55 kv. m. butas Vilniuje: kaip sudėtinga erdvė tapo jaukiais namais

Nedažnai žodžiai „suvaldyti erdvę“ yra tokie esminiai, kaip šiame bute, įrengtame ant senų pamatų statyto namo viršutiniame aukšte. Kaip pasakoja interjero dizainerė Kristė Budraitytė, buto forma primena ilgą siaurą vagoną, aukščiausioje vietoje – virtuvės zonoje – lubos siekia 5 metrus, žemiausioje – šalia lango – 70 centimetrų. „Užėjus į butą jauteisi lyg šulinyje – juk bendrajame kambaryje vienos sienos plotas didesnis nei grindų, todėl buvo labai svarbu sukurti įspūdį, kad nėra tokio staigaus lubų nuolydžio kritimo.“ Pažiūrėkime, kokie sprendimai sudėtingą erdvę pavertė jaukiais namais.

Objekto dosjė:


Tipas – naujos statybos butas Vilniuje.


Plotas – 55 m².


Gyvenamoji erdvė bendrasis kambarys su svetainės, virtuvės ir valgomojo zonomis, miegamasis su darbo zona, vonios kambarys.


Gyventojai – vienas šeimininkas.


Projekto autorė – interjero dizainerė Kristė Budraitytė.


„Butas įsigytas su visa apdaila – sienos nudažytos, grindys paklotos, vonios kambaryje plytelės suklijuotos, tad reikėjo derintis prie šio „palikimo“. Šeimininkė pageidavo, kad interjere nebūtų „a la glamūro“, kinų gamybos pigių daiktų, o visos medžiagos – tik natūralios. O man svarbu buvo ją įtikinti šį bei tą nugriauti – pakeisti standartines 2,10 m aukščio duris, kurios tokioje aukštoje erdvėje spauste spaudė. Paaukštinome jas iki 2,70 m. Ir nė menkiausios abejonės nebuvo, kad durys turi būti vizualiai lengvos, reljefiško stiklo, kuo siauresniais metaliniais rėmais ir atlaikytų stiklo svorį. Pakeitus duris interjeras iš karto tapo daug šviesesnis, ėmė „kvėpuoti“, – pasakoja projekto autorė. – Dar vienas galvosūkis buvo bendrajame kambaryje ant nuožulnios sienos esanti sija, reikėjo sugalvoti, ką su ja daryti. Nutariau suprojektuoti joje apšvietimą ir padariau lentynėlę – dabar įspūdis toks, kad lubos vizualiai ties ja ir baigiasi. Kitoje kambario pusėje aukštos erdvės tūrį užpildo itin masyvus šviestuvas. Tiek šie sprendimai, tiek tai, kad virtuvės zona sklandžiai pereina į svetainės, padėjo suvaldyti sudėtingą erdvę.“


Pasak dizainerės, stiklo ji nemėgsta, tačiau šiame interjere nesinorėjo medinio valgomojo stalo, o šis baldas lengvas ir elegantiškas, vizualiai neapsunkina erdvės. Stiklo stalviršis suteikia galimybę deramai suspindėti aukso spalvai – prigesintai, tarsi padengtai patina, kuri subtiliai pagyvina ramų kambario koloritą.


Praktiškas sprendimas


Pasak dizainerės, kvarco aglomeratas – itin tinkama medžiaga virtuvės darbastaliui, jis gali būti labai plonas, yra jaukus ir šiltas lyg natūralus akmuo. Į šviesų stalviršį neįsigeria rūgštys, ant jo galima pjaustyti, jis nereaguoja į buities chemiją. Nors projektuojant interjerą pagrindinis prioritetas buvo itin kokybiškos apdailos medžiagos ir baldai, todėl į juos daug investuota, dizainerė patikslina, kad elgiantis apgalvotai galima neišlaidauti ir sutaupyti. Nors Milane nusižiūrėti virtuvės baldai yra italų gamintojo, tokį patį stalviršį pavyko užsakyti ir išpjauti Lietuvoje, ir kainavo jis beveik perpus pigiau.



Kadangi siauro koridoriaus lubų aukštis siekia 4,70 m, plotis apie 2 metrus, o pastačius spintą jis dar susiaurėjo, Kristė nutarė, jog erdvės defektui pakoreguoti reikia veidrodžio per visą sieną. Bet paaiškėjo, kad tokio nepavyktų įnešti nei per laiptinę, nei pro duris, ir net netilptų pro langą keliamas kranu... Todėl veidrodis sumažėjo iki 2,15 m ir jį užsakė kitoje gatvės pusėje esančiose dirbtuvėse, kad nereikėtų vežti.



Buto interjeras
Buto interjeras
Enrika Samulionytė



Gera idėja


„Iš anksto žinojau, kad spintų durys bus žaliuzių tipo. Kadangi daiktams laikyti bute suprojektuotos tik dvi spintos, iš pradžių planavau, jog jos bus iki lubų. Tačiau tai pasirodė per brangu (juk baldams gaminti naudota tik natūrali mediena), todėl jos sulygiuotos su durimis – bet ir tokio aukščio užteko, kad interjere atrodytų harmoningai ir estetiškai“, – pabrėžia projekto autorė.


Virtuvės zona labai maža, todėl dizainerė suprojektavo ją taip, kad kuo mažiau matytųsi buitinė jos paskirtis ir pirmiausia pasiūlė atsisakyti šaldytuvo, kuris geriausiai ją reprezentuoja. Šaldytuvas įmontuotas vienoje spintelių, o šaldiklis paslėptas sieninėje spintoje. Tiek apatinėms spintelėms, tiek kaip jų tęsiniui suprojektuotam svetainės baldui naudotos tokios pačios medžio masyvo išraiškingos faktūros durelės – taip bendrojo kambario interjeras susiejamas į visumą ir neakcentuojama virtuvės zona. Dar vienas „nevirtuviškos“ zonos sprendimas tas, kad atsisakyta tradicinių viršutinių spintelių – šios būtų pernelyg atkreipusios dėmesį į aukštą erdvę, o minimalistinio dizaino pakabinama konstrukcija labiau primena šviestuvą nei spinteles. Ji, kaip ir gartraukis, nudažyta idealiai ta pačia spalva – mat dizainerė pasirinko to paties virtuvės baldų gamintojo gartraukį, tad šie interjero elementai tarsi išnyksta erdvėje.


„Šviestuvas turėjo būti „stipri asmenybė“, kad užpildytų tuščią aukštą erdvę. Jis fantastiškas (penkerius metus žiūrėjau, bet vis nesiryžau pirkti), jo skersmuo 90 cm, o aukštis 120 cm, kai gavome supakuotą, dėžė buvo didesnė nei šaldytuvo. Monolitinio šviestuvo apačioje yra veidrodis, tad pakėlus galvą jame labai įdomiai matyti stalo atspindys“, – pasakoja Kristė.



Buto interjeras
Buto interjeras
Enrika Samulionytė



Praktiškas sprendimas


Siena virš darbastalio neišklijuota nei plytelėmis, nei kita apdailos medžiaga. Dizainerė ją iki šviestuvų viršaus padengė amerikiečių gamintojo „Pittsburgh“ laku – jis viskam atsparus, beveik nepastebimas, tik žiūrint kampu matyti šilkinis žvilgesys, kuris šiek tiek skiriasi nuo kitų matinių paviršių.


Intymų ir jaukų miegamojo koloritą pagyvina ryški vyšninės spalvos kėdė, o įvairovės ir dinamiškumo suteikia faktūrų įvairovė: užuolaidų audinys, žaliuzių tipo spintos durys. Kambaryje atsisakyta dieninių užuolaidų, kad jis gautų kuo daugiau šviesos – pro stiklines duris šios patenka ir į ilgą koridorių.


„Bendrajame kambaryje apšvietimo scenarijus sudėtingas: yra šviečianti sija, šviestuvėliai virtuvėje, pakabinama konstrukcija – kiekvieną dieną pagal poreikius galima kurti vis kitokią nuotaiką. Tačiau miegamasis, mano subjektyvia nuomone, yra vienintelė vieta namuose, kur šviesos nereikia. Čia užtenka funkcinio skaitymui skirto apšvietimo“, – įsitikinusi dizainerė. Kad šviestuvai prie lovos kuo mažiau išryškėtų, Kristė parinko tokius, kurie užsiverčia lyg knyga, užsilenkia ir sienos fone tampa beveik nematomi, o norint juos galima nusukti į viršų, kad primintų žvakių šviesą.


Praktiškas sprendimas


Kadangi viršutinis aukštas, kuriame yra butas, iškeltas ant čia jau stovėjusio namo pamatų, liko jo kontūrai „išdavikai“: už lovos buvo keliasdešimt centimetrų išsišovusi sena atraminė siena. Nudaužyti jos buvo neįmanoma, todėl teko slėpti, ir dizainerė ties lovos galvūgalio viršumi suprojektavo nedidelę lentyną būtiniems daiktams susidėti.


Miegamajam solidumo suteikia ne tik koloritas, bet ir akcentinė siena – tai subtili užuomina į klasikinį stilių. Jos dekorui panaudotos diuropolimerinės grindjuostės, siena nudažyta elegantiška spalva – beje, ji vadinama „dramblio oda“. Neįkyrių klasikinio stiliaus elementų tema pratęsiama ir virtuvės zonoje – jos spintelių fasadai puošti lakoniškomis įsprūdomis.


„Gražiąsias kėdes jau buvau nusižiūrėjusi kataloge. Tačiau važiavau į Milano baldų ir dizaino parodą turėdama tikslą išrinkti šiam interjerui minkštuosius baldus ir pati ant jų pasėdėti, patikrinti, ar patogu. Juk kartais tik iš katalogų įsigijus net ir brangių gamintojų baldus paaiškėja, kad jų neįmanoma naudoti“, – perspėja dizainerė.





Pasak Kristės, dar vienas jos atradimas ir sėkmingai išsirinktas baldas – nedidelis staliukas (kitas toks pat įkomponuotas svetainės zonoje šalia sofos), jo plati koja skirta laikraščiams ir žurnalams patogiai susidėti ir neapkrauti jais stalviršio.


Dizainerė pasakoja vonios kambaryje nenorėjusi taškinio apšvietimo ir kad iš lubų kyšotų šviestuvėliai, todėl palei visą perimetrą sumontuotas diuropolimero karnizas, iš kurio sklinda reguliuojamo stiprumo šviesa.


Nors vonios spintelėje yra du stalčiai, jos durelės dekoruotos taip, kad atkartotų virtuvės spintelių įsprūdų formą ir atrodytų lyg vientisa plokštuma.


„Ilgai svarstėme, ką įrengti – dušo kabiną ar vonią. Radau kompromisą (jį rinkčiausi ir savo namuose): dabar čia yra ir didelė funkcionali dušo galva, ir patogi vonia su vandens maišytuvu. Vienintelis „nepatogumas“ tas, kad į vonią reikia įlipti, tačiau galimybė turėti „du viename“ tai atperka“, – įsitikinusi projekto autorė. Dar vienu galvosūkiu jai tapo būtinybė vos 64 cm gylio vonios kambario spintoje sutalpinti skalbyklę ir džiovyklę. Sprendimą rado jas pastačiusi vieną ant kitos, o per vidurį suprojektavusi stalčių, į kurį ir sutalpino visus įvadus, prijungimo detales ir taip laimėjo kelis būtinai reikalingus centimetrus.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis