kaip galite pastebėti, tai universali medžiaga kovai su samanomis, tačiau šis preparatas gali keisti kai kurių paviršių spalvą (pvz, betoną, tai aktualu turint betonines trinkeles ar plyteles). Todėl variantai šiuo atveju yra du – išstudijuojate naudojimo instrukciją ir elgiatės itin atsargiai, arba tiesiog reikėtų rinktis tuos produktus, kurie užtikrina, kad paviršius spalvos nekeis. 

Kerpes nuvalyti dar paprasčiau - pasitelkite actą ar citriną. Jei kerpės smarkiai įaugusios, nereikia bijoti imtis brutalesnių priemonių ir jas nušveisti - pažeistą paviršių vėliau galėsite išlyginti šlifuodami.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis